vidurys reikšmė
Kas yra vidurys? vidurỹs sm. (3b) KBII74, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ 1. SD1134, SD280,351, R258, MŽ344, P, S.Dauk, Sut, N, RtŽ, M, L, LL122, ŠT135 lygiai arba maždaug lygiai iš visų ar iš dviejų pusių nutolusi vieta; daikto, kūno ar vietos centras arba beveik centras: [Ežero] vidurỹs da buvo neažušalęs BM45(An). Pagal tvorą karvė galia ėst, o kam tu keli į vìdurį daržo? Jrb. Zosė po vidurį vaikščio[ja], o karvės pašaliais ėda KlvrŽ. Viduriñ [pelkių] akis čia tokia, tai tę neužeinama nigdi, nigdi neužanka Srj. Akliukas vadinas [ežeras], akis vidurė̃[je], neprieisi pri tos akies Šauk. Ka ilgas namas, par vìdurį vieną akmenį [deda] LKT258(Ps). Tas [Kryžių] kalnas par vìdurį įlinkęs kaip gelda Mšk. Per vìdurį [pievos] eit upė Zt. Tai te toks kaip ir upelis ėjo vìduriu lauko Slm. Būdavo, [Žydbalėje] ravas par vìdurį, tai, būdavo, vienais metais vieną pusę palieka, nepjauna, negano, laiko mėšlavežčiai arkliam paėst par pietus Slm. Tai iš abiejų pusių pušynas, o per vìdurį kelias eidavo Vlkv. Tiej arkliai subėgo in krūvą, tuos abudu kumelukus in vìdurį [nuo vilkų] Sn. Pririšk arklį par toros vìdurį Varn. Tus rugius išneša nu teip pėdas pri pėdo, deda varpas į vìdurį, nu i sugrenda par visą jaujį tokį klojimą Vvr. Vieną kartą i sutikau dar ant vìduriu lipto Sd. Gyvena į vìdurį miesto, gerai gyvena, vyras geras Klp. Parveši [linus], sukrausi į eilas, taip jau, i vidurė̃[je] ožys padėtas Lkž. Senovės klojimūs vidurė̃[je] būdavo duba LKT 108(Tt). Molinį bliūdą prikraus košės, vidurė̃[je] padirbs duobę, įpils mirkalo, su mediniais šaukštais apsisėsma į rinkį stalo i valgysma Kl. Du darželius turėjėv, vieną teip sodno vidurė̃[je], kitą pri trobos Žlb. Sparnus suglaudžia paukštis triukšmingo miesto vidury J.Gruš. Ta motriška i sako: a padoru mun dainiuoti miesto vidurė̃[je]? Bdr. Miško vidurė̃[je] tokie kęsynai baisiausi Skd. Tada visi ūkininkai sėjo miežius į vìdurį lauko, o aplinkuo avižas apsėjo Žd. Ko lakstai po vìdurį daržo?! Mžš. Nu jug daba tus žmonis iš tų tarpų vėl ardyk, imk lauk, vežk į vìdurį laukų Trk. Tik aš pasijutau, kad klūpau an vìduriu kelio rankas išskėtusi Grš. Vìduriu ledo do važiuoja ragutėm Klt. Mat vidurỹ gi miesto [paminklas] pastatytas da [Strazdeliui] Rk. Prie klėties akmuo didžiulis toksai, lygus, gražus, o vidurỹ tokia duobė padaryta Pin. Ka kitų griekų neturėčio, dėl to grieko į patį vìdurį dangaus nueičio End. Saulė, pasikėlus beveik iki viduriu dangaus, pradėjo jau kaitrinti, nors da nedegino Vrp1889,35. Aš iš pačių Žaidelių, iš vìdurio ūlyčios Plvn. Ant pat vìdurio kelio pastatė kryžių – tikiantieji nevažiuos Sk. Mes ant vìdurio sėdim (gyvenam pusiaukelėje) Dv. Žmogus [stovi] vidurỹ, o tu arklį teip varai i varai į ratą Gsč. Ben trys mergos vidurỹ, o du vyrai sustoję galuj [sūpuoklių] Č. An tos padlagės išsistato ratelius, viduriñ pečius pastatytas būna Vs. Trys puodai stovia [krosnyje], vienas vidurỹ, kiti šonuos On. Norėjau suvest vìdurį marškos (sutaikyti raštą) ir susiūt Aln. Tai anys (žuvys) bėga [ežero] viduriñ iš krašto Pb. Per vìdurį ežero buvo sala Dv. Akmenai [naminių girnų] buvo du dideli dideli, viduriñ buvo tokios skylės Rud. Sužėlė visi rugių [lauko] viduriaĩ – per septynias savaites lijo Dbč. Būt galėję eit ant vìdurio lauko, a būt tiek turėję? Jrb. I pakrašty yra, i vidurỹ [Nemuno] yra tų sūkurių PnmŽ. Liepė neit vìduriu bažnyčios, eit šonu Sn. O čia vidurė̃[je] bažnyčios čia sėdėjėm ant klaupkos, aš nieko negirdėjau Kl. Kurmelis kiūtojo susirangęs ratų viduryje Žem. Iš pasielgimo galima buvo matyti, jog bajoras gėdisi šnekėti lietuviškai ir niekina tą, kas taip šneka. Ir tai pačiame Lietuvos viduryje! A1884,368. Katekizmo autorius nežinomas, iš kalbos reikia spręsti, kad jis buvo vidurio lietuvis, kilęs kur nuo Kėdainių J.Balč. (Princas) jojo vidurio keliu (kelio viduriu) J.Jabl. Visa tai apmąstę, apgalvoję, turime sutikti, kad Vilnius daugiau už Kauną turi pamato palikti lietuvių viduriu A.Sm. Žemės vidurys visados vienokiame atstokume nuo saulės, tai yra ne prisiartina prie jos, ne atsitolina, dėl to tai ten diena lygi su nakčia A1884,255. Iš kraštelių žali maurai, viduryje rūdynėlis, – negėrė žirgelis JV487. Iš kraštų raštai ir prieraštėliai, per vidurį žodeliai LTR. Aplinkuo beržai, an kampų kleveliai, vidurỹ obuolėliai LB131(Grl). Ei, kaip tai gražus broliukų sodelis, ei, iš kraštelio vis vyšnytelės, ei, vidurely žydi obelelė (d.) Kos251. Nupūtė vainikėlį į jūrių vidurė̃lį JD841. Puolė mano vainikelis kiemo vidurelė[je] RD178. Ponai sėdi peklon, dar ir katilėlin, o mes prasčiokėliai dangaus vidurė̃lin DrskD228. Sėdi ponas pekloj, ir da katiliuky, o prasčiokelis dangaus viduriùky Sug. Aplink [skaros] kraštelius margi rašteliai, per vidurį žodeliai ir gailios ašarėlės LLDII248(Auk). Šitai, jo (ožio) kraujai neiškako ing šventybės (šventyklos) vidurį BB3Moz10,18. Kai jau vėlu buvo, tai ponas Jėzusas pavargęs atsigulė su abiem apaštolais trise į vieną lovą: apaštolai nuo kraštų, o ponas Jėzusas vidurỹ MitII258(Šd). O merga Dievui meilingiausioji ir ant visų moteriškųjų pagirtoji, tavęsp kaip viduriop žemės, kaip skryniop Dievo… visi o visi tikia DP602. Ir įejo paskui jų visi arkliai faraono, vežimai jo ir raitinykai jo vidurin marių Ch2Moz14,23. | prk.: Kur ėjom, kur nėjom, aš nebuvau nei pirmutinė, nei paskutinė, aš – vidurỹ Skr. Sako, bėda pradėti, bėda pabengti, kas nekaita tame vidurė̃[je] Skd. Ne po šium, ne po tum – būk par vìdurį, neišsidrėbk (nepulk pirmas) Krš. Gyvenam par vìdurį – nei par daug gerai, nei blogai Užp. Ritamos teip par vìdurį, be skolų gyvenam Krš. Ogi laikaus per vìdurį Vlkv. Ne kaži kokia šokėja buvau, tei sau, per vìdurį [p]Pžrl.
vidurys junginiai
- aukso vidurys, politinis vidurys, semestro vidurys
- politinis vidurys