ožys reikšmė
Kas yra ožys? ožỹs sm. (3), ožis, -ies 1. R, K ožkos patinas: Tas ožỹs su dideliais ragais Gs. Ožys mekeno Rs. Ta boba ka pradėjo óžio balsu bliaut Ar. Kap aš mažas buvau, šile ožius ganiau KrvD177. Ožỹs ant tilto stovėjo, į vandenėlį žiūrėjo JD153. Aš turėjau ožį, ožį laibakojį TŽI263. Ožio barzda SD19. Jis óžiu atsiduoda Jnš. Čia smird óžiu KI252. Ožio vėdarai ištižo J. Óžio mėsa kieta kap pintis Plv. Tūlas ožys kartais apgauna kone didumu treigį K.Donel1. Tasai tur atnešti ant afieros ožį be nutarties ir savo ranką ant ožies galvos paguldyti BB3Moz4,23–24. Ne est avys, bet ožiaĩ DP209. Ir atskirs jis vienus nuog antrų, lygiai kaip piemuo atskiria avis nuog ožių VlnE131. Medinis (laukinis) ožỹs R339, KII206. Įšoko oželis į rūtų darželį (d.) Pmp. Buvo diedas, turėj[o] ožẽlį Dv. Broliuko bėrutis, svotulio širmutis, o to šelmos jaunikaičio žilasiai ožiùtis Slk. Nereik būti žmoguo kaip ožiuo (užsispyrusiam) Krt. ^ Sugyvena kaip ožys su avinu Sb. Susirietęs kaip ožys Ėr. Žiūri kaip ožys į vandenį PPr443. Balta kaip óžio akis (apie saulę) Krž. Smirda kaip ožys SD242. Rėk it ožys, į turgų vežamas VP40. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai MŽ. Ožio daržininku niekas nedės J.Jabl. Ožį per užvaizdą ant kopūstų statyt B. Ateis ožys į vežimą, kai šieno nebūs Kltn. Kaip iš ožio tekio – nei taukų, nei plaukų Žem. Iš ožio nei pieno, nei vilnos Nj. Ožỹs senyn – ragai kietyn Vvr. Ožys keikiamas tunka B. Drūtas ožys milžti (apie šykštuolį) B. Tik ožỹs biednas, kad neturi už ką ir barzdos nusiskusti Ds. Pjauk paskutinį oželį, bile soti būtų dūšelė VP37. Ožys lipo, kol galą liepto prilipo LTR(Vrn). Lekia ožiukas, užrietęs snukiuką (rogės) LTR. Ožys tvarte, ragai lauke (sija) Mrj. Ožys treigys, ragų glėbys (akėčios) Rm. ║ etnogr. ožiu persirengęs Užgavėnių dalyvis: Atvyko ožys su dideliais ragais M.Valanč. 2. avinas: O štai anie ožiai, kurie užkopė ant gardo, buvo taškuoti, marguoti Ch1Moz31,10. 3. N, Plv, Sug stirninas: Ryt anksti eisim ožių̃ medžioti Dbč. A óžį nušovei, a patelką? Kl. Čia nueita oželio Azr. 4. žr. ožiukas 3: Ožiaĩ žali, didžiuliai Rdš. 5. N avių utėlė, erkė. 6. NdŽ zool. žiogas (Carabus auratus). 7. prk. apie užsispyrusį žmogų: Su tuo óžiu tu vis tiek nesuskalbėsi Ds. Tokio óžio dar nebuvau matęs Stl. Pasiutesnio óžio nėr kai tu! Skr. Kad jis bus kitoks ir aš nebūsiu ožys I.Simon. Vesim ožiùką parduot (sakoma užsispyrusiam vaikui) Mrj. Óžiuon (ožiui) rykštikės reik Pvn. 8. BŽ196, Vv prk. užsispyrimas, kaprizas: Reik dyžt už tokį óžį Lkv. Tas vaikas pilnas ožių LTR(Lbv). Kaip su tum óžiu būs, vaikali, gal valgysi? Krš. Supratę jos: žino viena kitos óžius Plv. Tep geras vaikas, tik sykiais jam ožỹs užeina Gs. Rykštė iš vaikų óžį išvaro Ss. Óžį vaikuo reik išvaryti iš pirmojo sykio Vvr. Kai paimsiu rykštę, tai tau visus óžius išvarysiu! Gs. Kai ožys išeis, tai išvalgysi Vlkv. Kai paimsiu diržą, tai išlįs tau visi ožiaĩ Btr. Kiekvienas savo óžį kartais parodom Kair. Ar ir dabar dar, būdama tokioj bėdoj, nori ožį rodyti? I.Simon. Tu tą óžį nulenk prieš tėvus, o bus blogai! Skr. 9. prk. nuodėmės, sakomos per išpažintį: Na, bet Jono ožỹs tai ožỹs – bene būs jau koks penkergis (penkerius metus išpažinties nebuvęs) Lž. A brangiai gavai už savo ožį? – Nebrangiai, – nedidelis jomarkas tebuvo Žd. 10. K, Trg, Lnkv, Klm dvi poros kryžmai sukaltų ir skersiniu sujungtų pagalių malkoms pjauti: Atnešk iš malkinės óžį Pžrl. Tą pagalį pasidėk ant óžio, tai bus geriau pjauti Lp. Toks strūkis ir ožį sulaužys Krkl. Kaip dabar pjaustysim medžius, kad ožys sulūžo? Stl. 11. stovas su kojomis, ant kurio padedami tašomi medžiai: Pastūmėk óžį galan, ba medis vožinas Ūd. 12. N, Lk žr. ožiai 2: Dročiai turėdavo tokį óžį: vienas įsilipdavo aukštai, kitas ant žemės – ir pjaudavo lentas Rs. 13. N, VšR, Šts, Sml medinis suolelis drožiamiems daiktams (klumpėms, stipinams ir kt.) įstatyti ir pritvirtinti: Įdėk padą į óžį ir apdrožk Mrj. Nėra óžio – kap reiks padai drožti? Dkš. Drūčiai prispausk óžį, ka nejudėtų klumpės padas Gdl. Reikia pasidirbti óžį stipinams drožti Mšk. Tėvas atsinešė óžį ir apdrožė kirviui kotą Krsn. Ožỹs, ką lankus drožia medžiaginius Dv. ║ suolelis plėšoms ištempti drožiant: Ant ožio plėšas drožti, žinoma, greičiau, kaip taip Krkl. 14. prietaisas lankams lenkti: Reikia padirbti lanką, bet óžio nėra Kp. Seniau tai bepiga: būdavo, su óžiu kad sulenkė lanką, tai geresnio nereikia Sv. 15. Žr, Krtn, Krkl rąstas su kojomis, į kurį įtvirtinami mintuvai: Įneškiat ožį, reik mintuvus įklynyti Lk. 16. Rm rąstas su kojomis ir kabliais linų pėdeliams pritvirtinti karšiant galvutes: Padirbk naują óžį linams šukuoti Ms. 17. suolas rugiams blokšti: Šiandie óžiui koją instačiau, tai jau rytoj pradėsma blokšt rugius Krd. 18. suolas kūliams krėsti: Įnešk óžį, reiks kūlys krėst Km. Krėsdamas kūlį, išlaužė óžiui pagalioką Km. Susilaužiusiems šiaudams išvalyti iš kūlių buvo vartojamas ožys – rąstigalis arba lenta, kurių viršuje būdavo prikalta 10–12 cm ilgio ąžuolinių virbų rš. 19. Gdl prietaisas odai priveržti plėškes siuvant: Kad būtų ožỹs, tai būčiau geriau susiuvęs plėškę, be óžio sukasi, negali tep stipriai išlaikyt Mrj. 20. tam tikros kojos duonkubiliui pastatyti, stovas: Padėk užkelti duoną ant ožio LTR(Krtn). 21. siuvėjo lyginamasis prietaisas iš dviejų lygiagrečiai sutvirtintų lentelių; viršutinė aptraukta minkšta medžiaga: Pradeginau óžiui kuprą, reiks aptraukt nauja Mrj. 22. Mrc žr. ožiukas 8: Paduok, sūneli, óžį iš pasuolės Ldvn. 23. briko ar rogių pirmagalio sėdynė: Tos bričkos užpakaly trys gali susėst, ant óžio tik du Gs. Jam jau reiks ant ožio sėdėt Dbk. Ant ožio, bričkoje, tarytum įkaltas, sėdi žentas ir šalia jo uošvis Ašb. Tik netikėtai arkliai trukt – aš ko nenupuoliau nuo ožio V.Piet. 24. vežimo dalis – dvišakis, kuris jungia užpakalinę ašį su įšaučiu, skietas: Iš to medžio gabalo dirbsiu ratam ožį Ldk. 25. dvišakis avies kailiui ištempti: Dabar kailį užtempsiam ant ožio LTR(Krtn). 26. žr. ožiukas 11: Pridėk pilną ožį skiedrų Trg. 27. neštuvai plytoms nešti: Užsidėjo ant óžio 50 plytų ir bandė eiti Šmk. 28. porinis oblius: Paimk óžį ir einam obliuot lentų Ut. 29. lazdelė su medinėmis vinimis, rišama tarp arklių, kad jie važiuojant nesiglaustų: Paėmė neilgą pagaliuką, padarė keliūse jo šonūse skylutes, įkalo į jas vinis – ir padarė óžį Skd. 30. toks rąstų krūvos sutvirtinimas: Tas ožỹs trūkšt – medžiai i nulėkė Vn. 31. gegnė: Jau ožius sunėrė Trgn. 32. Švnč, Dglš gegnės ar sijos atrama, spyrys: Dabar su ožiais jau niekas namų nestato Trgn. Man regis, ožiaĩ susvaržę Ktk. 33. I lytlauža. 34. rš sport. gimnastikos prietaisas atraminiams šuoliams atlikti. 35. suremtų vienas į kitą šautuvų rikė: Stovi šautuvai ožiuose rš. 36. NdŽ kar. baslių užtvara, apraizgyta spygliuotomis vielomis: Daugelyje vietų buvo vokiečių atsitverta spygliuotais užkardų ožiais rš. Tiltas buvo užtvertas beržiniais ožiais, apkabinėtais spygliuota viela rš. ║ išardomo tilto stovas: Tokie ožiaĩ buvo sudirbti: uždės lentas pavasarį, i tiltas Krš. Tik upė dūsuoja, tik lieptų ožiai sugirgžda Pt. 37. taranas, mūrdaužys: Toks geležinis ožys sudaužo kožną mūrą Jrk. Tai braška ožiui siengrioviui jo kaulai geležiniai rš. 38. rš tam tikras rąstas nusikaltėliams apkalti. 39. paukščio krūtinkaulis: Jei daug žąsies ožỹ baltumų, tai bus ilga žiema (priet.) Ss. 40. Paliktą bare nepjautą kampą vadina ožiu LTR(Onš). 41. Stak klaida audime, numynus ne tą pakoją; blaka: Kaip tu audi, ve, óžį padarei! Jrb. Ne tą pakoją numynei, ožį įspyrei Rs. Vėl ožỹs iššoko Rs. 42. Gl senovinis lietuvių liaudies šokis. 43. bot. pūtelis (Tragopogon): Žilasis ožys (Tragium columnae) P. ◊ atpirkìmo ožỹs apie žmogų, kuriam suverčiamos kitų kaltės (pagal biblinį senovės žydų ožį, kuriam su tam tikromis apeigomis būdavo suverčiamos visos tautos nuodėmės): Girdėjau, kad jis tėvų skirtas būti kunigu, teisingiau pasakius, savotišku tėvų atpirkimo ožiu rš. ožẽlį į mìšką varýti palaužti užsispyrimą, ožiavimąsi: Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč. óžius gáinioti papekliaĩs senmergiauti: Ožius papekliais gainioti ana paliko, t. y. netekėjusi J. óžį išver̃sti nugriūti: Vienu pirštu pastūmėsiu, tai tokį ožį išversi, kad visos ožkos nusibliaus V.Krėv. óžius lùpti (biẽlyti Ob, nérti Šl, plė́šti, ráuti Pls) vemti: Tiek prisigėrė, kad pradėjo óžius lùpti Jnš. Nenutiko koks valgis, i lùpa óžius Gs. Ar nereiks nuo to šnapso ožiai lupti?! Vv. Ožiaĩ plė́št – tai bėda Gg. Prilakęs degtinės, ir pradėjo óžius biẽlyt Užp. óžį mìlžti 1. grūsti kanapes, kanapių pieną: Nespragintus kanapius grūsti reiškia ožį milžti Ggr. 2. Rs toks žaidimas. ožiaĩ mùšasi galvojè sakoma skaudant galvą pagiriomis: Tavo galvoje ožiai tebesimuša J.Avyž. óžius (óžį) pardúoti atlikti išpažintį: Ar jau par̃davei óžius? Rs. Óžį par̃daviau Ds. Ar buvai óžį pardúot (iron.)? Gs. óžius pargìnti nustoti aikštytis, pykti: Na, pargìnk, pargìnk jau óžius! Skr. óžio píenas sugrūstų kanapių pienas: Iš ožio pieno liekta kanapių patrinos Ggr. į óžio rãgą (óžio ragañ) suriẽsti (suvarýti) suvarginti, įveikti, nugalėti: Buvo jau bėdos visai suriẽtę į óžio rãgą, dabar atkuto Plv. Pamatysi, aš juos visus į óžio rãgą suriẽsiu Gs. Kad ne tu, aš jį būčio į ožio ragą suvaręs Brs. Suvarýsi tu mane visiškai óžio ragañ Rm. į óžio rãgą sustìrti (sušálti) visiškai sušalti, suragėti: Leisk pasišildyt – matai, kad sustiręs į ožio ragą Gs. Atėjus žiemai, jie visi į ožio ragą sušaltų, kad mes neprisišildytumėm pirkios rš. óžio ragùs apdaužýti palaužti užsispyrimą: Knipeliai apdaužė gerai bobos ožio ragus BsMtII23. óžius rė́kinti vemti: Širdis supyko, išbėgęs už kerčios, ožius rėkina Žem. óžio rū̃tos; P bot. ožiarūtis. óžį statýti (pastatýti, papū̃sti) aikštytis, ožiuotis: Ko čia stataĩ óžį, ko neini valgyt? Mrj. Óžį pastãtė ir nėjo į draugę valgyt Alk. I toks krupis jau moka óžį pastatýti Vvr. Óžį pàpūtė ir išėjo Gs. Kad óžį pàpūtei, tai būk nevalgęs Alk. óžį šérti spirtis, ožiuotis: Nešerk ožio, aš tau jį su diržu išvarysiu! Mžk. óžius (óžį) varinė́ti (varýti) 1. aikštytis, ožiuotis: Óžius varinė́ja, negalima nė susikalbėti Jnš. Ką čia varinė́ji óžius – eik dirbt! Gs. Pirmiau óžius varinė́jo, o dabar žliumbia Skr. Savo óžį vãro, i gana – tai padūkęs! Jrb. Kai neduosim ėsti, tai žinosi, kaip ožius varinėti V.Mont. 2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn. óžius (óžį) [pardúoti] vèsti (išvèsti) eiti išpažinties: Vèsim ryt óžius pardúot Alk. Vedu ožius parduot Zr. Kriaučius šiandieną, mačiau, vẽdė óžį KlvrŽ. Reikės ir man sekmadienį óžius vèsti Krkl. Óžį ìšvedė Ds. perkū́no ožỹs NdŽ zool. tokia parazitinė erkė (Trombidium holosericeum). perkū́no (dangaũs, Diẽvo) ožỹs N zool. 1. tilvikų šeimos paukštis, kurio balsas panašus į ožio bliovimą (Capella gallinago). 2. toks mažas raudonas vabalėlis, mažesnis už Dievo karvutę ir be juodų taškelių.
ožys junginiai
- atpirkimo ožys
- Alpinis ožys, Bezoarinis ožys, Ispaninis ožys, Pelkinis ožys, Sibirinis ožys, Sraigtaragis ožys, Vandeninis ožys