rodyti reikšmė

Kas yra rodyti? 1 ródyti, -o (ródžia Kp, Čb, Sn; PK93, -ija; N), -ė (-ijo) 1. tr. R, Sut, N, K duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus J. Ródyti kam paveikslą, nuotrauką NdŽ. Dabar neródžiu nieko niekam JnšM. Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs LKKVII188(Krs). Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia Vlk. Savo arklius nenorėjau ródyti, geri buvo Als. Tėvai pirma piršliam vyresniąją dukterį ródžia Skdt. Oi man nerodė savo dukrelės, tik man parodė kiemo mergelę LTR(Mrc). Matušele, neeiki, nerodyki skrynelės D36. | Jam jau žąsienos nerodyk (nemėgsta) Klt. ^ Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B539. Eina savi rodyti, kito pamatyti Sim. Vyrui vieną kišką rodyk, antrą – ne (visos teisybės nesakyk) LTR(Krp). Latrui butelio nereikia rodyti LTR(Vdk). Ko nerodai, a pavogęs ką turi?! LTR(Grk). Prieš akis ródo, ką gerai padarei (apgalvojus praeitį, matyti viskas) Mrj. Esu tarp medžių, rodau viską, bet pats nieko nematau (langas) Pnd. ródytinai adv. Šv: Žmogus kuklus – neiškiša rodytinai nei savęs, nei savo veiksmų J.Jabl. | refl. tr. K, I: Išgėręs vieną kitą ir pradėjęs rodytis tą daiktą, kur rado LTR(Kp). Mama, paeik į šalį – ródykis čia viską (nesikelnėk prie kitų)! Rdn. ║ leisti apžiūrėti, patikrinti (sveikatą): Mergaičiukė į galą eina, ar nematai? Išprausiu, negi susmurgusią daktarui rodysi! J.Balt. Sveikatą palaikyti būtina sąlyga vaiką švariai laikyti, marškinėlius dažnai mainyti ir pradžioje kas trečia diena vaiką daktarui rodyti Pt. ║ apnuoginti, iškišti, atkišti (kurią kūno dalį) (ppr. reiškiant priešiškus jausmus): Kad kiek įpyksta, žiūrėk, ir berodo liežuvį Grž. Vaikai užkabinėja senį, rodo špygą Jnš. Tas vaikas ir špygą ródo, ir viską, o tu turi būt kvailas Jrb. ^ Miške gimęs, miške augęs, numie parejo – žemei kloniojas, danguo subinę ródo (svirtis) Vgr. Kiemuo kloniojas, o laukuo subinę ródo (svirtis) Štk. | refl.: Bobos susirovusios subinėms rodės, dėl to ir soda gavo vardą Subinikai Lnk. ^ Mirę subinėm nebesiródysit, kur pastatys, te[n] stovėsit! Skr. 2. tr. daryti matomą atspindint: Tėčio batai, ištepti varveliu ir gerai išblizginti, kone veidą rodė A.Vencl. Šitą veidrodį aš sudaužysiu – jis mane negražiai ródo Skr. | prk.: Raštas šventas, kuris kaip zerkolas po akim širdies pastatytas, veidą mūsų, kokias yra, rodžia SPI111. ^ Vieną veidą katės, kitą kalės ródo (apie labai nublizgintus batus) Plv. Ar zelkorius kaltas, kad negražiai rodo? Šauk. ║ intr. įgalinti matyti: Akys neródo (nematau) Rud. Akulioriai pasigadino ir nerodo ma[n] Gs. 3. tr. demonstruoti: Savo kūrinius užsienyje iki pirmojo pasaulinio karo rodė A. Žmuidzinavičius, J. Šileika, P. Kalpokas ir kiti dailininkai rš. Jis važinėdavo, savo drūtumą ródydamas Skr. Galvojo, šoferiaus ir kiną ródys Mžš. Vaikam ródžia televizorius Kls. Čia tai gražiai ródė: kūliais ritose, matytumėt, kas čia darėse Jrb. Ródė vaidinimą Grv. Stebuklus … ródžia DP166. Rodys dyvus ižgi čerto macies PK122. ║ imituoti: Ir anas (anūkas) ródžia, kaip bobutė su lazdom eina Lel. 4. tr., intr. gestais, ženklais aiškinti, nusakyti: Rodžiu SD338. An[t] pirštų ródžia Rš. Gulįs koja ródė Krg. Ródžia – lip (lipk) viršun Rud. Kartas nuo karto rodė man smakru paduoti šieno ir šiaudų, užremti užugardės vartus J.Balt. Stasys norėjo prieiti, tačiau Rokas jam rodė, kad nesiartintų ir tylėtų V.Bub. Galva nedirba – rankom neródyk Jž. Ródžia anas kelią Dglš. Kur jojo, ten gaisais padangę švietė, ten gaisrais kelią savo rodė V.Krėv. Ródomasis ženklas NdŽ. Ir rodžiat (rodo tau) tą kelią MP218. Išklampotas per Gudiškius ir toliau kelias rodė, kur nueita sukilėlių V.Myk-Put. | prk.: Gyvenimas žmoguo kelį ródo, ale bet par vėlu [tada] Žd. Man vargeliai rodo kelią, tiesus kelias pas tėvelį LTR(Upn). ^ Ar gal aklas aklam kelią rodyti? Prk. Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi B217. Tinginys ir kelią koja rodo LTR(Vl). Darbas darbą rodo Trs. Akės rodo darbą Šts. Darbymetėj darbas darbą rodžia LTR(Ant). Du bėga, du veja, du kelią rodo (vienkinkiai ratai) Stč. Du bėga, du veja, o penktas kelią rodo (porinis vežimas) LTR(Graž). Pats nemato, o kitiems rodo (lazda) LTR. ║ kreiptį kieno dėmesį į ką, kad žiūrėtų, matytų: Tu juokavai, man prie peties priglaudus galvą, ir rodei debesis, nuplaukiančius skliautu rš. Ant ko [= į ką] pirštais ródyti KII367. Neródyk pirštu į jį NdŽ. Nerodyk pirštu į saulę – išdursi akis Ds. Su vienu pirštu nerodyk į saulę: jei su dum, jei su visa ranka [galima rodyti] Dr. Rodomuoju pirštu jis trynė panosę I.Simon. ^ Aklai vištai grūdą rodo Lš. Ką tu man rodai ant alksnio grūšnes?! Jnš. Ant alksnio ródo obūlą (vilioja) Tl. ║ tr. tam tikra padėtimi žymėti (laiką, temperatūrą ir pan.): Laikrodis jau rodė devintą valandą A.Vien. Prastai ródo jau tas laikrodis – be dešimts vieniuoleka Ar. Jei dangus žvaigždėtas, sietynas rodo nakties laiką M.Katk. Saulė rodė priešpiečių laiką, kai palaukėj pasirodė raiti prievaizdas ir vaitas patikrinti, ar visi stojo į darbą V.Myk-Put. Gyvsidabrio stulpelis rodė trisdešimt šešis ir pusę. Mažai! V.Bub. 5. tr. aiškinti, mokyti: Lig dviem skyriam ródžiau vaikam Ad. Koksinžinierius atvažiavęs ir ródžia, kap ir ką daryt Grv. ródytinai adv.: Aš galiu parodyti ródytinai, teip gerai nesuprasit Vvr. ║ skelbti: Ateisim mes sūnausp Dievo, … nes šventas Povilas taipo rodo Mž418. Nuog ano meto pradėjo Jėzus rodyt mokytiniamus savo save eisiant Jeruzalėn ir daug nukentėsiant nuog vyresnių ir vyriausių farizeušų Ch1Mt16,21. | Kaip jam knyga ródžia, teip jis ir daro Antš. Ką gi kalendorius ródžia? Kp. Mano protas, galva kitaip ródo NdŽ. Kaip liežuvis jau ródo, teip i šneki (savo tarme) Vdk. 6. intr. išeiti į viešumą, atvirą vietą, būti matomam: Pažint, jog jos nerado tanciup, nei puotoj, nei bevaikštinėjančios, nei duryse, nei langiep beródančios ir beveizdinčios ant tų, kurie pro šalį tęnai vaikščiojo, kaip šios kartos mergos daro DP440. | refl. H173, R130: Aš nenoriu jam rodyties J. Nesiródžia, bijo kareivių Strn. Eik greičiau ir nesirodyk man, kol neparneši pilnos kraitelės uogų! J.Balč. Gali neródyties – nedideliai gražus tesi (juok.) Mžk. Jaunoji pasislepia kamaron ir nesiródžia On. Aš atsiguliau kitan galan ir nesiródžiau, paki visi suejo Šlčn. Garbingu yra dėl zokaninkų daiktu retai iš namų teeiti, kitims nerodyties M.Valanč. Savam tėvuliu nesirodytau, savo vargelio jam neporytau (d.) Vrn. Tą butą parduok, sako, aš nebródysiuos čia tame mieste Krt. Po visų tų įvykių Puodžiūnai niekur iš namų nebesirodė A.Vien. Jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė BsPIV26. Miškinės kiaulės [i](šernai)
2 ×rõdyti, -ija (-yja K, -o), -ijo (-yjo, -ė) (brus. paдзiць, l. radzić) 1. intr. R, N, K patarti: Rodiju SD313. Aš tau rodiju, t. y. duodu rodą J. Kaip žinai sau, aš tai tau nerõdiju šiandie važiuot Lkm. Bet aš jums nerõdiju gyventi visiems viename šmote BM352(Vkš). Tai jau nerõdiju aš jum abiem važiuot Ob. Jai rõdė žmonės, kad duot ežiko kraujo – perstos gert Rod. Seniejai rodijo karaliui, idant paklausytų žmonių S.Stan. Tai gal sveikas ir man nerodyji čion užsilikti? V.Piet. Jo pulkavedžiai jam stačiai rodyjo pasiduoti V.Piet. Daktarai sergančio ligonio nesigailėjo, jam iš širdies nerodijo Tat. O teip rõdijuot: nė vienas gailėjimo nuodėmių neilgink arba notguldinėk DP165. Šitą lobį rodijo V[iešpats] Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525. O teip linkiuot, arba rodijuot, žmogau krikščionie, jei tau ižganymas meilu, idant būtumbei akylus DP514. Viešpatis nė vieno neverčia, bet linki, arba rodija, tiektai DP512. | refl.: Ką dūksėdamies rodomis mūsų, o ne rodydamies Dievo darome, tai mumus ant pikto išeit DP620. ║ intr., tr. linkėti, norėti ko: Kurie ieško dūšios mano, … pikt man rodija Mž470. Nerõdyč ir savo neprieteliui tokio padėjimo Skdt. Rodysiu apie gerą PK92. 2. intr. BtMt26,4 tartis: Nueję tada farizeušai rodijo, kaip jį prigautų kalbesyje VlnE126. | refl.: Rodykis su rokmonu žmogumi, tai neklysi J. Anies da čia ilgai rõdijos OZ48. Tada tas bernas rõdijos su gaspadoriu, kad ką nors iš tų javų išmislyti BM221(Jsv). Rodykiamos apei išganymą dūšios mūsų P. Nueję tada farizeušai rodijos, kaipo jį galėtų prigaut kalboj Ch1Mt22,15. ║ refl. šnekučiuotis: Vyrai sustoję rõdijos Grg. 3. tr. informuoti ką kur esant (ppr. pirktiną daiktą, darbo vietą ir pan.), rekomenduoti: Ans mun rõdija, kur karvę pirkti Lkv. Mun vienas žmogus rõdijo, kad čia galį gauti pirkti miežių KlvrŽ. O ana kad rõdija, kad rõdija, kad giria šitą muliorių Lel. Jis man rodijo gerą piemenį Pc. Man vietą rodija į Paventies dvarą už gaspadorių LzP. Ma[n] čia aną metą rõdyjo gerą vietą Jrb. ║ piršti: Noriu jums rõdyti merginą Srd. Jonui Meidūčią rõdija Sdk. Nejok bagotos panaitėlės, kur žmonės rodijo LTR(Ob). 4. tr. skatinti išeiti: Aš pradėjau rõdyt juos abu namo Sb. 5. tr. vesti, kreipti kur: Velinas nuodėmėsp rõdija DP109. \ rodyti; atrodyti; darodyti; įrodyti; išrodyti; nurodyti; parodyti; parsirodyti; prirodyti; surodyti; užrodyti
3 ×ro•dyti, -ija, -ijo (brus. paдзiць, l. rodzić) tr. gimdyti.

rodyti sinonimai

rodyti antonimai

rodyti junginiai

  • (nu)rodyti kelią, (nu)vesti, (nu)rodyti kelią, (pa)rodyti, (pa)rodyti, atskleisti, (pa)rodyti, nurodyti, (į)rodyti, nevertai rodyti, rodyti (ekrane), rodyti entuziazmą, rodyti filmą, rodyti kelią, rodyti nepasitenkinimą, rodyti pavyzdį, sukti/rodyti filmą
Ką reiškia žodis rodytinis? Visi terminai iš raidės R.