tinginys reikšmė

Kas yra tinginys? 1 tinginỹs sm. (3a) 1. MŽ, N, I, DŽ, NdŽ, KŽ tingėjimas, tingulys: Tinginiui pasiduomi, į tinginį pasileidžiu R135, MŽ177. Jis tìnginiu nepaeina J.Jabl(Grš). Nieko nedirba, velnišką tìnginį tura End. Jau tep pasleido tinginiñ! Lp. In vakarą tinginỹs nustvėrė Dglš. Juozapotelė su tìnginiu Dglš. Prie tìnginiui moša buvo Dglš. Prie tìnginiui mūs Algis, prie tìnginiui, nenori mokyties Švnč. Motina prie tìnginio prisilaiko, ir mergučė tinginė Skr. Mano vyras prie tìnginio buvo Pkr. Iš tìnginio anas nejo mokyklėn Ut. Iš tìnginio ir rugių nepasėjo Ds. Užejo toks tinginỹs, žioplumas – ką darysi LKT128(Trg). Poteriauju, kol tinginỹs suima Rm. Ir gaspadorių tinginys suėmė, gulas vėl abuodu Sln. Kai pradedi vaikščiot, visi tinginiaĩ išlaksto Ėr. Boba tìnginiu gulėjo – da stipra Trgn. Boba tìnginio ažgraužta Dglš. Tatarė, ištyręs daugelį elgetų duoneliaujant tinginiu, patardavo žmonėms, kad stipriems elgetoms nieko neduotų LTII225. Musėt, ta kaitra i tìnginį įvarė Jnš. Prieš lietų visada suima tinginỹs Pc. Tingis važiuot – tinginỹs neleidžia DrskŽ. Jeigu žmogų giedrą dieną labai ema tinginys ar snaudulys, bus greit lietaus LTR(Kp). Taip lenkia prie žemės tinginys, ar tik ne prieš lietų P.Cvir. Kap tìnginį nuvaro, tai pas jį tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Tinginỹs pergalėjo žmogų, tai jau nelauk gera Mlk. Tinginỹs taip kaip i priliktà žmoguo Krš. O kol tìnginio anas neparveikia? Aln. Tinginio kamuojama Advė velkasi prie vieno ir kito lango pasižiūrėti, kaip atrodo lauke I.Simon. Motiejus, nusikratęs tinginiu, nuo pat ankstyvo ryto triūsėsi valgomajame apie bufetą V.Myk-Put. Jei tinginio nenugalėsi, tinginys nugalės bet kokį tavo pasiryžimą Vaižg. Mano tinginys ne vieną kartą užtraukdavo rūsčius tėvelio perspėjimus Š. Jis per tinginį nepaeina Snt. Par tinginį iš darbinykų apsivertėt ing ubagus Rp. Apleidau šventą dieną mišias šventas iš tinginio P. Apsirijimas ir girtybė daro bestiją, tinginys pančiuose turis DP114. Teip vėl ir mes, nusikratę iž miego tinginio ir nuodėmės, neturime krūpaut atėjimo Viešpaties DP554. O tai menkai per tinginį savą nuteriojo DP570. | Bitės prie tinginio Vl. ^ Tinginỹs možna pamest Dglš. Tingiu. – O tu tìnginį pirma varyk Žl. A, vaikali, tìnginį greitai gal išvaryti – tam rykštikė yra Krš. Nusunk bulves, užvaduok mano tìnginį Plv. Palauk palauk, parodysiu aš tau tìnginį, jei nematei! Diržas greita tìnginį iš vaikų išvaro Krok. 2. E, LL75, BŽ234, NdŽ, KŽ zool. nepilnadančių grupės žvėris: Tinginys tripirštis (Bradypus tridactylus) kūno pavidalu panašus į beždžionę S.Mast. Pietų Amerikos miškuose veisiasi lėčiausias Žemėje žvėris – tinginys rš. ◊ tìnginį augìnti (švę̃sti) tinginiauti: O ji guli ir tìnginį augìna Mrj. Eisiu tìnginio švę̃st – darbo jau negaliu pakęst Smn. tìnginio ligà Jnš tingėjimas, tinginystė. tìnginio ligà (tìnginiu) sir̃gti (apsir̃gti Krs) Sem, Plk tingėti: Tinginiu sirgo piemuo LTR (Ldvn). Bene tìnginio ligà sirgái, kad į mokyklą neatejai vakar? Als. Žolės išraut vaikai tingi – tìnginiu apsir̃gę Prn.
2 tinginỹs, -ė̃ smob. (3a) K, I, Rtr, Š, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ; SD28,453, H174, R, MŽ, N, L, LL112, M kas tingi, nenori dirbti, nieko veikti: Patingu, tinginiu stojuos SD171. Diena būtoji, valanda nutęstoji tìnginiui malona J. Ak, koks tai tinginys! KBI38. Tiktai tinginiai tariasi rasią svetur sviestą, pieną, mėsą ir duoną… be darbo A1884,359. Anas darbe tinginỹs Btrm. Jis nepavaromas tinginỹs Mrj. Neblogas būtum vaikas, bet baisus tinginỹs Mžk. Šidinu [vyrą], kad mokintas ir nepabaigtas, tai tada tinginỹs atlieka Kp. Ot tinginỹs – šiaudo nepakėlė per visus metus Pv. Bijo prisispausti, bijo dirbti, bulbes nusikasti – tinginė̃ Krž. Už tìnginio galvos šienas supuvo Ėr. Oi šiemet šienapjūtis tai visiem tinginiám (geri orai) Kp. Tinginį darbuit ragyk neragyk – vis tiek jis nedarbuja Lš. Jeigu motina su dukteria ne tìnginės, prisiverpia, prisiaudžia Žg. Katro gi krominį nešiojo [drabužį], tai tìngine vadindavo Mlk. Tìnginės tos, nuplyšusios, nuskurusios! Akm. Kokis pats skabrus an visa ko buvo, ė kokią tìnginę gavo Švnč. To tinginė̃ tai niekur neina dirbt Krs. Manęs niekas tìngine nepavadins Dglš. Aš ne tinginė̃, ale kad aš nebgaliu – širdis y[ra] nesveika Sd. Tinginỹs esmi (esi), ir gatava Žl. Nė tu kepi blynų – amžina tinginė̃ Žl. Tinginiaĩ liko gaspadinės visos, nenori keptie duonos Dgp. Ką aš jai padarysiu, kad ji tinginỹs LD207(Plm). Ka su kasom, tai žinok – ne tinginė̃ mergaitė Vdžg. Insgulėjo kaip tinginỹs Dgč. Tinginỹs šitoks: guli vienokiaišonai prakiuro Ant. Būdavo, sau išeis an kalno ir gùli – tinginỹs buvo tokis Srj. Galėjo kaip žmogus gyvent – tinginỹs buvo dirbt Pmp. Tìnginiuo tik ir žiūrėt televizorio Drsk. Anas buvo tinginỹs lakstyt Gdr. Išmiegtat lig pietų – tinginiaĩ, pirma tėvai spaudė pri darbo Jdr. Anie tokie tìnginys y[ra] visi Grdm. Tinginiaĩ buvot – i vargot Jdr. Jis jau an to darbo tai netinginỹs Jrb. Ot prisiaugino tinginių̃: bet kokio darbelio bijo – vis kad kitas padaryt Slk. Pakarsu už vienos kojostevi – toki tinginė̃ Vgr. Tinginỹs – velnio paduška, aš sakau ir sakysiu Alks. Gulia tinginỹs ir sako: – Ką Dievas žadės, i par langą įmes Lk. Alus daromas – tinginio darbas: reik vis partraukas daryt Šl. Sako, alų reikia duot daryt tìnginiu – nereikia skubyt Slm. Ans jau visai į tìnginius išejo Krž. Žmonys daba pavirto į tìnginius Žr. Mano sūnai tinginiaĩ – nesiženija (juok.) Sug. Kad ir tinginė̃, o žanyties nora Krš. Kursai žmogus tinginys yra paskutinis, tasai vadinas girnų kūlys apatinis I. Eik, tinginỹ, eik dirbt! Kam stovi taip išsižiojęs? K.Donel. Tarne piktasis ir tinginy, žinojai, jog pjauju, kur nesėjau, ir renku ten, kur nebarsčiau BtMt25,26. Tinginys žmogus lygus yra akmenui purve gulinčiam BbSir22,1. Ir kaip jie nebus tinginiais tame, kad tu pats miegsi ir tyli Vln9. Tasai melas tokiam tinginiu nepadės SPI329. Dėlei šalčio tinginys nenor arti BBPat20,4. Ir tataig yra prieš tinginius arba slačiukus ir pataikūnus DP233. Smertie, smertie, kas tu esi, ar tu tinginỹs, ar tu girtuoklis, kad tu pas mane neateini? (ps.) Skr. Tinginìke, bėk pirmiau Krž. Vai mergele tinginėle, ko nepynei vainikėlio? BsO260. Gavai mergelę ne darbinykę, tik jauną martelę tinginytę LTR(Klvr). Tiktai man davė didį tinginė̃lį, didį tinginė̃lį, ne darbinykėlį DrskD218. O tas dvaro dvariškėlis yra didis tinginėlis LLDII405(Pn). Samdysiv šeimynužėlę, samdysiv šeimynužėlę, ale ne tinginužė̃lę, ale ne miegalužę JV638. Labs ryts, labs ryts, bernuži! Šauni aš tinginužė! Vd. | Tìnginės tos laukinės bitys Krž. Tie sibiriniai katinai yra dideli tinginiaĩ: paėda ir eina gulti Pp. Grinčioj miega vis – tinginė̃ ta mūsų katė Krm. Katrie garnį vadina tìnginiu, kad jis ilgai stovi ant vienos kojos Upn. ^ Skubinas kaip tinginỹs darbo dirbtų Sv. Bijo kaip tinginys darbo LTR(Šl). Ir girgžda kaip tinginio ratai, gert prašydami KrvP(Dsm). Visi viens paskui kitą kaip tinginių žąsiukai apie mėšlavežį išsibaigė Tat. Tìnginiui ne viena valdžia nebus gera Šmn. Juodos rankos – darbinyko, juodos kojos – tinginio LTR(Km). Juodos rankos, baltos kojos – darbininkė, baltos rankos, juodos kojos – tinginė LTsV355. Tinginỹs ir kelią koja (su koja VP46) rodo Tr, Mlt. Tìnginiui ir pirštą pajudint didelė procia Vdk. Tinginys ir nosį krapštydamas pirštą nusilaužia LTR(Vlkj, Smn). Utėlių tik pri tìnginio galia būti Vdk. Kad kieno peilis vis atšipęs, tai tas pačią tinginę gaus Sln. Tu, tingine, nebūk giriama, būk girtina! J.Jabl. Tinginį reikėtų lopšyje supti, o valgydinant kiaušį nulupti I. Tinginỹs talką daro, smagurys (smaližius Rgv) talkon eina Dglš. Tinginys laukan paskutinis, iš lauko pirmutinis LTR(Km). Darbas tinginiui akis bado LTR(Šl). Darbūs, kai pasigirt, tinginiai, kai į darbą eit LTR(Šl). Tinginį pažinsi iš ejimo, kvailį – iš darbų LTR(Auk). Apsukrų pažinsi iš darbų, o tinginį – iš kalbų LTR(Šl). Darbštus randa darbą, kalbus – kalbą, o tinginys – nieko LTsV350. Tinginys du darbus dirba Nj. Tinginys vis dukart dirba Kpr. Tinginỹs du sykiu eina Smn. Tinginys dukart dirba, kytras dukart moka LTR(Slk). Tinginiui dukart dirbt, skūpam dukart mokėt Žg. Tinginỹs greičiau patrūksta LTsV354. Tinginỹs visada su trūkiu Žln. Tinginỹs gul, ale išmintį tur PrLXVII24, B. Norint tinginys – ne tuščia vieta B. Tinginį ragysi, be tojo (šiojo) pats dirbk PrLXVII24. Tinginį paragink, mieguistą pažadink LTsV351(Rs). Tinginiui ir diena naktimi LTR(Zp). Tinginys ir nuo saulės bėga LTR(Zp). Diena – darbinykui, naktis – tinginiui LTR(Šl). Tinginiui visuomet blogi metai Vl. Tìnginiui laiko visada nėra An. Tinginiui ir malda (Dievas LTR(Ant)) nepadeda LTR(Gdr). Tinginiui visuomet šventė LTR(Lbv). Tinginiuo tiktų, kad kiekdiena būtum šventa S.Dauk. Tinginio švenčių nesuskaičiuosi LTR(An). Mama, mama, ar ryt šventa? – Švento tìnginio (tik tinginiams šventa) Dkš. Marti vis tinginė̃ Ds. Duona verkia tìnginio valgoma Stč. Baltos duonos tinginys nevalgo LTR(Lbv). Kas pavalgęs neina gulti, tas yra tikras tinginỹs Lkv. Tinginỹs ėda, kol apžio[ja], paskiau šika, kol apžerga Ub. Tinginys tik valgyt neužmiršta Ds. Tinginy, te pautą. – Kad da neprakąstas LTR(Zp). Še, tinginy, kiaušį! – Ar nuluptas? Sln. Tìngin lingin, te kiaušinį! – Luptas ar neluptas? – Neluptas. – Mesk par tvorą! An. Štai, tinginy, pautas. – Ar nuluptas? – Ėsk gumbą, ne mano luptą B454. Ne tìnginiui tryda sirgt Erž. Ožka – ne gyvulys, tinginỹs – ne melagis, marškiniai – ne drabužis Šk. Tinginys – ne gaspadorius, ožys – ne daržininkas LTR(Žg). Py vieno galo meškerės kabo sliekas, o py antro – tinginỹs Prk. Greitasai pats užbėga, ė tìnginiui vėjas užpučia [nelaimę] Ds. Tinginį reik iš rūbų išvilkt ir per dilgėles vilkt Plv. Iš darbinyko tìnginį padaryt gali, iš tìnginio darbinyko ne Prn. Tìnginį per stimbirį iš visų keturių [pirkios] kampų Vlk. ◊ į tìnginio káilį įliñdo tingi, tinginys: Kas iš jo, kad jis į tìnginio káilį įliñdęs Mrj. šveñto tìnginio dienà (kam) apie tinginiaujantį, nedirbantį: Kodėl nėko nedirbi? Ar tau šveñto tìnginio dienà? Šll. tìnginio pántis (saĩtas, šmõtas Tr, veĩslė Jnš) Grdm, Nm, Drsk didelis tinginys: O tu, tìnginio pánti, tau tik ryt, ryt, daugiau nieko nežinai! Trgn. Ak jūs, tinginio pančiai! Snaudėte miške, bet ne baravykų ieškojot! V.Krėv. Ot tìnginio saĩtas – nedirba, ir gana Dgl. Ar tai per mane liko? – šokosi Tamošius, kvaily tu, tinginio šmote! Žem. tinginių̃ maĩšas (pántis Brs, Gr, Sl, Ds, Kt, Dkš, Kdl, Vv, pañkierius Ss, pasamõnas NdŽ, saĩtas, staklà, stãklės Sb) NdŽ didelis tinginys: Tu, vaikeli, tikras tinginių̃ maĩšas Mrj. Eik nestovėjęs, tinginių panti! J.Jabl. A neimsys darbo, tu tinginių̃ pánti! Ll. Ar tu jau niekad nepasigudrysi, tinginių̃ pánti?! Gs. Apsnūdai jau, tinginių pasamone! LzP. Iš jo tai tikras tinginių̃ saĩtas: pardien tik gulėt ir ryt Užp. Oi tu, tinginių̃ stãkla! Vb.

tinginys sinonimai

Ką reiškia žodis tinginysta? Visi terminai iš raidės T.