supti reikšmė

Kas yra supti? sùpti, -a, -o (-ė Š, Rm, Slm, Dglš, Grv) tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L 1. siausti, gaubti: Sùpk jąją su užsupalu, su skepeta, kolei apsupsi J. Sùpa skara, dvikarte, drobule Jnšk. | prk.: Kauno gatves jau supo vasaros prieblanda rš. Mane supavisų pusių šilta ir jauki balandžio pabaigos migla rš. | refl. tr., intr. Rtr, Š: Sùpės moteros skepetom Dbč. Nenoriu sùpties tuo skarele Dglš. Supúos, supúos paltelin – šaltis krečia Klt. Prijuostėlę supiaus (juosiausi), leliuma, balanėlę pūčiaus, leliuma LTR(Mrk). | prk.: Vakaru supas balta pilis S. Nėr. 2. einant iš visų pusių, siausti: Sąjungininkai supo miestą iš visų pusių A. Vien. Aš veizu, kad kareiviai vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės sùpa, sùpa Skd. Bėkiam, sako, vyrai, mumis, jau pradeda sùpti Akm. ║ stoti aplink: Pradėjo žmonės supti mane ratu rš. 3. tęsiantis aplink ką juosti, riesti: Iškerojusios, išlapojusios liepos supa sodą ir trobesius V.Bub. Didelį kiemą supo keturi namai rš. Lietuvoje yra nemaža parkų, kurių grožį didina juos supantys vandens baseinai rš. Iš kitų pusių pilę šitą supo klampi pelkė V.Piet. ║ prk. sudaryti kam aplinką: Žmogų turi iš visų pusių supti grožis ir menas rš. Jis ją supo savo globa rš. 4. Q622, SD99, R, MŽ, Sut, N, K, I, M, LL61, LKT124(Trg), LTR(Grk), Al, Vrb, Ukm, Švnč, LTR(Slk), Zr, LTR(Brž) judinti (lopšį, sūpuokles ir pan.) į vieną ir kitą pusę ar aukštyn ir žemyn, kad ritmiškai linguotų: Sùpk kūdikį, jau akis blaudo, pusmirkos akys, tuo užmigs J. Ir išvydau savo dukrelę, mažą sūnelį besupančią J.Jabl. Lopšin gulėj[o], aš ją supiaũ Drsk. Per naktelę nemigau ir vis tep supiau Dv. Vaiką supì viena koja, ė kita kalvaratą suki Dglš. Tai boba: su ta koja vaiką sùpa, o su kita tak tak tak verpia Nmk. Kojužėms vygužę supaũ, akužėms jautelius ganiau JD512. Bulves skusiu, ropes lupsiu ir mažiuką vygėj supsiu LTR(Krsn). Tegul juos (vaikelius) sùpa šiaurus vėjelis, tegul juos prausia skaudus lietulis DrskD185. Supdams tave, giedosiu saldžią giesmę Mž187. In tos lingelės panelę supsiu LTR(Rš). Supkit, meskit mane jauną, kad išvysčia aukštą kalną (d.) Ml. Prigėrusį ant palų supa LTR(Ldvn). Tą vandenį išbėgdino ir sùpė sùpė, kol atsigavo vaikelis Pš. Mineikis sėdi supamojoj kėdėj, skaito laikraštį A.Gric. Laibas supa mus laivelis tarp siūbuojančių meldų Mair. Sùpti varpus NdŽ. Nesùpk luoto, vežimo J.Jabl. Garlaivis ir į šalis, ir į galus supa kaip pasiutęs Žem. Vežimas nekrato, tik supa Pt. Dunda barška brička ir palengva supa V.Piet. Mane vėjas, perkūnija ir lietus migdo, rodos, suptè sùpa Snt. Vienas žmogus turėjęs paprotį vis kojas supti, sėdėdamas ant suolo Sln. Koja stora paliko (sutino): kai supù, ir liunga Dgp. | Paėmė [vilkui] už uodegos i ėmė aplinku save sùpt (siūbuodamas sukti) Vlk. | impers.: Ar sùpa dikčiai [garlaiviu plaukiant]? Rsn. Sveikatos gal netekti, ka teip ant vandens sùpa i sùpa Vvr. | prk.: Grajys kaimynas, an kiemo išejęs, tai kaimą suptè sùpdavo, kaip būdavo smagu gyventi Skdv. ^ Kad kalba, man kaip suptè sùpa Slm. Šoka – kai suptè sùpa (lengvai) Ar. Bagotam velnias vaikus sùpa (jam visada sekasi) Tvr. Nesupk velnio ant kojų (sakoma, kai kas sėdėdamas linguoja kojas) LTsV836 (Rm). Kas po stalu koją supa, tai tasai velnią supa LTR(Auk). Kam velniuką supì?! Krs. Pasėtas nedygsta, supamas nemiega (sniegas ir medis) Jrg(Pn). | refl. SD99, Sut, N, K, Š, Rtr, LL61, Ser, KŽ, Vrb, Skr, JnšM, Gsč, Pnd: Paprotys suptis sūpuoklėmis per Velykas yra labai senas rš. In stulpų pastatis sūpuokles, tada virves pakabins – ir sùpas kap mažūs vaikai Aps. Kap jaunas buvau, sūplaukėsa noaukščiausiai supiaũs, ka tik linai ma[no] būt ilgi Grv. Par juos sūplaukos yr, tai te vaikai eina sùptis Pb. Tai dabar jau sėdõm supsmė̃s Kp. | Tu tik bejėgė plaštakė, supkis ant pievų gėlės E.Miež. Tenai toli kaip plunksna laivas supasi T.TiIv. Jie skrido taip aukštai, jog didžiausias laivas rodėsi didumo kaip kokia supantisi vilnyse balta žuvėdra J.Balč. Lengvai suposi ir vartėsi jie (balandžiai) pilkame rudens danguje J.Gruš. ^ Gyva būdama ant vandenio supiaus, numirus po galva guliau (žąsis) Pnd. Daug panelių vienam lopšy supas (sėklos ankšlyje) LTR(An). 5. Lp, LTR(Kp) versti svyruoti, siūbuoti, linguoti: Vėjas sùpa itą berželį Lz. Gandruo turia būti tvirtesnis medis, ka lizą vėjas nesùptų Grd. Ko išėjote į dykumą pažiūrėt? Ar vėjo supamos nendrės? brš. | intr.: Pradeda vėjas sùpt (pūsti) – ar užvaris lietaus, ar išsklaidis Slm. | refl.: Vejas pučia, supas putinelis (d.) Tvr. Dzūkų smiltynuose suposi menki javeliai A.Vencl. Supasi ant liaunų lazdynų šakų žirginėliai, panašūs į auskarėlius sp. Tik keli obuoliukai da sùpas ant šakų Stak. Už langų, vėjo siūbuojami, suposi gatvės žibintai rš. Šiandien vėliavos supasi alėjose rš. Kai pėsčias ėjo – medeliai drebėjo, geltoni plaukai supės ant vėjo V.Krėv. | A jie šokt moka – sùpasi, sùpasi vienodai Bsg. | Kai atejo dėdė peršalęs iš karo, tai visi dantys sùpės (klibėjo) Krns. ║ refl. banguoti, vilnyti: Neramios bangos jūroje supas T.Tilv. | prk.: Plaka širdis, kraujas jaunas, karštos supasi krūtinės prš. 6. refl. NdŽ, Dl, Lel, Mrs paviršiui siūbuoti, liumpsėti: Sùpas, kap užsistoji [ant liūno] Rud. Sùpėse žemė LKKIX210(Dv). Marko[je] gal buvo prakeikimas: įeiti negalėjai – sùpos, o daba sausà, gali jau dirbti Pgr. Sùpos [liūnas], kap per patalą eini Všt. 7. refl. liulėti, dribsėti (iš riebumo): Tik sùpas [nutukusi moteriškė] – nei pasvarto, nei paguli, nei pasėdi Lp. Karvės net sùpasi, kaip riebios Upt. Kiaulės gražios, tik sùpasi kai supynės Rmš. 8. refl. Rmš einant svirduliuoti, siūbuoti: Sùpas, in kojų nepastovi (girtas) Klt. Tiek sùpdavaus, kad koja viena veda ant šę, kita ant tę Šmk. Arkliai išbadėję, sùpasi kai sūpuoklės į šalis Kt. \ supti; apsupti; atsupti; dasupti; įsupti; išsupti; nusupti; pasupti; persupti; prasupti; prisupti; razsisupti; susupti; užsupti

supti sinonimai

supti junginiai

  • (ap)supti
Ką reiškia žodis suptinė? Visi terminai iš raidės S.