riesti reikšmė
Kas yra riesti? riẽsti, riẽčia (riẽta), riẽtė 1. tr. daryti išlenktą, užlenktą: Ūsus aukštyn riẽsti NdŽ. Užmiršęs viską pasaulyje, žiūrėjau čia į tėtį, čia į ratą, čia į kalvį, kuris rietė geležį, paskui ją suvirino ir pradėjo traukti A.Vencl. Kam rieti lendrę? J.Jabl. [Katinukas] mokėjo murkti, gražiai į viršų riesti kuprą ir net žiežirbas leido J.Balč. Mano juodbėrėlis vis sprandelį riečia (d.) Ds. ^ Katinas glostomas uodegą ries D165psl. Ir katė glostoma nugarą riečia Škn. Jei vienas šuo uodegą riečia, tai ir kitam reik LTR(Trg). Kad i dvėsk, uodegą riẽsk Bsg. Kiekvienas privalo patsai savo uodegą riesti, nes kitas vargu tau užries Vaižg. | refl.: Kad skala degdama riesis aukštyn – būs speigas, kad žemyn – atdrėkis Šts. Ale kaip jis obuolių griebė skyt, tai šakos vis aukštyn rietės BsPI59. ^ Ištiesk ranką, ant [ = į] kur ji riẽčias – į save Erž. Pirštai riẽčiasi ne nuog savę, bet in save Lp. ║ lošti, versti atgal: Ko rieti galvą kai katė uodegą? LTR. ║ refl. kreiptis, gaubtis: Pradėjo blakstėnai riẽstis į vidų Vdk. Lenta riečias N. Gerų ilginių stogas rietas ir trupa žemėn, o prastų – susiblakina, suklenka ir stova ilgiau Šts. Riẽčias [klijuotė], jau velene stovėdama, tai kap ją an stalo dėsi Klt. 2. tr. Q624, R, N, K sukti į ritinį: Už staleliui sėdėdama, silkų raištį riečiau D69. | Visko buvo: i tų mėsų suktų, riestų̃ – kiek tę da jų liko! Jrb. ^ Riestum riestum dieną naktį – Dievo diržo nesuriestum (kelias) Zp. Riečiù riečiù diržą ir nesuriečiu (kelias) Sdk. 3. tr. M, DŽ, Dglš, Pns, Azr, Dv, Upn, Bsg vynioti ant veleno (metmenis): Riẽtant audeklą, ranka skausta J. Audeklą riečiu R39. Audeklas į stakles daugiausia riečiamas trise: viena moteris laiko geinį, antra taiso skietą, trečia suka metmenis ant veleno, deda balanas rš. Mes riẽčiam audeklą per rietką, o jūs per skietą Nj. Baikim riẽsti audeklą neatsitraukę, bo gali susinarplioti keliskart imant Ssk. Riečiant driką, nereikia gailėtis skalų Krkl. Tu lipk staklė̃s, paturėsi, o aš riesiù Sdk. Jau audimą riẽčia, tuoj aus Kt. Riẽčiant audeklą, reikia dėt balanas ant veleno Brž. Tu riẽsk, o aš skalas dėsiu Vkš. An veleno riẽsim drobę Žrm. Ana siūlus riẽčia JnšM. Vaikai, eikit vienas skalų pakaišioti, o kitas padaužyti – reikia audeklą riẽsti Krš. Riečiamos balanos (dedamos prie veleno, riečiant apmatus) Lš. Riečiant audeklą, nelipt per siūlus, kad audžiant siūlai netrūktų LTR(Ldvn). Neša varstotą, riečia drobeles, ketina leisti martelę austi LTR(Čb). Parėjus šokus, drobužes rietė J.Jabl. 4. tr. rangyti, sukti, banguoti (plaukus): Nebeišmanys, kaip tas garbanas beriẽsti Gršl. Iš veidrodžio neišeina: kraipos, čiupryną riẽčia Mžš. Plaukus tad riečia [merginos] Sv. Riesti plaukai N. | refl.: Ing garbanas riesties I. ║ ringuoti, ripuoti: O kaip jūs riẽste tus kaspinėlius, neapsunkinkit mano galvelės JV937. 5. tr. gaminti lenkiant: Šitas lankas Ipolito riẽstas Ds. Jų senis gražias lazdas moka riẽsti Lš. Riẽčia kriukį Dkš. Tu gi ir stalius, ir krosnius, ir kibirus štai rieti J.Balt. 6. tr. lenkti (per sąnarį): Kumet krampis trauka, reik pri subinės koją riẽsti Vkš. Koją riesti negaliu N. Viščiukai, būdavo, galvutes riẽs riẽs i dvės Vdk. | refl.: Žiūriu – jau rankos riẽčiasi Kbr. 7. tr. Imb daryti sulinkusį, susitraukusį: Jauni da auga, mum jau kupron riẽčia Slm. Dabar jau riẽčia krūvon, sustingę kaulai Švnč. Ką jau čia daug norėt iš seno, kad jau senystė krūvon riẽčia Skdt. Tai matyt, kad buvo tie pinigai velniui paskirti, užtat jį (žmogų) ir krūvon riesdavo LTR(Ds). Mane į kamuolį riẽčia (iš skausmo) NdŽ. Ko tus senius riẽta į kromą? Krš. | refl.: Į kuprą riẽčias nuo sunkumų BŽ97. Senstam ir prie žemės riẽčiamės Dkš. Riẽsiesi [sušalęs] į krūvą Lkš. Kiaulis nuo šalčio riẽčias Klt. | prk.: Tų darbų daugybė, o laikas riẽčiasi (mažėja) Prn. 8. tr. ritinti su grėbliu (vasarojų, dobilus) į plekus, pėduoti: Pirma avižas reikia riẽsti, o paskuo krauti į kupsčius arba statyti į žalnierius Yl. Jau pabaigėm riẽsti paskutinę pradalgę, galėsiam pradėti statinėti Vkš. Vasarą riečiau avižas, miežius Pkl. Eikit jūs trūstis, o mes dar nueisim avižų riẽst VšR. Riẽsti varstą (vasarojų) Šts. 9. tr. atlenkus apsiūti: Aš riečiù siūlę, o tu riẽsk skepetą J. 10. tr. supti, juosti: Riẽčia krūmai visą gyvenimą Stl. Krūmai, žole barzdoti, kraštais mišką riečia A.Baran. Parko kraštus rietė maumedžių ir liepų alėjos A.Vien. Paliūnes rietė putinai, šaltekšniai A.Vien. ^ Giminietis susirietęs visą lauką rietęs (pjautuvas) LTI299. | refl.: Jau rietėlė pradėjo mun aplinkuo piršto nago riẽstis Vkš. ║ einant siausti, supti: Stumbras taip įniršo, kad jau nebežinojo, ką pulti, nes jį iš visų pusių rietė bajorai A.Vien. 11. intr. sukti, tęstis, eiti vingiu: Prie Simokų Šešupė šonu riečia visu (prieina, siekia) Br. | refl.: Toli buvo matyti baltas, suplūktas takas, vingiais rietęsis kalvon P.Cvir. Karpatai riečiasi lanku nuo Dunojaus iki Dunojaus rš. Tas upiukas riẽčiase ant girios Ar. Upelė riẽtės apsuku to kalno Jnš. Tenai riẽtas kelias an sodos Ub. Riẽtas tas kaimas aple Girdiškę Grd. ║ tr. daryti (vingį): Vingį riẽsti NdŽ. 12. intr. vyniotis augant: Ką kalbėjo apvynėlis, ant smaigo riesdamas? JD147. | refl. SD117, Sut: Apvyniai riẽčias aplink kartį KII160. 13. intr. DŽ smarkiai augti, plėstis, šakotis: Baltelksnis labai vislus medis: iškirsk, tai vėl riẽčia Lkš. Rietenos riẽčia žeme VšR. Tuos ūgius vis nukarpau i nukarpau, o jis vis riẽčia i riẽčia Jrb. Kad tu manę neprismeigsi, aš (apynėlis) žemužėj riesiu N403. Po sodelius, po darželius apvynėliai riẽtė JV1030. Pas savo motinėlę, pas savo sengalvėlę palieju riečiaũ JD584. | refl.: Skauduliai toliaus riẽčias (plinta) KI531. ║ tr. leisti, auginti, skleisti: Lylio, sėsi linus sodindama, lylio, aukit stomenykai, lylio, rieskit šaknis sieksninykes NS46. Apynys riẽtė ploną lapelį, ploną lapelį, aukso spurgelį (d.) Šd. 14. intr. DŽ šnek. smarkiai eiti, bėgti: Nes kailį savo palydėt nemėgo, taigi jau rietė, kaip įmanydams V.Kudir. Drykt nuo šieno, kailiniukai kaip man siūti, na, ir dui į kojas! Pradžioj riečiau gerokai I.Simon. Jis gali riesti kaip zuikis Kin. Turėjau gerai riẽsti, kol išriečiau nuo to senio Vvr. Neriesk taip, kaip koks pasiutęs šuo Klp. ║ eiti, vilktis: Jeigu tik sekmadienis, tai jis ir riẽčia pas mus Ukm. | refl.: Neriẽskias su purvinais klumpiais į pat alkierių Šts. Ir riẽsis kaip žirnių kirminas KlvrŽ. 15. tr. einant imtynių, versti, lenkti prie žemės: Jį galit trise riẽst – nesuriesit Ėr. ║ šnek. smarkiai spausti, varginti: Pats jis jau buvo riečiamas kaip spirginama šikšna, nes juk degė visa Vokietija, gruzdėjo jo lizdas I.Simon. Ar atvažiuodavo kas su prastu žmogum pasiguost, ar paklaust jo, koki vargai, rūpesčiai jį riečia P.Cvir. Lapės ir zuikiai, riečiami bado, slankiojo aplink sodybas, ieškodami maisto P.Cvir. Su pyliavoms riẽta i riẽta Krtn. Menkai riečia CI805. Daug riečia CI805. | Krienus neši prie burnos – tep ir riẽčia (labai stiprūs) Gs. 16. tr., intr. DŽ, Srj, Rud šnek. meluoti (gražiai pasakojant), perdedant pasakoti: O jis kad pradėjo pasakot ir riẽst Mrj. Bepiga senam meluot: jaunam sunku, o senas beriẽčia – vis už teisybę pasiliks Dkš. Būdavo, pakraipys galvą ir iš niekur nieko pradės naują baiką riẽst Drsk. Rietì, Motie, nei tep buvo nei ką! Alk. Kartais nesuprasi, kada Benas teisybę sako, kada niekus riečia V.Bub. Meistras ne tiek lošia, kiek anekdotus riečia ir šiaip apie gyvenimą kalba rš. Mane laikė geriausiu pasakorium, mokėjau riesti kaip niekas kitas, bet prieš jį nutilau rš. 17. tr. šnek. vaduoti, gelbėti: Beriẽsdamas arklius, kitas ir galą gavo nu vokyčių Gršl. | refl.: Ėmėm riẽsties, riẽsties, vos beišrietėm sūnų iš kalėjimo Šts. Riẽstis iš bėdos NdŽ. 18. tr. šnek. prašmatniai, prabangiai ką daryti (rengti, statyti): Tą vieną dukterį teturia, tai nežino, kaip beriẽst Sb. Matyk, kokį mūrą riẽčia! Trg. | refl.: Mes tartum neblogiau už juos uždirbam, o teip riẽstis nėr iš ko Sb. 19. refl. šnek. dėtis, vaizduotis: Jis riẽčias dideliu ponu BŽ212. Jis dideliu viršininku rietėsi! rš. 20. refl. šnek. gretintis, meilintis: Kam reik riẽsties pri vedusio žmogaus Šts. 21. tr. šnek. godžiai valgyti: Su pasigardžiavimu smagiai rietė kumščio didumo kąsnius rš. ◊ abù galù riẽčia LMD(Sk) pyksta, aikštijasi. į [óžio] rãgą (pýpkį) riẽsti smarkiai spausti, varginti: Jau ūkininkus visai riẽčia į rãgą Gs. Tos skolos jau mane visai į óžio rãgą riẽčia Stak. Jis mus į pýpkį riẽčia Gs. nósį (kuõdą, sprándą, úodegą, skélturę) riẽsti [aukštỹn, aukštaĩ, į vir̃šų, danguñ] didžiuotis, puikuotis: Matai, nósį riẽčia: nenori susitikt net su gimine Ig. Nors ir senas, sprándą riẽčia, ir gana Dkš. Sprándą riẽčia, kalbėti nenori Jnš. Kuõdą riẽsti NdŽ. Neriesk aukštyn nosies – gali nulūžti LTR(Srd). Riẽta riẽta nósį mergelės, ale vaikiai kaip prigauna, taip prigauna Krš. Dar tik piemenė, o jau nósį riẽčia Gs. Jis visada taip aukštaĩ nósį riẽčia, su prastu nekalba Ds. Petras labai riečia nosį: kai eina – atrodo, ir žemės nemato Ut. Neriẽsk nósį danguñ – dar nusimuši Rm. Riečia nosį kaip kukutis PPr411. Riečia nosį kaip žąsinas kaklą LTR(Aln). Didelis čia daiktas, neriẽsk uodegõs! Blnk. Nu ko teip rietì skélturę lyg pulko vištų gaidys Rdm. Neriesk į viršų nosies, nes gausi lupt, ir viską sužinosi! V.Mont. prie žẽmės riẽsti varginti, išnaudoti: Tavi, biednas žmogau, spauda, riẽta pry žẽmės Jdr. úodegą riẽsti gretintis: Tas katinas besarmatis vis prie kanarkiukų uodegą riečia Rs. \ riesti; antriesti; apriesti; atriesti; įriesti; išriesti; nuriesti; pariesti; parsiriesti; perriesti; prasiriesti; pririesti; suriesti; užriesti
riesti junginiai
- (iš)riesti, su(si)riesti