rieti reikšmė

Kas yra rieti? 1 ríeti, -ja (rẽja, rė́ja Š, rìja DūnŽ), -jo (rė́jo LD340) tr. DŽ 1. pulti kandžiojant, pjauti (ppr. apie šunis): Šuo ríeja kiaulę J. Prasiblaškiau kaip šunų riejamas (blakių kandžiojamas) visą naktį Vaižg. | refl.: Du šuniu susitikusiu ríejos J. Bet ant tilto tas jo šuo pagavęs rietis, pjautis, piestu atsistojęs ristis LMD(Sln). Šunes rẽjas, rė́jos Dsn. Prie apgraužtų didžiųjų žvėrių griaučių raiteliai užtikdavo besiriejančių vilkų gaujas A.Vien. ║ siundyti, pjudyti: Ir dėl ko reikėjo kirvelį nešt? Korė tave, šunimis riejo, spragilais daužė? J.Balt. 2. barti, plūsti, koneveikti: Ana aną rẽja i rẽja, o ta nieko nesako Lkv. Sunku man gyvent, kad visi labai rẽja Užp. Rẽja, rẽja anas tą vaiką; kad teip savą, tai ir mylėt, ir visa Ut. Ríeja kaip ne savo sūnų Mlt. Ko teip rejì mergelę? Kal. Kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, lojoja ir bara: ar jos vaikai, ar pats LMD(Sln). Kam riejai ją? Kaltesnis pats esi B.Sruog. | refl. Q636, R, N, K: Rietisi Lex108. Baruosi, vaidinuosi, rejuosi SD141. Ka jums teip i neapkyra ríeties Kal. Dabar – netinka, ko čia ríesies: pasimeta (išsiskiria), ir viskas Šmn. Bjauri boba: neríejusys negalia būti – rẽjas i rẽjas Krš. Tos bobos visą laiką rẽjas i rẽjas Lkv. Ta pasiutoji rìjas i rìjas Krš. Dvi šeimynos daikte gyvena ir ríejasi Dkš. Ko čia rẽjatės ažu siūlo galo (dėl menkniekio) Ds. Nusibodo par visą gyvenimą su tavim ríetis Upt. Močia su marčia ríejas visą čėsą Lel. Rejõs, rejõs per visądien, tai ir valgyt neina Arm. Jie tai amžinai ríejas Skp. Kaip jum nenusbosta ríeties? Sdk. Gana jum ríetienos Kp. Neríejamos [su uošviene] – patyliais ėdamos Krš. Anie dirba ríedamos LKKVII174(Škn). Darban neina, ė likę namie rẽjas Dglš. Tėvas viešėdamas stebiąsis į dukters užsivedimą (elgesį), kad ji riejantis ir riejantis tai ant paties, tai ant vaikų BsMtI12. Ten mum besìrejant, pamatėm ateinant tą senelį BM24–25(Č). Teip rašau, nenorėdamas dėl menko daikto rieties APhI96(A.Baran). Na, rietasi kaip paprastai per dalybas Vaižg. Ríejasi kai šuva su kate Mrj. Jie tę ríejasi kai šunes šuliny Mrj. Ir rejas kaip du balti šunes par torą LTR(Pp). Ko jūs ríejatės kaip kalės per dienas? Vrb. Tegul perka, tegul riejasi kaip šunys dėl kaulo J.Paukš. Riekiatės it šunys VP40. Ríejas kaip katės maiše Škn. Abu kaip vienas: ir riejasi, ir meluoja KrvP(Mrk). Dėl tokių vaikų nesiriesiu su nieku KrvP(Šk). Rejas kai žvirbliai an skiedyno LTR(Km). ^ Gerai su plaukuotu peštis ir su protingu rietis Gmž. Dėl vaikų ir dėl vištų nespėsi ríeties Vkš. Du šuniu rẽjas, balti kraujai lejas (girnos ir miltai) Kv. ║ refl. juokaujant ginčytis, kirstis: Lašinskis ir Kanapinskis teip Užgavėnių vakarą ríesis, katras katrą pargalės Vž. \ rieti; aprieti; atrieti; įrieti; išrieti; nurieti; parieti; persirieti; prasirieti; pririeti; surieti; užrieti
2 ríeti, -ja (rẽja Vkš, Kv), -jo tr., riẽti; R, N, K, Kos40, TŽI352, Vl dėti malkas į riekles, dailiai, tvarkingai krauti: Aš ríejau šakalius, medžius į riekles, t. y. dėjau, kad džiūtum J. Ríek, ríek malkas, nežiopsok! Kal. Vaikai, eikit medžių ríeti Rt. Malką rieti CI970. Jonas durpes ríeja Vrb.
3 ríeti, -ja, -jo žr. ryti.

rieti sinonimai

Ką reiškia žodis rietienės? Visi terminai iš raidės R.