koneveikti reikšmė
Kas yra koneveikti? kõneveikti, -ia, -ė tr. BŽ493,603, koneveĩkti, -ia, konèveikė J 1. barti, plūsti, keikti: Prieš mėginimus koneveikti marksizmą arba klaidinti darbininkų partijos politiką kariausime nesigailėdami (sov.) rš. Ir plūdo, ir koneveikė gi ir sūnų, ir berną, jog net baugu buvo klausyti V.Krėv. Jaunikiams į akis pataikauja, o už akių juos koneveikia rš. Ko tu mane kõneveiki – aš visai ne toks blogas esu! Vrb. Kad pradėjo mane kõneveikti, tai nė galo neranda Brt. Kõneveik nekõneveik, o jis savo daro, ir gana Lp. Ją peikia ir koneveikia Vaižg. | refl.: Tai jau tokie žmonės, kad negali nesikoneveikti rš. 2. knisti, vartyti, dergti: Kiaulė koneveikė bulves Bgt. 3. J prievartauti, žaginti. \ koneveikti; apkoneveikti; atkoneveikti; iškoneveikti; nukoneveikti; pakoneveikti; prikoneveikti; sukoneveikti; užkoneveikti