vartyti reikšmė

Kas yra vartyti? vartýti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti. 1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane rš. ^ Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela Plng. ║ refl. Bt vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos Lk. Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė Trg. 2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm Rdn. Vartýti trobos pamatus KŽ. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas Krš. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni Drsk. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas] Krš. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles J. | Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto V.Krėv. ^ Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk K.Bink. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau (jautis) Vrn. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama (girnos) LMD(Sln). 3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti I. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma Šmn. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti J.Paukš. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau LTR(Slk). Pradėjo šernai bulbas vartýt Sdk. | prk.: Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius Krš. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) Qu186. ^ Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt LTR(Vrn). Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama (akėčios) LTR(Lp). 4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų Ėr. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės Jrb. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta Krž. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako LTR(Ukm). Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta Klt. Medinės šakės vartýt pradalgiai Kpč. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams JD1013. Šieną vartýti KII347. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną BM23(Č). Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias Pnd. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau Rš. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt Mžš. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm Slm. ^ Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to (dantys ir liežuvis) Sdk. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to (dantys ir liežuvis) JT359. 5. SD391, N, K, NdŽ, KŽ sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė J.Ap. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų Smln. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma Vaižg. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį Pžrl. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) Antš. ║ sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti J.Balč. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje LzP. Kningų nebvartái i nėko nebžinai Pvn. 6. SD183 visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj Pv. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres Dg. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas LTR(Žal). Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses J.Balč. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė Bgt. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo Klt. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti Krš. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti Tl. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas Krš. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi Rdn. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo Kltn. Vartýt nereikė[jo], numirė minuta (staigiai) Drsk. Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką Kp. Vartýti kalaviją NdŽ. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė NdŽ. | refl. Sut, N, K, KŽ: Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi Pš. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja rš. Lydeka kaip rąstas var̃tos Trkn. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi Užp. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma[n] nespėsi vartýtise! Jrb. Ana (ligonė) nesvar̃to pati Rš. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) Klt. Jis var̃tės ant savo guolio KII2. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs Pls. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis Mžš. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs Klt. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu Rdn. Ko vartais kaip kepamas? Pšl. Var̃tos kai vijurkas Tr. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka Slv. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto A1884,340. Lėktuvas var̃tėsi ore DŽ1. Gimnastas ant skersinio var̃tosi DŽ1. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais P.Cvir. Vartýtis per galvą NdŽ. Artistai par galvą var̃tos Jnšk. ^ Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe Krš. Raudona lentelė papeliučky vartos (liežuvis) LTR. ║ kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti Kv. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama] Dglš. Aukštyn žiūri, akeles varto NS783. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt Šmn. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas Klt. Vis baltosias var̃to šuva Dglš. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų Nm. ^ Ko čia vartaĩ akis kaip pelėda? JT312. Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk Arm. | refl.: Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos Slk. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus NdŽ. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje] Knv. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka Gs. ║ refl. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas Strn. 7. refl. Sut, NdŽ gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis Sb. Var̃tos namie dyka, niekur neina Klt. Ačiū Dievuo, lovo[je] da nevartáus Krš. Su cukralige kap pradė[ja]u ligoninėse vartýties, ir vartaũs Žln. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais Žem. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas Krš. Vartýkias (Nevartýkias Pj) kaip cigonė ant parvazo Lkv. A jūs dar čia, o aš maniau, ka Palango[je] var̃totės (krapštosi ir niekaip neišvažiuoja) Krš. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus Jrb. Vaikai var̃tosi po smiltį KŽ. Karkvabalis po kojų var̃tos LKT108(Tt). Po kojomis jo vartysis velinas pamintas SPII230. | Mėtosi [nuotraukos], var̃tosi – nėra kam sutvarkyt Snt. ^ Rūkysi, žemė[je] vartýsys (mirsi), mesk, i ko greičiau Rdn. ║ refl. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis Krš. ║ refl. Gsč rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi Ėr. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje] Pšš. Jy (avietė) toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos Plvn. ║ raičiotis (per galvą). | prk.: Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti Žem. | refl.: O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis DS181(Rs). Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! rš. Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties Krš. 8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų Šv. 9. Dgl vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu LLDIII150(Trk). Ar tai aš vartýsiu tas sopkas aukšty tą patalynę įdėt? Jrb. 10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių JV900. 11. SD365, Sut, Ldk kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą NdŽ. Katkus lauke varto žirnių guzulus LKXX293. Aš jų (agurkų) labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta Ktv. Ką ma[n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat Jrb. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų] Varn. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores Klt. | prk.: Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus A.Baran. 12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt Mžš. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra Ėr. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti LLDII394. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti KlK6,60(Užv). 13. refl. R409, MŽ551, N daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam). ║ prk. smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros Klt. 14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas Klt. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Vartýti adatą rankoje KŽ. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj (rd.) Ml. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose NdŽ. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) Lel. ║ prk. išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori Vrn. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to Lnkv. Seniau ponai mužikus kap norė[jo], tep vartė Šlčn. 15. NdŽ turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ Slk. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža Klt. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to Mžš. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo Str. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to (ps.) Tvr. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus TS1900,4–5. 16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus NdŽ. 17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu varteĩ, mainei šituos namus?! Klt. | Gražus pliušas, juostom vartýtas Klvr. | refl.: Oras labai kaitos, mainos, var̃tos KII262. Vėjas dažnai var̃tosi Gs. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada Jz. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia Jnšk. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai Krd. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi Dkš. 18. prk. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo Pt. 19. prk. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi Vvs. ^ Yr žmonių – kai pirštinę vartýk Erž. | refl.: Mokėjo vartýtis, tai iškilo Igl. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek Krš. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės Erž. Niekas neindavinėj[o], nepardavinėj[o] – nesvar̃tė niekap DrskŽ. 20. prk. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Lp. Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ Prn. Papratusi esu stačiai [kalbėti], nė aš vartáu jau tos kalbos Tn. 21. refl. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis Lz. 22. refl. NdŽ verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais JD758. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais Šts. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį Ob. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs Alks. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot Prng. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos Užp. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) Mrk. | Do tep smagiai var̃tos bobelė Dglš. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) Dglš. 23. refl. NdŽ, Dglš gyventi, suktis: Kaip vartaĩsi? Rm. Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar Krš. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau Antz. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje A.Sm. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? A.Sm. ^ Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse Krš. Var̃tos kai inkstas į taukus NmŽ. 24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kadakaralius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus BsMtII165(Ldvn). | refl.: Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. BsPIII160(Brt). Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis LMD(Sln). Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais MPs. 25. L, KŽ lingv. linksniuoti. ◊ akìs (akimìs) vartýti BŽ66; LL80 1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas Arm. 2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Akìs var̃to, juokas Rdn. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko KlK8,68(Ms). 3. stebėtis: Tai ko čia daba akìs vartaĩ, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Jnš. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Prk. Akìs var̃to kai iš medžio iškritęs Tr. ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra Aln. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm Drsk. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs DrskD63. gálvą vartýti galvoti: Vartaĩ vartaĩ, suki suki gálvas mokytas DrskŽ. galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnas Krš. ìštekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi? rš. káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą Krš. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Krš. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas Trš. kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą Krš. liežùvį (liežiùvį) vartýti 1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo! Gs. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį Jrb. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to Krš. Girtas, liežùvio nebvar̃to Drsk. 2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartaĩ?! Slm. liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt? Mžš. márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to Krš. piniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta Krš. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi Krm. meškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis Krš. ×skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to Stk. tur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi rš. visaĩs šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visaĩs šónais vartýties Krš. \ vartyti; apvartyti; atvartyti; davartyti; įvartyti; išvartyti; nuvartyti; pavartyti; parvartyti; pervartyti; pravartyti; privartyti; razvartyti; suvartyti; užvartyti

vartyti sinonimai

vartyti antonimai

Ką reiškia žodis vartytojas? Visi terminai iš raidės V.