spurdėti reikšmė
Kas yra spurdėti? spurdė́ti, spùrda, -ė́jo intr. 1. Š, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Krkl, Dr daužytis sugautam, blaškytis, stengiantis ištrūkti, išsprukti: Sugautas paukštis spùrda, nori ištrūkti DŽ. Iškėlė bučių – dvi lydekaitės bespurdančios V.Bub. Žuvis terbėj tebespùrda Ėr. Kraitelėj nė nespurdėdamos tyliai gulėjo dvi surištos vištos A.Vencl. Žąsis labai spurdė́jo, bet raiščio nenutraukė Alk. Rykliui spurdant, visas laivas virpa J.Jabl. Kas tau terp rankų (rankose) spùrda? Gal kokį žvirblį turi? Ps. Visą laiką jis nebuvo ramus – spurdė́jo ir spurdė́jo Sb. Ko čia spùrdi kai ešeriokas! Sv. Spùrda kaip paukštelis, į kilpas pakliuvęs Grz. Spùrda kaip paršas maiše Plk. ║ prk. smarkiai plakti, tvaksėti: O širdis – ji kaip paukštė spurda, rodos, ims, su daina nuplasnos rš. Visų akys žibėjo ir širdys spurdėjo A.Vencl. Širdis jam spurdėjo lygu pagautas paukštelis Vaižg. 2. judėti, krutėti: Visa gyvoji gamta spùrda, kruta NdŽ. Su spurdančiu po širdimi kūdikiu išvažiavau gyventi į Kauną rš. Nespurdė́k, durniau, ausį nukirpsiu! Sdk. Karvė ar nedaug spurdė́jo (nerimavo), kai jaučioką išvarėm? Dkk. ║ Pžrl judinti, virbinti, mosikuoti kuo: Uodas kojytėmis spùrda NdŽ. Spurdė́ti sparnais NdŽ. ║ KŽ virpėti (apie medžio lapus). 3. smarkiai triūsti, brūzti: Liudo kaimynai, taip pat prižadinti negailestingo skambalo, jau spurdėjo kiekvienas prie savo lovos V.Myk-Put. Jos spùrda (darbuojasi rankomis ir kojomis) verpdamos NdŽ. 4. Rtr, NdŽ plasnojant bėgti, skristi. 5. NdŽ greitai eiti, skubėti. 6. Šd prk. reikšti nepasitenkinimą, priešintis, spyriotis: Mano reikalas sėdėti namie ir nespurdėti J.Balt. Žmonės ėmė spurdė́t ir bliūdus numėto nuo stalo Sml. \ spurdėti; išspurdėti; nuspurdėti; paspurdėti; suspurdėti