žąsis reikšmė

Kas yra žąsis? žąsìs sf. (4) KBII101, LsB237, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ, Ms, Jdr, Krt, Šv, Gd, Vgr, Štk, Tv, Nmk, Pgg, Ul, Rgv, Slm, Mlt, Ign, Jdp, Jž, Skrb, Č, Šr, Bgs, Švnč, Gl, Sn, Grv, Rod; SD134, SD251, Q623, R, R157, Sut, N, RtŽ, G122,123, BzB341, M, ŽŪŽ52 1. zool. didelis laukinis ir naminis vandens paukštis (Anser): Žąsis laukinė pilkoji (A. cinereus) E. Žąsis naminė (A. domesticus) E. Žąsis miškinė I. Islantiškė žąsis su labai minkštomis plunksnomis KI333. Paleistsparnė žąsìs K290. Pilkoji žąsis (A. anser) rš. Urvinė žąsìs NdŽ. Trumpasnapė žąsis (A. erythropus) rš. Želmeninė žąsis (A. fabalis) DŽ. Baltakaktė žąsis (A. albifrons) rš. Gumbasnapės žąsys LKGI597. Gurginės žąsys LKGI572. Pilkės žąsys LKGI578. Jovalinės žąsys (lesančios jovalą) LKGI570. Gūžuotės žąsys LKGI577. Žąsis kerša B. Kalnų žąsis taip yra drąsi ir smarki, kad ji pigiai atstato lapę nuo savęs Blv. Žieminės žą̃sys pačios peri, vištinės – neperi Šil. Žąsis pilkąsias (namines) vadina „snapais“ E(Ds). Medinosios (laukinės) žą̃sys teip anos leka, tokia eilike, ka vieną sykį parnešė [tėvas medžiotojas] penkias ant sykio [nušautas] End. Žąsìs lala, višta karkia, antis kvarkia J. Penkias savaites peri žą̃ses Ign. Dėtys žąsiẽs matyt – iš to atskiri žą̃sį nuo žąsino – žąsino nėr dėčių, o žąsiẽs yra Brb. Žą̃ses pusėj vasaros šerias Švnč. Žą̃sys gerai yr, bet serbentus lesa LKT47(Trkn). Žąsìs įsikibs, ka gnybs, ta kruvinai iškąs Yl. Žąsìs dar liesa, reik penėti Pln. Žą̃ses nevienokios – kitas labai možna nupenėt Mlk. Čia žąsìs laikė, i dabar tura da žąsų̃ Žd. Jau žą̃sys buvo parlėkusios Trkn. Ar esi mačiusi, kaip žą̃sys leka, teip anos i pėsčia trauka – lenciūgeliu End. Keravokiat žąsìs, ka į kiemą nepareitų Krt. Žąsį įleisti ant žalesos J.Jabl(Ms). Builes iš krežio rubena žąsẽlės Kl. Viskas išteriota, kiaulės išpjautos, žą̃sys išpjautos Vkš. Rygo[je] žąsìs parduosi, iš to pelno tujau pat nusipirksi miltų Sd. Kur dideli gyvenimai, žąsų̃ laikė daug Všv. Žąsų prisipjovę, bepešą, juką beėdą Trk. I žąsų̃ būrys būs, kokį penkioleka dvidešimti Lc. Prisimenu – kaimynai su žąsim̃ važiuodavai į Rygą, papjautas žąsìs veždavai Mšk. Nusikirto antį, nusikirto žą̃sį i važiuoja an dukterį Brž. Žą̃sys irgi duodas po vandenį Rd. Pripilsi lovį [avižų], žą̃sys ka lesdavo! Grž. N[u]eik, įvaryk žąsìs į tvartą Vdk. Pradėjo žąsìs gaudyti, aš anam (šuniui) norėjau uždaužti Skd. Žąsìs visas nupirkdavo i varydavo kelias dienas, sakydavo, kad į Kauną Žgn. Ziu ziu žąsìms sakydavo Krž. Žąsìmi tai padaro gūžtą iš lentukių, kiek žąsų̃, tiek gūžtukių, jos te deda i te peri Alv. Tai bėgi i bėgi ratu apie tas žąsìs Kri. Bjauru žą̃sys: pridergia pribūva – nė atsisėst ant kiemo negali Mžš. Žąsìs tuoj išvaro, iššokina par tvoras Krs. Tos žą̃sys purvinos: jos tokiõs spalvõs Jrb. Mat ka žąsų̃ visi laikydavo, kiek ūkinykų, tiek žąsų̃ Ps. Žą̃sys geriau laikyt kaip vištos – niekur jos neina Plvn. Žą̃ses tą žolę ėda – nereikia jom nei bulbų, nei duonos Aps. Geriausia žą̃ses laikytie: jas mažai reikia šertie, jos ganosi laukuose Brb. Kur jau žą̃sys pabūva, karvės neberišk Dkk. Prie krūmais nemožna žąsų̃ laikyt – lapė tuoj išnešios Ktk. Paėmė jo žą̃sys ir išskrido su laukinėm žąsìm Kvr. Rudeny macys žąsų̃ lekia pro mus in pietus Lš. Išvãrai žąsìs iž atšlaimo Tvr. Papjovė, kiaušinius rado – žąsiẽs būta, a misliažąsinas Klt. Vyras pasigavo žąsį, neš dovanų LTR(Klt). Su savo žmogu važiavau Galšion, žąsìs pardavėm Lz. Oi gražios žą̃ses – kap išsiprausia, net bližga prieš saulę Dv. Moje (gal) ta žąsìs buvo su kiaušiniu? Pls. Tos žą̃sys sugalvoja ir skrenda, nebegalia [piemenukai] jų pavyt Alz. Ir ančių, ir žąsų̃ nėr Nmč. Nugrūdo, nulesė, nušiko – tuščia jų, tų žąsių̃! Pv. Ateina su žąsià Brt. Žąsìs greit užauga, ale reik priežiūros Dkš. Žąsìs jau sena viena, žąsukų turim Pns. Prileidė ganyt žąsìs lig mokyklos laiko i pavėlavau; ka verkiu, sako, kitąmet [leis į mokyklą] Žg. Žąsų̃ da būdavo piemenys atskirai ganyt Bsg. Pasimokiau keturius mėnesius ir išejau žąsų̃ ganyti Žeml. Aš žąsìs jau ganiau, – kelnių neturėjau Kal. Biškį paaugai, tujau žąsų̃ eik ganinti Kl. Vos kelnes vaikas panešė, jau eita žąsų̃ ganyti Plt. Varyk žąsis į dirvą, tepasigano Pln. Man tai reikė žą̃ses ganytie Alv. Buvo žą̃ses, reikė ugdyt Pst. Pasamdo kokį vaiką, tai ganė žąsìs, indikus Kpč. Žąsìs ganė su kiaulėms, galvijus su avims Nm. Kiaules i žąsìs ganydavo ne bendrai [su banda] – atskiriau Mšk. Kožnas sau laikydavo dvidešimt trisdešimt žąsų̃, neganydavo PnmŽ. Ir tu ganei žąsès Alv. Penkių metų išejo ganyt žąsų̃ Žl. Žą̃sys labai gadina ganyklas, tada nebeėda gyvuliai Kvr. Būdavo, kai reikia ganyt žą̃sys, kiaulės, tai parnakt nebemiegi Kp. Žąsìs ganau, būdavo, žąsinas apigali – neatsiginu Dgč. Kadai žąsìs miške ganydavom Dglš. Tas galia ligoninė[je] gulėt, kas žąsų̃ nepagano (kas silpnas) Kv. Gervės, žą̃ses skrenda iš balų rudenį, kap bulbas kasam Aps. Žą̃ses kai tik žemai skrenda, tuoj ir žiema bus Dglš. Mūsų žą̃ses rėkauja GrvT83. Jei žąsys snaudžia – bus giedra LTR(Auk). Jei žąsys lekia [lapkričio mėnesį] – bus lytaus, jei gulbės – sniego bus daugiaus prš. Jei žąsys dažnai nardo – bus lietaus LTR(Šil). Jeigu žąsys labai maudosi, tai bus labai šilta LTR(Nj). Jei žąsys nardosi ir periasi po vandenį, bus lietaus LTR(Žg). Jei žąsys smarkiai nardosi vandenyj – už poros dienų bus dideli šalčiai Pns. Jei žąsies uodego[je] daug plunksnų, tai jin gera dėl veislės Sml. Kad gervės ar žąsys suka ant namų, tai reiškia, kad bus veselijos tuose namuose Vel. Prieš šaltį žą̃ses galvą kiša sparnan Dglš. Žą̃sys galvą kavoja – bus šalta Sn. Žą̃ses ir gervės išnešė pietus Dgp. Žą̃sys susimeta į krūmus i padeda kupetą kiaušelių Yl. Gaspadorius alų nešė, gaspadinė žą̃sį pešė JT365. Pas mus žąsys gerai lesa, iš kūgio šiaudus peša LTR(Plv). Oi žąsys, žąsytėlės, sumeskit man po plunksnelę LTR(Rk). Ir išeina svočia iš žąselių tvarto, iš žąselių tvarto žąsų̃ sužnaibyta JV723. Po svoto pilvelį žąselė gagena LTR(Brž). Ėmė žąsaitės mėtyt plunksneles visokias: ir žalias, ir raudonas, ir mėlynas, ir geltonas, ir kudlotas, ir plačias, ir siauras – visokias DvP138. Žąsáičių bus LzŽ. Tėvai davė [žalčiui] baltą žąsį, sako, ta duktė LMD(Lg). Tą žą̃sį reikia pjaut: tokia nusiminus, da nudvės LKT280(Ssk). Kur upelis teka, šapalėlius neša, ten mergelė lelijėlė baltą žąsį peša LTR(Grv). Pirmalakus grūdus duonai, sėklai, o pasturlakus – žąsìm LKT225(Krm). Kam tu dabar mano avižas žąsimis sulesindinai? Jn(Kv). Lygia dalia motriškosios, suglemžusios artimame paupalė[je] ar paprūdė[je] [v]andens sąnašas, deda į lizdą perėsiančių žąsų, kad išperėjusios netolintumias su žąsyčiais nu to [v]andens M.Valanč. Grucę duodam žąsùms, kiaulėms Trg. Nėra geresnių paukščių, kaip mūsų žąselės: geros plunksnos, geri pūkai, nepeik ir męselės D.Pošk. Žąsis yra vienas iš pirmųjų naminių paukščių, kuriuos žmogus sugavo ir pradėjo laikyti dėl jų kiaušinių, labai skanios mėsos ir švelnių plunksnų sp. Žąsų turgus šį metą menkas prš. Žąselės nedrąsios prie slenksčio gagėjo, galveles kraipydamos spoksojo, baidydamos šnypštė Žem. Klykdamos žąsys ir gervių pulkai į pietus padangėmis traukia Mair. Ten, paupyje, lyg tarškios moterėlės, gageno žąsys rš. Žąsiẽs kiaušis brangiai kaštuo[ja] Pln. Žąsų̃ ląstosvieta, kur tupdydavo žąsìs Pl. O jei vaikus kankindavo labiai kirmėlės, dar smilkydavo su žąsies plunksnom panoses Ps. Va šito tokia minkšta paduškėlė – žąsų̃ pūkų Svn. Jeigu nori, kad kaimyno žąsų kiaušiniai būtų baltūnai, – įėjus jų žąsims į kiemą, varyk su puodekeliu LMD. Įlindo ans į žąsų̃ kūtalę Dr. Rugiuose brydžių brydės išklaipytos žąsų̃ JI235. Bažnyčios tarnai turi iš tiesos mokyti, bet ne jaučius nei žąsis alba kitą kokį pekų, bet žmones BPII50. | prk.: Žvarba ėmė veršio liežuviu laižyti nugaras, žąsies oda apsitraukė kojos sp. Prieš Kalėdas važiuojam žąsýčių pirktų (pirštis) Pl. Įeina gryčio[n]: močiut, ar neturi žąsýtės kokios parduot (taip pradėdavo piršlybas) Brž. Pabandysim įpiršti jam tą kaimo žąselę S.Čiurl. ^ Žodeliai nuog šios vietos pradėjo motinystės giesmių krikščioniškų giedoti: netupėkit bažnyčioj kaip žąsys, nei stovėkiat šičia kaip kelmas BPI89. Ledai tokie krito kaip žąsiẽs kiaušiai Vkš. Tokia mano višta kap žąsìs, ir va – guli po krūmu, gatava Pv. Bijo kai žąsìs avižų (iron.) Šk. Išsivežiau šešias poduškas kaip žąsìs Pnm. Prie vartų spyna kai žąsìs pakabyta Jrb. Nebesusigaudai, kaip žąsìs prilesus vikių Antz. Kaip žą̃sį pagavęs rėkia Švnč. Pieva pjauta – kaip žąsìs nupešta Slk. Močia kaip žąsìs tik gurkia, tik valgo Kp. Nutukusi ubagė buvo kai žąsìs: kur ejo, ten paėdė Kln. Stovi visos [moterys] kaip žą̃sys, kaklus ištiesę klauso Sur. Lenda, gerinasi kai lapė prie žąsų Ul. Jie visi vienan balsan rėkia kaip žą̃sys Sl. Tos mašinos kap žąsys paskui viena kitą tik eina, tik eina Gs. Iš armotų šaudo – kap žą̃sys laksto, o mūsų brolukai kap lapai krito DrskD210. Šitą galvutę apsižiok ir pūsk, tai kai žąsìs rėkia (apie grybą, vadinamą žąsuke) Gž. Kaip žą̃sys išsižioję alsuojam tą tokį čystą orą [kaime] Yl. Eina [žmonės] kai žą̃ses sulytì Dg. Pučia žvarbokas pavasarinis vėjas, varydamas per dangų baltus kaip žąsys debesis sp. Išperėjau kaip žąsìs dvylika [vaikų] Alz. Gausi, kaip iš žąsies avižas (nieko negausi) LTR(Vl). Susikalba kai žąsis su kiaule MŽ, PrLXVII20. Šneka it (kaip S.Dauk) kiaulė su žąsia VP44. Susikalbėjo kaip žąsìs su kiaule Plng. Ūtarija kap žąsis su višta LzŽ. Boba nori paklegėt, susikalbam loc žąsìs su kiaule Grv. Susikalba kap antis su žąsia LMD(Vlkv). Šneka kaip žąsis su antimi Tr. Žąsų̃ neganęs, artoju nebūsi Skrb. Nupirk pas žąsį avižų, kad ir ji nori LMD(Lzd). Aš tave klausiu apie žąsis, o tu man atsakai apie antis MŽ. Žąsis, prieš vartus didžius eidama, nulenkia galvą, o kur dar vartai? PrLXVII31, MŽ, Sch104. Ir gera žąsis gali išperėti blogą žąsiuką prš. Ten žąsys leka, kur gerti gauna S.Dauk, LTsV99. Atidavė lapei žąsis ganyt LTsV321(Kp). Nenorėk, kad lapė žąsis ganytų LTR(Km). Lebeda žąsų – nemoki nė kelnių susagstyti! (toks keiksmas) Šts. Žlibi žąsų̃, ar neregi?! (toks keiksmas) Ggr. Po žemėm žąsytės plauko (žagrės) Brž. Keturios kojos, ant viršaus žąsìs, po žąsiẽs yr dvi dūši, bet ne visumet, o kartais nė vienos (lova) Grg. Skrenda žąselė gagydama, baltus kiaušinėlius vartydama (akėčios) Km. Viena žąselė, keturi snukeliai (pagalvė) Ad. Tamsi kamarelė, minkšta lovelė, dvidešimt keturios baltos žąsẽlės ir dvejos kietos kietos durelės (burna, liežuvis, dantys) Sd. Kurs kytras gimęs, su žąsele aria (raštininkas) LTR. Balta dirva, juoda sėkla, žąsia užakėta, retas priėjęs diegą pažįsta (laiškas arba raštas) ST469. Balta dirva, juoda sėkla, žąsis ekėja (raštas) S.Dauk. Balti rėdai, juodi grūdai, razumno sėta, žąsių akėta (raštas) Ck. Viduryje prūdo plauko žąsis (dubuo ir šaukštas) LTR. 2. šio paukščio mėsa ar valgis: Kišk žąsìs, pyles, vištas į didelį puodą K.Donel. Žą̃sys čielos, uždeda par stalą kokias keturias tris Skrb. Kaipgi tu visiems mums padalysi tą žąsiùkę P.Klim. Paruošta žąsis dedama į keptuvą nugara į apačią ir kepama karštoje krosnyje ar orkaitėje 2–3 valandas sp. Kandau žą̃sį, kandau antį ir kilbasą kaip ir pantį (d.) Alz. Jei nešaltà, pasūdyta žąsìs neskani tė[ra] Kl. Į žą̃sį kiša kopūstus sušutinę Grz. Žą̃sį pečiuj pakišo Pns. Suvalgė sveteliai žą̃sį su sparnais, lekios girguos žąsẽlė pilvuos (d.) Kt. ^ Pernai žą̃sį valgė, o šiemet uodega kirksi (apie ilgai besigiriantį) Šk. Perniai žąsį valgė, šiemet rūroj girksi (apie pernelyg pavėlintą pastebėjimą ar reagavimą) Sml. Pernai žąsį valgė, šiemet subinė girksi LTR(Srd). 3. lūžtanti banga, vilnis balta ketera: Šiandiej an ežero visur žą̃sys plauko, tai ir meškyriai nesrodo Mlt. Plaukim į krantą, jau vėjas žąsìs varinėja PnmA. 4. prk. dovana (ppr. svaigiųjų gėrimų ilgakaklis butelis): Iš pirmojo [vestuvininkų] vežimo išlekia: „žąsis“ – vyno butelis I.Simon. ║ Žąsį (pinigų) duoda BzBkXV144. 5. cunnus: Mergos žąsìs Ds. 6. Vs linų grįžtė: Kap dideli, gražūs, geltoni linai, tai jie būdavo tokiosa žąsùkėsa, būna tokios žąsùkės sutaisytos Kpč. Žąsiñ deda keturiasdešimt saujų Šlvn. ◊ kaĩp (tar̃tum) vanduõ nuo žąsiẽs sakoma apie žmogų, nereaguojantį į pastabas, apkalbas, greit viską užmirštantį: Kaip vanduo nu žąsies nurietėjo S.Dauk, VP21. Nubėga kaip nuo žąsies vanduo Snt. Nuo manęs kaĩp nuo žąsiẽs vanduõ Bsg. Jo pašaipa nuo Adomo nuvarvėdavo, tartum nuo žąsies vanduo J.Avyž. pẽklos žąsìs Skr pikta moteris: Tėvas, jį (sūnų) norėdamas nugandinimu nudrausti, sakąs: – Vaikel! ten ta tai peklos žąsis LMD(Sln). Ans pamatė, kad eina motriškos, tėvas sako: – Tos y[ra] peklõs žą̃sys Akm. žą̃sys áuga Tl skirsta kojos. žąsiẽs galvà neišmanėlis: Iš vakarykščio egzamino pavarė mergiščią, palydėdamas tą žąsies galvą įžadu – jei neišmoksianti, išlaikysianti tik per jo lavoną rš. žąsìs ganýti 1. sėdint snausti: Ar jau tu žąsis ganai? LTsV835(Šd). 2. žaisti tokį žaidimą: Einam žąsų ganyti – aš būsiu vilkas, tu būk žąsinas, kiti vaikai – žąsys Vkš. žąsìs paganýti kiek pasnausti: Eik šalin, aš dar nors žąsis paganysiu LTR(Ds). žąsìs gáudyti žaisti tokį žaidimą: Pradėjus gaudyti žąsis, visos draugės Oną siūlydavo žąsinu P.Cvir. žąsìs giñti į Diẽvą mirti: Žąsis an Dievą gena Ds. žąsẽlę giñti girtam šlitiniuoti: Aš silpnas nuo midaus, kaip pilkas bitinėlis, ar pieva, ar taku genu žąselę B.Braz. žąsų̃ kojẽlės Plšk žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina). žąsiẽs kūlà žąskūlis: Iškirto karklàs, o žąsiẽs kūlàs rautinai rovė Plt. žą̃sį pamùšti smarkiai užbezdėti: Einame į kitą kambarį, jau čia žą̃sį pàmušė Skr. žąsiẽs usnìs KŽ; P, LBŽ daržinė pienė (Sonchus oleraceus). žąsìs vãrinas šlitiniuojantis: Eina žąsis varinas Šlu. žąsìs varinė́ti (varýti) girtam svirduliuoti, šlitiniuoti: Eidavo namo, linksmai dainuodamas ir žąseles varinėdamas, kaip sako žmonės V.Krėv. O dabar imk kepurę ir einam, parvešiu tave, nes žąsis varinėdamas nepakliūsi namo V.Krėv. Ar matai, kaip antai žąsìs vãro? Pln. Kas jomarką žąseles varinėdavo Vlkv. žąsìs varýti į Diẽvą Ds mirti. žąsiẽs vestùvės rš išgertuvės pirmosios algos gavimo proga. žąsiẽs žarù vienam paskui kitą (eiti): Bet takas iš tikrųjų siaurutis, reikia žąsies žaru traukti Pt. žąsiẽs žygiù (žingsniù) atsitūpus (eiti): Mūs Adė žąsies žygiu eina Alk. Šiteip, būdavo, atsitūpęs žąsiẽs žingsniù, va, šitaip va Kp. žąsiẽs žolė̃ KŽ daržinė pienė (Sonchus oleraceus).

žąsis sinonimai

žąsis junginiai

  • pilkoji žąsis
  • Baltakaktė žąsis, Egiptinė žąsis, Kalninė žąsis, Mažoji žąsis, Pilkoji žąsis, Snieginė žąsis, Trumpasnapė žąsis, Želmeninė žąsis
Ką reiškia žodis žąsiukas? Visi terminai iš raidės Ž.