dirva reikšmė
Kas yra dirva? dirvà sf. (2) DŽ, (4) Jrb, Vlkv 1. R ariama, dirbama žemė, laukas: Suariau iš rudens visas dirvas sp. Dirvà dar nearta ir neakėta Rm. Dirvà brangesnė už pievą Dkš. Dabar jau pieva, pernai tai dirvà buvo Kt. Nuplėšė (nualijo) dir̃vą Ds. Toj dirvõj nė rugiai, nė kviečiai neaugs Kt. Jau visą mėšlą išvežė ant dir̃vų Gs. Prilijo, arkliai vos iš dirvõs išklampojo Skr. Išnešk pelenus ant dir̃vos, kam čia pili! Gs. Per dirvas neik, susirask takelį Grž. Dir̃vos veliasi, da art negalì Jnšk. Negalima dar į dirvàs įeit (negalima pradėti dirbti) Srv. Kaip tik vė[ja]s nupūs dirvas, tujau reiks apekėti Vvr. Mūsų perpus ant dirvos liko (pusę derliaus tenuėmėme) Dglš. Ant atjaurinės dir̃vos rugius pasėjus, klok šiaudus, jei nori, kad par pašolį iža nekeltųs ir nepagadintum J. Ir tarp savę, kaip broliai, visi susižodę ažleist dirvas šileliui A.Baran. Liesa dirvà K. Gryna dirva SD254. Ant tos dir̃vos tikt roputės teauga KGr130. Sėjo gerą sėklą dir̃voje savo DP83. Žemė ir dirvos, ir visi daiktai sutverti Mž326. Anys ... nuėjo sau vienas dirvosp ..., kitas prekėspi SE222. Dirvelýtė buvo nedidelė Ėr. Mes visas dirvutès apsėjom rugiais Šn. Į tą dirvãlę pasėsi kokį penkioleka pūrų rugių Krkl. ^ Birstant dirvoj, birs ir jaujoj J.Jabl. Dirvos nearęs, ragaišio neragausi PPr33. Dirva neišgyvenama usnimis prižel[ia] ST535. Dirvà be sėklos ... nei sėkla be dir̃vos naudos notneša DP98. 2. rėžis, sklypas: Kiek turi dirvų̃? Grv. An sa[vo] dirvõs Grv. 3. prk. kokio veikimo sritis, vieta: Paruošti dirvą perversmui sp. Namai – moteriškės dirva, jos karalystė J.Jabl. Tuo tad išaiškinama ... jo pažanga dialektologijos dirvoje LTI411. ◊ iš dir̃vos vir̃sti (griū́ti) gerai užderėti: Šį metą pavyko rugiai – iš dir̃vos vir̃sta Vvr. Javai iš dirvos griū̃va Grž.