sutverti reikšmė
Kas yra sutverti? 1 sutvérti, sùtveria, sutvė́rė tr. KI312, K, Rtr, KŽ; N, M, L 1. padaryti, pastatyti (tvorą), užtverti: Ieškojau iš jų vyro, kuris padarytų aba sutvertų tvorą SPI128-129. 2. žr. 1 aptverti 1: Gegužinė vasarą būs lauke, sutvérs beržais kame Lpl. Mano jaunas brolužėlis sutvėrė rūtų darželį LTR(Mrj). Sutveria lyseles, sėja rūteles LTR(Plv). | refl. tr.: Vasarą ugniavietę susitveri, ir laiko iki rudens Skr. 3. tveriant padaryti, pastatyti: Ant viršaus aruodai sutvérti KzR. Iš torų sutvérs tą būdalę, eglašakėms apkriaus End. 4. aptvaru atskirti, aptvare uždaryti, užtverti: Buvo tie galvijai sutvertì a naktinė[je] apluoke, ir anie išsilaužė iš to naktinio apluoko Sd. 5. NdŽ sunaudoti tvoroms tverti. 6. Q544, J.Jabl, Š, Vd, Graž, Dkš, Grš apvynioti tvarsčiu, aprišti: Tverte sutvė́rė ranką pažeistą J. Sutvėrė ranką, ir sugijo Lnk. Sutvė́rė kojas va jom, ir vaikšto apsiraišioję Slm. Sutvérk man kiek pirštą Mžš. | refl. tr.: Ana susitvė́rė su vaistais, su liekarstomis J. ║ įdėti į nesilankstantį įtvarą, aprišant įtvirtinti, įtverti: Nulūžusią koją sutvė́rė karkliukais Jnš. Jį vieną rozą sutvė́rė, vėl sulūžo [kaulas] Žl. Nusilaužė ožiukas koją, su gluosniniais tvarksliukais sutvėrėme, ir greit sugijo M.Katk. | Sprausmenį sutverti ir sustiprinti su plaušu S.Dauk. 7. DŽ1 sumontuoti iš dalių, sudėti, sutaisyti: Ans sutvėrė žambį, ratus, vežimą, t. y. sutvirtino J. Suardo, būdavo, vežimą, užkelia ant stogo ir sùtveria jį tę Plv. Išlakstė kubiliuko šuleliai, kai turėsiu laiko, reiks sutvért Krs. Išardyt išardei dviratį, o sutvért nemokėsi Kt. Tik jau įtverti, tai jau ans (tėvas) tą dalgį sutvérdavo Krp. ║ sujungti vieną su kitu, pritvirtinti, pritaisyti vieną prie kito: Skersinės sutveria [staklių] stovyčias ir laiko Kkl. Yra padaryta skersinėliai, su jais sùtveria staklių blauzdas Vdn. Negaliu sąsparų sutvért Klt. ║ sudurstyti, sukabinti, sukurpti: Marškiniai buvo teip sudriskę, kad vos begalėjau sutvert Antš. Sutvėriau, bet lopinys prie lopinio Antš. Itoki marškiniai bet sutvérta Dv. ^ Sutvė́rė kai šiaudinę tvorą (pasiuvo batus iš prastos odos) Dglš. 8. tvirtinant, jungiant padaryti, suręsti: Viena skiedara sutvė́rė žmones šitą tiltą Prl. Palauk, kol naują sutvérsi [namą], seną suardęs Btg. Lentinis toks buvo tvartukas sutvértas laikinai Snt. Jo tvartas buvo tik ką sutvértas, pūstelėjo vėjas, ir sugriuvo Kš. Vyras spėjo sutvért stubelkutę, buvo sena, lijo Alv. Sutvérdavau kadai [avilį], o daba nieko nedarau Kzt. Lova led sutvertà: tokia lova ne gulėt, tik pažiūrėt Mžš. Kam sutvėrei tamsią klėtį be durelių, be langelių LTR(Lš). Jūs (paukšteliai) neprivalėt rūpytis, pas mus atsilankę, kaip maitysitės ar kur šėtras savo sutvérsit K.Donel. | refl. tr., intr.: Susitvė́riau gražų namą aš tada Vv. Kai kunigas parėjo, trobos susitvė́rė Lkč. Artimiausiuose ežerėliuose jis it pirmykštis miškinis gyventojas – be pjūklo, be kirvio – susitvėrė kelis plaustus iš nuvirtusių pasausėlių, surišdamas kamienus jaunų berželių šakomis rš. 9. padaryti, kad rastųsi kas tvirtas, kietas, tirštas: Višta lejas: kiaušinis tik kad sutvértas Ob. Tie kiaušiniukai būna čiut sutvertì (minkštu lukštu) Bsg. | Kai klausai prie ausies, čypsia [kiaušinyje], matyt, sutvértas (užperėtas) Slm. | refl.: Maž susitvė́rė (apvirė) ben kiek kiaušinis, ir valgysiu Ob. Smetona tik ką sustvė́rus Ktk. 10. SD1176, SD188,356, R, MŽ, N, M, J padaryti, kad būtų, egzistuotų: Aiškus daiktas, jog pasaulis pats neatsirado, ale buvo sutvertas Blv. Mes geidžiame visi ant visados palikti tuomi, kuomi mumis Dievas sutvėrė A1884,333. Nesutvėrei – nežudyk brš. Pirmuosius tėvus sutvė́rė – Adomą ir Ievą Sd. Žemelės nebuvo, tai sutvėrė, žolelės nebuvo, viską Dievas padarė Vvr. Niekali sutvėrė Dievas žvėris LzŽ. Dievas dangų, žemę žodžiu vienu sutvėrė Mž9. Jisai sutvė́rė ir padarė žemę ir visa kita, kas yra ant žemės ir žemėje po dangaus apskritumu DK31. Ir Dievas leido (paraštėje sutvėrė) didžius ešketrus ir visokias žvėris BB1Moz1,21. Nesang tat žinoti turime, jog anas mus sutvėrė, o ne mes patys save sutvėrėme PK16. Nes pirmas žmogus ansai Adomas rojuj sutvertas buvo visu ant paveikslo ir ant prilyginimo Pono savo MP145. Visokias sutvėrimas … ižg nieko yra sutvértas DP232. Per jį ir amžiai yra sutverti ir visi daiktai padaryti DP24. Kurios yra dovanos nesatvertos, nei pasibeigiančios? MT26. Širdį čystą sutverk mūspi, o Dieve MKr29. Dieve visgalįsis, kurs svietą visą sutvė́rė ir mums žmogiškus ūmus bei razumą davė, … mus vėl dosniai pamylėjo K.Donel. ^ Aš kaip ir atžagariai sutvértas Skp. Kad tave Dievas būt akmeniu sutvė́ręs, tai kiaulė būt nors subinę pasikasius! Plv. Ka būt akmuo sutvértas, tai nors kiaulė užpakalį pasikasyt, o dabar tokia bjauri boba Ps. Mano galva ne iš kopūstų sutverta Plv. Kaip Dievas sutvėrė, ta žemė nematė mėšlo Ėr. Gal jį velnias ir sutvėrė LTR(Ds). Dvaro žmogus velnio sutvertas, šunies nevertas PPr73. Ko Dievas nesutvėrė? – Vaikams antros motinos LTR. Kodėl roputės sutvertos? – Kad ir vargužiai ką lupt galėtų! KlvK. Nei Dievas sutvėrė, nei žmogus padarė, o saulė (medžio plyšys) LTR(Sl). | refl. tr., intr.: Teip tujaus tame kalne susitvėrė dėl savęs dangų, saulę ir visus sutvėrimus, ko tiktei anam reikėjo DS331(Ck). Greitai susitveria padaras, patamsy panašus į gervę M.Katk. ║ tveriant skirti, lemti, sutvarkyti: Ant to pasaulė sutvertà: vieni gimsta, kiti miršta Šr. Nieko nepadarysi, kad čia Dievas tep sutvė́rė: ligi senas numiršti, jau jauno nėr Graž. Tep svietas sutvértas, visi mirsim Azr. Žmogus sutvértas gyventi NdŽ. Žmogus sutvértas pasakot Sn. Žmogus sutvértas darbui Jrb. Žmogus blogam sutvértas: vaikų mušties nėkas nemoko, o mažileliai kaip mušas! Rdn. Rodos, pelė yra sutverta žmogaus vargui Blv. Dievuliau, kam sutvė́rei šį svietą ant vargo? JD1165. ║ padaryti kokį daiktą: Tranai sùtveria daugiau, pridaro tų perų ir paskui juos jau pjauja Snt. Pūslėtosios rankos, veidai prakaituoti, jūs sutveriat visa, kas žmones maitina J.Jan. | refl.: Paskui gi susitvė́rė plūgai ir akėčios geležinės, o kadaise vis medinės buvo Vvs. 11. psn. sukurti: Nelaimingas nors ir skundėsi, būk mūzos nuo jo šalinasi, vienok sutvėrė čion kelias visų gražiausių savo dainų Pt. Kada rašėjai sutvers dramą, tąsyk teatras rasis pats V.Kudir. Nuo kitų giesmininkų ėsame labai prastai sutvertų eilių gavę A1885,93. Be kalbos nesutversime savo kultūros rš. Ar nebūtų geriaus šitam tikslui sutverti (visos kalbos tvėrė) žodį tautietis? J.Jabl. Reiks pirma iš veiksmažodžių sutverti, padirbti tam tikri daiktavardžiai LTII82. 12. I įsteigti, įkurti, suorganizuoti: Mokyklas sutvė́rė, paskui sunaikino Pns. Dirbau, kolūkį ka sutvė́rė, nu pat pirmosios dienos Skd. Pradžioj, kaip sutvė́rė kolūkį, tai tik šešiolika kiemų buvo Slm. Kolek nebuvo sutverta parapija, buvo vadinama koplyčia (ne bažnyčia) Gs. Tuojau tų pinigų nesutver̃s – rusai neleis Jrb. Ne aš tą valdžią sutvė́riau, ne mun reik priš aną [kariauti] Žd. Vienas nori sugriaut valdžią, kitas sutvért DrskŽ. Jug i Smetona ne dvasia šventa, vienas nesutvérs Lietuvos Šts. Lietuviai gali sutverti liaudies teatro skyrių ir vaidinti nors kas šventadienis pigiausiomis kainomis rš. | Iš anų bičių reikia sutverti naujus spiečius rš. ^ Ant kelmo valdžios nesutvérsi Šlv. Tvorą tvėrė – Tverečių sutvėrė LTR(Tvr). | refl.: Kaip susitvė́rė kulkozas, buvo dideliai sunkiai Eig. Ir be duonos buvom, kolūkis kai sustvė́rė Dgl. Anksčiau, da susitvėrus kolūkiam, da girdėjau dainuojant, daba – nieko Sk. Kaip kolūkis sustvė́rė, aš da savo rugius susibloškiau Žl. Molėtuos gimnazija sustvėrė vėliau kai Ukmergėj Strn. Ka susitvė́rė ligoninė, tiek metų išdirbau Slnt. Prie draugijos yra susitvėrusios kelios komisijos LTII137. Kap sustver̃s, teip ir bus, kokia valdžia bus, tokiai tarnauk Klt. Kap Lietuva jau sustvė́rė, dalgėm pradėjo šienaut Dg. Muno tėvo motyna pasakojo, kaip Telšiai susitvė́rė Lpl. sic">Šič, kur susitvė́rė Vilkagiris, buvo Ustukių ganyklės Ps. Meldutiškis sustvė́rė iš atejūnų Trgn. 13. suburti, sutelkti: Vienas rašosi, kitas – teip i sutvė́rė visus [į kolūkį] Snt. | refl. Kp: Da nebuvom sustvė́rę kolūkin Ob. Tę būdavo griežikai sustvė́rę Piesčiuose PnmŽ. Miškiniai sustvė́rė Šmn. Bolševikai sustvė́rė tokie, o čia buvo baltiejai tie Žeml. Susitvérdavo tokios kampanijos turėtis priešais Mšk. 14. materialiai aprūpinti, paremti: Kad būt ją vedęs, būtų sutvė́rę jį Upt. 15. refl. įsikurti, įsitaisyti, prasigyventi: Jau jisai pats susitvers rš. Kai susitvė́rėm, tai vežėm klaiman javus PnmR. Pirtė[je] tokio[je] buvo susitvė́rę tatai Žeml. Jei [vaikai] an savo rankos norės gyvęti, tai turės susitvérti Rsn. \ tverti; aptverti; paaptverti; atitverti; įtverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; pritverti; raztverti; paraztverti; sutverti; užtverti
2 sutvérti, sùtveria, sutvė́rė tr. 1. NdŽ, Klk sučiupti, sugriebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Sutvė́rė už pečių ir laiko DŽ1. Akmeną kaip sutvė́riau, kaip daviau! Ob. Vaikai sutvė́rė tą žmogelį, nebepaleidžia Pš. Vigrus avinas, bet už nugaros sutvė́riau Ėr. Anie vedė muni už rankų sutvė́rę Skdv. | refl. tr.: Gal tai draugė vedė, už rankos susitvėrus, o Severija nepasidavė – ir grįžo tuo pat keliu, vėl pro Mykoliuką Vaižg. 2. refl. įsikibti, įsikabinti norint laikytis ar ką sulaikyti: Į kudlas susitvérti KŽ. 3. sugauti, suimti, areštuoti: Plėšikai burliokai išdūmė su nuoplėšiu nesutverti A1885,135. 4. suimti, apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Tokios kultuvėlės padarytos medinės, teip apdailinta, rankai sutvért dailu Rk. | refl.: An galo, pasibarę ilgai, susitvėrė visi ažu muškietos, ė vieno rankos nebeparėjo, tai tas su delnu ažklojo skylę BsPII247. 5. refl. susiimti, susikibti (rankomis): Rankomis susitvérti KII306. Susìtveria visi už rankų ir eina, dainuoja Ppl. Žmonių daug, eina susitvė́rę Brž. Susitvérkit, vaikai, kad nepasimestut Krs. Sustvérsma abidvi ir parkinkuosma Šmn. Ištekėjau kaip ožka, nieko nežinojau, misliau – vaikščiosma sustvė́rę Pl. Eina abu int bažnyčią meiliai abu susitvėrę BsO18. Ratelius visada šoka susitvė́rę Kp. Sustvė́ręs su žentu pareina, ingėrę abudujai Adm. Būtume už rankų susitvėrę Šventosios pakraščiais vaikščioję, lakštingalos giesmių klausę J.Bil. Abi mergaitės, susitvėrusios už rankų, pasileidžia kalneliu aukštyn į sodą S.Zob. Ranka rankon su jais susitvėrę kakinamės į dangiškąją tėviškę LC1882,40. Paukšteliai susitvė́rė į ratą NdŽ. | prk.: Tik mūsų laimei, teisė visados eina susitvėrusi su pareiga, kaip dvynės seselės Vaižg. ^ Drūti vyrai sustatyti ir rankomis susitvėrę, o laibieji prisikibę laikosi (tvora) LTR. 6. refl. eiti imtynių: Susitvė́rė šitie engliškieji svečiai tarp savęs KA97. Ale vos susitvėrus, pasijuto vėl nuo ano ant žemės parblokštas BsV346. ║ susikaupti, susigrumti: Mūsiškieji su užrubežiniais žalnieriais susitvė́rę buvo Mit I79. Su prancūzais kelis kartus susitvėrė Kel1881,143. 7. refl. pasistengti, susiimti: Kurs nesusìtveria, kurs vengia savo sylą pristatyti, vangus KII79. 8. prk. suvokti, suprasti: Visa par kartą negalėjau sutvért Ob. A nebesùtveri tų žodžių Sk. | refl.: Kalba vieną ir tą patį, paskui aš jau pati susìtveriu RdN. \ tverti; aptverti; įsitverti; nutverti; patverti; pratverti; pritverti; sutverti; užtverti