ožiukas reikšmė

Kas yra ožiukas? ožiùkas sm. (2) 1. jaunas ožys: Ožiùką veislei palik Ėr. 2. ožkų jauniklis: Ožka du ožiukus atsivedė Trgn. 3. Žž, Klvr, Pns žiogas: Ožiùkai an kojų ilgų, anys žali Grv. Ožiukai čirpia Grv. Ožiùkų čirškimas, net užmigt negalima Dbk. Vaikai išbėgo ožiùkų gaudyti Mrj. Ožiùkas žalias strikinėj[o] po pievas Pš. 4. Pn žr. oželis 3. 5. žr. ožys 8: Vaikuo ožiùkas užẽjo Žlp. Vaike, gavai ožiùką, jau reiks išvirti beržinės košės Vlkv. 5. Rs žr. ožys 10. 6. žr. ožys 13: Daryčiau klumpes, tik neturiu ožiuko Vv. Dailin ragožiuką, insibrukęs in ožiuką rš. 7. Čk kojos aviliui, loviui ar kam nors kitam pastatyti, stovas: Padariau auliuo ožiùką Pp. 8. Mrj, Dbk medinis prietaisas auliniams batams nutraukti: Niekap negaliu nutraukt to čebato, o nežinau, kur ožiùkas užsimetęs Gs. Mano batai maži, be ožiuko niekap kojų nenusiaučiau Švnč. Subrinko kojos, duok ožiùką Dglš. 9. Mrj, Klvr, Smn suoliukas dalgiui plakti: Tau ožiùkas per aukštas, keliais dalgio nepasieki, – turi pasistiebt Plv. Pasistatęs ožiùką išplaktum dalgę Bd. 10. verpiamojo ratelio ritės sparnai, šakė: Ožiùką pataisiau, dabar jau galėsiu visą žiemą verpt Ml. 11. prietaisas skiedroms susidėti dengiant stogą: Pilną ožiùką kai prisikraunu, tai beveik dvi eiles nukalu Plv. 12. Brž tam tikras prietaisas, dedamas ant dvirãčių, sienojams vežti. 13. staliaus pjūklas (su rėmu): Turėjau niekam nevertą skerspjūvę, tai nunešiau pas Joną, ir padarė ožiùką Vlkv. 14. nytims parišti svirtelės, vartojamos vietoj ratukų: Padarei trumpus ožiukùs, tai siauras žiotis daro, šiaudyklė kliūva Tvr. ◊ Diẽvo ožiùkas; BM55 tilvikų šeimos paukštis, kurio balsas panašus į ožio bliovimą (Capella gallinago).