išvirti reikšmė

Kas yra išvirti? 1 išvìrti, išvérda (ìšvira LzŽ), ìšvirė K, J, LVI830, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD193, SD388, B, R, R158, MŽ, MŽ208, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL262 1. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, vartoti): Grybai reikia išvirt tirštai ir pramest JnšM. Jei ūmėdė kokia, tada [nedžiovinę] suvalom suvalom ir išvérdam Žsl. Mes liuob bulbes nuskusma i išvìrsma, ir karvę pamilšma Tv. Seniau tai išvérdam [grybus] ir da plaudžiam šaltu vandeniu Plvn. Ìšvirė žirnių bliūdą, patėškė ant stalo – žinokiatės Varn. Pamirkai, išvérdi [pupas] – gi baika valgyt Vdn. Kruopas išvérda ir sumaišo su krauju Dgp. Užgavėnės ka būs, būs meisos, būs dešros išvirtõs Sd. Išvìrs tokių kruopų, kad būs i dangus matyti Kv. Anie (kiaušiai) išvirtì būs, į bažnyčią neš i šventins Sd. Sugrūdi bulbas išvìrtas, palaikai ben kiek, tada dedi miltus Alz. Anys gi apšutinta tiej miltai vandeniu karštu, tai jau kap išvìrta Btrm. Tuos [vantų] lapus išvérdam nubraukę, įdedam alūno – ir tokie kaip salotų spalvos [margučiai] Kvr. Juodo aliksnio žievę nuskuta, išvérda ir nudažo gijas Slč. Šuva [mieste] neėda žalių [žuvų galvų], reikia jos išvìrt Kp. Jūs jo (avinėlio) nevalgykiat nei iškepto, nei vandenyje išvirto BB2Moz12,9. Maistui vartoti [vėgėlę] reikia atsargiai, gerai išvirtą arba gerai iškeptą LEXXXIII271. Krupis, ka kaklą užema, saldžiam piene išvérda [jį], pamačija Gd. Reika išvirt nabašnyko kaulas ir duot gert: nuomaris pareina nuo išgąsčio LTR(Slk). Tai tų ramunių išvérdi – geltoni dažai Vdn. Balto vištos mėšlo išvirt ir gert nuo geltligės Tvr. Jeigu išvérda [pelyno] stambus, tai tą skystimą išgeria Kpr. Anai reik durnaropių išvìrti Varn. Burokų skiltis išverda, pakepina ant aliejaus ir valgo Šmn. Buč bulbių išvirus, kad elektra degt Rk. Turtingosios tėvynaitės liuob atsinešti ne vien kokius zamalakus, bet dar pridrėbtus bliūdalius varškėtų kleckų, šiltų, vos ko išvirtų M.Valanč. Nei te alus, nei ką: apynių išvìrta ir cukraus prigrūsta Ob. Ji užkaitė didžiausią katilą kiaulienos, ir kai mėsa išvirė, atnešė ant stalo J.Balč. Pamerk pasolius (pupeles), tegu išmirksta, ė tai nevalgysi išvìrus Švnč. Pusryčiuo buvo bulvės išvérdamos Skd. Burokų sausai išvìrus alieju prametinėdavom Ad. | Vaikų dvylika: puodą bulbių išvérda – kas daugiau bulbių prilups, tas ir greičiau privalgys Grv. Bulbų negi priskus – išvérda su lupynom puodą PnmR. | prk.: Pamatysma, ką ta boba toliau išvìrs Krš. ^ Užmušiau musę, ìšviriau pusę DrskD244. Dar daug laiko – velnią su vaikais galì išvìrti (daug nuveikti) Krš. Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, išvirė virėjas be ugnies, suvalgė boba be dantų (sniegas, saulė) LTR. | refl. tr.: Nu pupų liūbam išsivìrti senovė[je] Vkš. Nežinau, kiek anie ten tura ėsti, nė mėsos nėkuomet neišsivérda Trk. Lašiniukai patys tie išsivìrt, prie kūdumelei Klt. Išsivertè ir valgaite žuvis Dglš. Nu jau vedi ką noriav, tą išsivérdav Skd. Tas penkias bulves į skardinę dėžutę išsìviriau – tai buvo mano dienos valgis Plšk. Išsivérdam pelyno – kartus, nedaug indedi Kvr. Ir aš išsivérdu liepžiedžių, medaus [įsidedu], išgeriu, ir lengvina Jdp. Prisiraudavom airių, išsiverdam ir mazgojam tais airiais [plaukus] Plvn. ║ išvirinti, išbalinti (drabužius): Drobinį kad išvérda pelenuos – balti kaip tiktai Skp. 2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti, vartoti): Ìšvirė bulbės jau, nukaisk nuo ugnies J. Tos bulbės kietesnės buvo, da nelabai išvìrusios Jrb. Kaip jau išvérda kresnos, teip skaniai valgyti šviežios Kl. Ar ilgai būsi pas mus? – Būsu, kol builės išvìrs (neilgai) Pln. Nebūs išvìrusi gerai, kaip ana (mėsa) laikysias! Kl. Išvérda anys – pasipūtę kai pampuškos būva [duoniniai pyragaičiai] Kvr. Kad y[ra] gabaluotas [dangus], ta žinokiat, ka bulbių būs daug i skanios, miltingos išvìrusios būs Klk. Virale išvìrus, gardžiausia mėsa Klt. Išvìręs kiaušinis sukas, žalias – nesisuka Erž. Jau galėjo per tą laiką akmuo, senas jautis išvìrt, o bulvės neìšvirė dar Klvr. ║ pradėti virti, užvirti: Sauso šakelio pakiši, ižverda [vanduo] greit Drsk. 3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: Ko gi jums šiandie išvìrti? Š. Ką gi išvir̃s – bulbų ìšvirė Imb. O ka paršelį paskerdu, tirštą šiupinį išvérdu Kl. Ta reikėjo išvìrti košės bliūdą i padėti asablyvai Lnk. Ka išvìrsi košę, i liežuvį nurysi Plt. Prastus barščius ìšvirei – dangus matyt Šd. Išvir̃s viralo kokio, kad nemožna praryt Ker. Paveiza, galvą įkišęs, ką ìšvirei – ir sudievu Trk. Kiaušiuką išvìrti galiu, tiek jau iš munęs Krš. Velykoms išvìrdavo penkis šimtus kiaušių KlbXL21(Kin). Būdavo, kai išvérdu kisielių, tai gali peiliu pjaustyt Klt. Aš neišvérdu neparagavus Jz. Ka kas arbatos išvir̃tum! Lk. Lig septynių turėjai išvìrti pusrytį, ką galėtumi išeiti į lauką dirbti Akm. Cinoko dar neišvirė pusryčio, o Baltaragio jau susėdo valgyti Žem. Tad mergė ejo bandą ganyti, aš ejau numo valgyti išvìrti Vgr. Ìšvirei su dideliu [v]andiniu – būs geriausiai Trk. Valgyk, yr išvirtà, pavalgysi – gulk Yl. Išvìrta mano davaliai, tegul išsrebia tiktai Skp. Kai vis gerai, vis išvìrta, tai pavalgai, ir nieko Pb. Manų košikė išvirtà į vandenį Erž. Pietus išvìrsuot ir eisuot Šv. Einu pietų virt, išvìrsu skaniai, riebiai, tirštai i daug Šll. Parejom an pavakarės, išvirtà šutynė toki Als. Mano būdavo viskas padaryta, apliuobta, išvirta, apmazgota LKK XVII27(Rgv). Paršui yra išvìrta, telukas pagirdytas Alv. Prašo valgyti, aš buvau bulbynę išvìrusi – duodu Lpl. Mun sesuo buvo išvìrusi – skani uogynė y[ra] Sd. Kur tu neši tą košę manų išvìrusys? Knt. Ko nori išvérdamas (ko nori, kad išvirčiau)? Lkv. Iš mėsos ir prieskonių išverdamas sultinys rš. | Da žabų prisieis atnešt i uždėt: neišvir̃s tie puodai Mžš. ^ I iš akėtvirbalio gal srubą išvìrti Ub. Aš tau išvirsiu arbatos iš senų žiponų vatos LTR(Pkn). Išvìrsiu burbulo su akmeniu Š. Gerai išvirsi, gerai ir valgysi PPr35. Virė šeimynai – išvirė šuniui J.Jabl. Ką samtis išvirs, tą šaukštas pavalgys LTR. Kukorius išverda be ugnies, ponai suvalgo be burnų (sniegas ir saulė) LMD(Vb). Iš mergos grožio košės neišvirsi Kp. Iš miego košės neišvìrsi JT435. Sveika vìrus nenumirus; o kad tu būtum numirus, tai kita gardžiau būtų išvìrus Š. Jei gerai ìšvirei, gerai ir valgysi Sch82. Užkurk karštai, įdėk tirštai ir išvìrsi greitai End. | refl. tr., intr. K: Viralą išvalgau ir vėl naują išsìviru Vrn. Kol tu beišsivérdi, kol tu ką, kurs laikas ateina! Tl. Išsivìrsiam bulvynės ryto metą – juoda juoda liuob būs Bdr. Uogų daug, košės reik išsivìrties LKT111(Kltn). Nė niekas turėjo uogienių tokių išsivìrę, tiktai susirgus kokį puodelį Mšk. Liūb išsivìrti putros i srėbti Trkn. Vakare apsiliuobę, išsivìrę valgyt ir einam gult Krs. Par valandą išvìrsias, būs pietai pirmo[je] Krš. Aš išeitu į mišką, atsinešu [malkų] ir išsivérdu Žlb. Nebuvau ištežusi – ant akminims valgyti [liuob] išsivìrsu Sd. Išsivìrtųp (con.) LKKXIV213(Zt). | Kožnas savo katiliuką išsivérdam Skdv. Nėra pas juos puodų kur išsivirt LTR(Pkr). ^ Ką išsivìrsi, tą ir suvalgysi (srėbsi LTR (Dkk)) Vvr. ║ virinimu pagaminti: Dabar sirapas možna iš cukraus išvìrt – daug pridėk ir išvìrsi Jž. Sirupą išverdi, kad jom (bitėms) viduriam geriau Dgč. Pelenus nusijoji, išvérdi šarmo Alz. O kai kas tai labai mokėdavo baltą gražų [muilą] išvìrt – tai, sakydavo, kiaušinių reikia dėt Skp. | Česnakų supjaustyk, išvìrk piene ir karštą, kaip pakenti, gerk – kaip ranka ataema [gerklės skausmą] Srd. Duodi šaukštelį išgert išvìręs, tai tada jau praeina [liga] Sld. 4. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Kaip pusrytys išvérda, ta jau aũšta, ta reik ginti bandą Klk. An krosnies išvìrtūs pietūs ir garuoja Brž. Bulbienė išvìrus, užbaltinta, bais skani Pc. Apvynius dedi, kada išvìrus misa, labai ilgai juos virini Alz. Nu, ateini gryčio[n], pusrytis išviręs, sėdi, pavalgai Pin. Ka ben neišvìrę tiek greitai! Trk. Išvir̃s až adynos Dv. 5. intr. verdant išgaruoti (apie skystį): Išverda laukan šarmas, ilgai virinamas, į garus išeita Šts. Ka išvérda [vanduo], liekta an dugno druska LKT125(Bt). Visa sunka ìšvirė, liko tik tirštumos Užp. Par maž vandenio ant bulbių užpylei, ir ìšvirė Pc. Būdavo: vérda vérda vérda [cukrinius runkelius], ligi jau išvérda [skystis] viškai, sirapas pasdirba Jž. | Virė virė, užmiršo [vyras], visas katilas išvìręs Krš. ║ verdant išnykti, ištirpti: Buvo su raudonais kvietkais [skarelė] – ìšvirė (nubluko) Žl. Grybas [sūdytas] kap pagauna kvapo, tai jau neišvir̃s, versk laukan Pv. 6. tr. pagaminti garinimu (degtinę): Gal senis krūminės kokios ištraukė, jis gi išvérda Užg. I samagoną mokėjau išvìrti, tik neviriau Akm. Šnapso ìšvirė iš rugių Všt. | refl. tr.: Šienui pjautie išsìviriau [naminės] – apsimoka, jeigu talka Dgp. Aš šnapšę buvau išsivìręs par karą Žr. ║ pagaminti (alų): Par vestuves išvérda alaus, avinioką papjauna Slk. | refl. tr.: Naminio [alaus] daugiausia išsivérdam Slm. 7. intr. prk. nudžiūti, nuleipti (nuo karščio, šalčio): Ką pasodini, tas išvérda Skr. Vagose kaip jei išvìrusios bulbės, kepte kepa Krš. Tokią šaltą žiemą ir obelys, ir braškės išvérda Pkr. Par šią naktį visos ruputės ìšvirė Šv. Daržas ìšvirė, par naktį kaip ataušta, atsigauna Plt. ^ Atsikėliau toks kaip išvìręs (prastai jausdamasis) Rdn. Gerk [vaistus] – blogai, negerk – blogai, toks esi kaip išvìręs, kaip iš miego pažadintas End. Karštà, kaip išvìrusi esu Krš. Ne su visu kvailas, bet kaip išviręs paliko po tos ligos KlvrŽ. ║ nuo uždegimo sunykti: Daktarė sakė, ka išvìrę plaučiai [nuo uždegimo] Všv. ║ pavargti nuo karščio: Išvìrę, išbuvę par tas kaitras, neina darbai Krš. 8. intr. prk. būti ištižusiam: Biškį išvìręs, ištežęs žmogus minkštoms lūpoms aukštų balsų nepaimsi [grieždamas klarnetu] End. Iškaitę, ižvìrę visi žmonys – labai karšta Nmj. ◊ beržìnės kõšės išvìrti prilupti (vaiką) su rykšte: Beržìnės kõšės išvìrsiu, kad nieko nenorėsi Rš. kõšę išvìrti sukurstyti nesantaiką: Tos bobos taip moka kõšę išvìrti! Krš. Koją įkėlė, kõšę baisiausią ìšvirė – ot velnio boba! Krš. kõšės (pùtros) išsivìrti pasidaryti nemalonumų: Taip beplepėdamos ir išsivirė košės Žem. Žmogų tampei, parsivežei, pats išsivirei sau putros, dabar srėbk besveikas Žem. ×pẽklą išvìrti susibarti, susiginčyti: Nesakyk nėko, atlėkusi tik pẽklą išvìrs Krš. \ virti; antvirti; apvirti; atvirti; davirti; įvirti; išvirti; nuvirti; pavirti; pervirti; pravirti; privirti; razvirti; suvirti; užvirti

išvirti sinonimai

Ką reiškia žodis išvirtimas? Visi terminai iš raidės I.

Draugai