katilas reikšmė
Kas yra katilas? kãtilas sm. (3b) KBII61, (1) J; R, M 1. didelis metalinis indas virti: Kãtilas su kampu ant [v]ąšo kabinas, o sagonas su ąsa prie ugnies pristatos J. Katilą išpuišytą nenušveisi B. Žmogus užkaitė katilą vandens BsPIII38. Katilas, kuriame degina žoles ir žiedus SD1. Iškasa didelį katilą pinigų BM29. Garo kãtilas NdŽ. Tas tuos katilaičius apmainė BsPIV22. Ale atbėgus lapė pavogė jam iš katilaičio šmotelį mėsos BsPIII123. Pupų katilelis OZ21. Reikė pripilt katilėlis, būt sušilę vandenio Sdk. Rado katiliùką auksinių Vlkv. | prk.: Sukosi mintys: ko jam reikėjo lįsti į šį verdantį katilą (sūkurį)? rš. ^ Juokiasi puodas, kad katilas juodas Jnš. Katilas puodą vaino VP24. Puodas iš katilo juokias, o abudu tokie Nj. Lauko gale katiliukas verda (šaltinis) Pn. 2. prk. apsupta teritorija (fronte, medžioklėje): Sudarydami „katilą“, medžiotojai apsupa didesnį plotą iš visų pusių ir pamažu slenka centro kryptimi, siaurindami lanką rš. 3. prk. toks žaidimas: Žemėje iškasama kepurės dydžio duobutė – „katilas“ rš.