virti reikšmė
Kas yra virti? 1 vìrti, vérda (-a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), -ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283 1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę): Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje K.Daukš. Jau vérda [vanduo arbatinuke], ar teip šniokia? Aln. Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Mžš. Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą Vg. Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas], tai su ta beržo šakele maišyti LMD. Žalią morkvelę indedi, kai pradė[jo] vìrt, turi geresnį smoką viralas Klt. Geras geras vanduo – jis yra šiandien viręs Pš. Turiu vandenio virusio, paemu ir pripiliu, kad būtų gelsva žolytė Žl. Pasiėmiau tos putros karštos bevérdant – pilsu Gršl. Priemenėj jau virė samavoras A.Vien. Puodas garuoja, vérda Kp. Vérda puodas, dėk kiaušinius Ėr. Parėjęs pusryčių randa puodą nevìrusį, ugnį užgesusią, bobą gulinčią (ps.) Šn. Katilas vérda, raganos ropienę vir̃s (ps.) PnmR. Gaspadinė pikta, kad da vérda (nukeltas puodas nuo ugnies) (juok.) Žl. Virinsi, kol tik pradės vìrti kubele tie drabužiai Kv. O to vandens vandinelio – vérda i vérda katilai ant ugnies Žr. Eš sakiau, regiu karštą verdantį puodą nuog pusnakties BBJer1,13. | Vanduo karštas, verdantỹs Snt. Kad vanduo nebūt verdantỹs, bet drungnokas Pv. Verdantỹs vanduo – nusiplikysi KzR. Vérdantį valgį duodi, vaikas gerklę išsmukins Klt. Kas galia vérdančius kopūstus srėbti Vkš. Išsiverda verdančiõs arbatos i mauna viedrais Trk. Užpili vérdančio vandenio, pasáldai, tris valandas pasąla [duona] Alz. Tą vištą į vérdantį vandenį kyšt, ta višta iš vandens drykt! Kln. Pili an kokių pelenų vérdantį vandenį, plikai šarmą Lž. Paskiaus vérdantį vandenį vienas pili, du ar trys peši (paskerstą kiaulę) Kl. Vérdantį vandenį įpili rėčkos[na] ir tuos miltus pili, kad sušlaptų biškį Alz. Paskiau perrenkam gražiai, nuplaunam ir vérdančiu vandeniu nušutinam tas bruknes Pl. Indeda ušėtkan [verpalus] ir appilia vérdančiu vandeniu Rod. Apipili vérdančiu vandeniu – vėl plaki tą duoną PnmR. Anie dar mušės, motriškos su verdančiu vandeniu pylė Krt. Viseip darydavo – tuos kepalus verdančiañ vandenin inleidžia, tada kepa Kvr. Verdančiañ vandenin indėta, tai jau susvėlęs [siūlas] Pv. Sumetė į karštą vandenį gyvus [vėžius], į vérdantį Štk. | prk.: Diena virte virė karštyje rš. O karštis! – tik vérda an kiemo! Lp. ^ Toks niurzga ir pikčiurna – visas kaip vanduo vérda Upn. Kaip puodas galva – tik vérda vérda (sklerozė) Sug. Ten Latvijo[je], ten ta liūb kaip vìrte vir̃s (buvo dideli mūšiai) Žd. O tų kalbų visokių, įvairių įvairiausių, kaip virte verda po miestelį Žem. Stankienę, rodos, kas verdančiu vandeniu perpylė (staiga supyko), pripuolė dantį sukandusi, atkalą kumštį prispaudė vyrui prie dantų Žem. Užkaitau, rodos, verdančiu vandeniu kas perpylė Žem. Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens Vaižg. vérdančiai adv.: Užvirinti [v]andenį vérdančiai LKT67(Trš). virtinaĩ adv.: ^ Vanduo kaip virtinaĩ verda Akm. ║ ppr. part. praes. įkaisti: Anie degino, buvo šiltà, tas pečius verdą̃s Trk. Nėra teip verdantì koklė Krtn. ║ kaisti, garuoti: Privedė pri tos skalkių duobės, ka tie skalkiai vérda! Gd. 2. tr. S.Dauk kaitinti, kad imtų kunkuliuoti (skystis): Nei ugnė kurta, nei vanduo virta TŽI220. | Vìrkiam kartu: i sagoną, i puodžiuką Mžš. Kad jau svečių atvažiuoja, tai semavorą vérdam Rk. | prk.: Tik šnypščiu: terp nosies košė, atrodo, vérda – tokia sloga! Krč. 3. tr. Kr kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje daryti ką tinkamą vartoti (valgyti, gerti): Seną mėsą vìrk vìrdamas Rod. Kepenas vìrė virtinaĩ, i nesūdė dideliai teip jau Plt. Be mėsos nėr kas vérda Ktk. Jis prisipirkęs dešros verdamõs Jrb. Sukapojov tą meisą, sukūrėv ugnį – nu i vérdam jau Als. O žydai nenorėjo [tarnauti Lietuvos kariuomenėje] nė pri gyvo kaklo, anims [ten] vìrs kiaulėną End. Kiaules geriausia pjauti pilnaty – tuomet verdama mėsa pučias ir yra skani LTR(Pn). Daugiau liuob vìrs putro[je] [skrandį] Kl. Papjoviau kiaulį – zara nėr kas vérda (greitai buvo suvalgytas) Klt. Kap ilgai vérda vėžius, pasidaro raudoni Vžn. Kitą rytmetį kopūstus vìrs – išeinant jau su porcija duos pusryčiams Kv. Veviurkos (voveraitės) vìrt gardžios, kietutės Aps. Bulves vìrdavo su kailinėliais Šmn. Anys lašinių pripjaustė, pripylė patalnėn vandenio ir verda svečiam Rk. Žuvį tai ten aliejuj pakepa, pupų, žirnių vérda [per pasninkus] PnmR. Vérdu vérdu, vérdu vérdu – [bulvės] kaip muilas Kdn. O ką gi tu man vìrsi? Cs. Kap duonos nebuvo, balandas vìrėm Btrm. Ar ant obuolių, kai vérdi, nedaug užpili vandenio? Slm. Vìrk su kauliukais [vyšnias], nespėckok Lel. Večerėms jau būs makaronai verdamì Sd. Sunkios dienos ateję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon vìrę A.Baran. Siautė baisus badas, žmonės virė ežero maurus rš. Vandeny pamirkom ir vérdam Vìdžiai. Nueinam klojiman, prisipjaunam šluotytę nuog šiaudų ir verdam nuo kosulio Upn. Liepų vìrėm, pasidaro klijus, tas klijus gerai gydo Sdb. Karvei, kaip užsigauna, vérda medatkų (kad neišsimestų) Alz. Šaltakšnį vérda nuo išgąsties JnšM. Vìrė jam žoleles kokias nuo nervų Klt. Gaspadinė girta, bulvės nevìrta (d.) Vlkv. Ką vìrsme – ar briedžiukų, ar sunktukų? Mžš. Višta nupešta, tik vìrti bereik Pln. Pagaudavom, kiaulėm vìrdavom [gyvates], bo, sako, vaistai Bsg. Ten, būdavo, vérda kiaulims tame kamine Akm. Ką čia paskutinę uogą vìrsi Užp. Brukniom cukraus nereikia, tai virtè vérda Svn. Vìrdavo virtè mama [uogas], o tų vakavimų tai nebuvo Pl. Susimilstančios moteres savo vaikus pačios turėjo virti, jeib turėtų ko valgyti BBRd4,10. Virkit tą mėsą prieš duris nuometo sueigos ir valgykit ją ten Ch3Moz8,31. Tu avinėlio nevirk, kolei yra bežindąs BB2Moz34,26. ^ Ką šiandien virsim? – Katę su pupom (juok.) LTR(Vlkj). Mėsoj geležį verda (arklys pažabotas) LTR(Slk). virtinaĩ adv. Plt, virtinõs Krš, Pp. | refl. tr.: Liepė vìrties kilbasos Dglš. Vaikai linksmi lekia namo batvinių su „žuvimi“ virtis Vaižg. 4. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje darytis tinkamam vartoti (valgyti, gerti): Ka bulbės jau benga vìrti, įdėsi tą dešrą Sd. Tever̃die ta meisa, kiečiausia kaip šikšna Krš. Neriebus viralas, marnas kąsniukas vìrė Klt. Riebulys (mėsa) vìręs, i da smetonos pridedu Klt. Bevirdamì patys [agrastai] pasileido iš savęs Krš. Už gerai verdančius rainūsius žirnius moka geriausią prekę LC1883,5. Tada ateidavo plebono tarnas męsai beverdant BB1Sam2,13. | Ilgai vérda viedras bulbų Žl. | prk.: Balta lyg pieno puodas verda saulė debesų gare rš. ^ Mėsos (Meisos Štk) puode gelžis vérda (pažabotas arklys) LKT122(Rs), Jnš; Sim. Mėsiniam puode mėsa vérda (burna ir liežuvis) JT237. ║ būti kaitinamam kunkuliuojančiame vandenyje: Vérda vérda tas akmuoj [muilo], tuos taukus suėda, palieka tik vanduoj Kpč. Ponai dega pekloj, vérda katilėly (d.) Kt. Ponai verda peklė[je], da ir katiluose, o mas prasčiokėliai – dangaus pakraščiuose (d.) Všk. To[je] smalo[je] dūšios verda, griešnykų dūšios Grš. 5. tr. D.Pošk, I, ŠT108 gaminti kunkuliavimo temperatūroje: Eme vìrt večerios Str. Ką večeriai vìrsma? Mlk. Vìrsuot večerei putrą Lkv. [Reiks] už anytėlę pusryčiai virti (d.) Ss. Rūgštį darydavo, raugdavo sriubai virt Sdb. Tėvas, į laukus išeidamas, pažadins muni pusryčio vìrti Varn. Mama prisirinks balandų ir vìrs zupę Ub. O muno tėveliai sau mažai vìrė valgyt Rt. Kampotą vérdu iš obuolių JnšM. Plungiškiūse ketvergo vakare košę tevirdavo Šts. Žmona pietus bengė vìrti, ka ans įejo Gd. Dabar jau niekas nevìra [pietų] Nmč. Nu ryto parejom numie jau į savo trobą, nu i dabar vìrsam bendrus pietus Akm. Iš paprastų sumaltų miltų vìrdavo kankolynes Kv. Tujau vìrsiam – vienas pila [v]andinį, antras deda bulbes Trk. Kokią putrelę bevìrsma? Kl. Padžiovini [rugių], sumali su girnom, išsiaučiam kiek ir vérdam [košę] Kp. Pavakare kiaulės pradeda labai nerimauti, viena sako: ko vir̃s, ko vir̃s? (ps.) Nm. Pusrytės nevìrs [sekmadieniais] – pieno pamilš, iš vakaro sūrį sulies Kl. Būdavo, kada jau netingim, sutariam – vìrkium šiandiej tarkienės zacirkos Šmn. Kruopų košę liūbam vìrti Sd. Kitą kartą kožną rytą liūb košę i košę vìrti seniau Krtn. Aš liuobu vìrsu, kad tik skaniau Als. Daugiau aš nevìręs tokio viralo Rod. Kisielių vìrant… reik eiti parnešti tą tinuką LKT171(Pgg). Vieną rytą, pusryčius beverdant, ateina viena sena bobutė LTR(Alvt). Vaikai krioka, kam aš verdantì žiūrę Dr. Mergė sau pietus beverdantì Šts. Pietus virdamà pusrytį pavalgiau (juok.) Sd. Neturiu laiko: mano pusrytis verdamas J.Jabl. Čėstu pietų verdamų̃jų atvažiavo žmonys J. Ver̃d’ (virk), kad nori Švnč. Kad sūru, tai sako: – Gal kriaučio vìrta? Mžš. Tavo vìrta skanu Alv. Mano mama mokėjo gerai vìrt Dglš. Mergikė jau nū mažo tura mokinties vìrti, kepti Klp. Kelias dienas nevìrtą radai, kelias dienas prigėrusią muni radai? Trk. Liuob vìrs tus ėdalus gyvoliams Sd. Čiobrelius labai rinkdavom, arbatą vìrdavo Kp. Vìrsiu arbotos, ateistat kituokart, tai duosiu dilgių arbotos Rk. Gražus šienelis – možna arbota vìrt Švnč. Daugiausia barkščius vérda su aviena mėsa Sk. Kada pečiaus nebekūrena, tai tada nebėra ir ko vìrti Mšk. Vérdam grucę kruopų didžiulių Dg. Grūdam avižas, kepam blynus, vérdam kisielių Vdn. Avižinį kisielių liuob vìrs, įdės beržinę anglę Brs. Ilgai reikia anas (sirupas) virt Jž. Ir arbotą vìrdavo iš kmynų, nebuvo gi mados arbotos krautuvėj pirktie Jž. Ką pietų vìrsi? LKT99 (Užv). An elektrų, an dujų vérda, ten piešų nėr Skdv. Atskiras puodelis [ramunėlių arbatai], į tą nieko kito nevérda Sk. Žiemą verdu plytoj Lt. Aną metą an pat kiemo vìrėm LKT99(Užv). Moteros puotai gamino ne paukštieną, ne žvėrieną kepė – virė karštą smalą, karštą vandenėlį V.Krėv. Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė su kisielium, kad juos sau išpleškini vìrdams K.Donel. Anys (žydai) subatą savą teip labai švenčia, kad joj nei vérda, nei kepa DP293. Ką norit kepti, kepkite, ir ką norit virti, virkite BB2Moz16,23. Vargu vìrt be ugnies, vargu kept duoną, kur miltų nebus DP125. Neišleido išeiti į tą čia vérdamąją, į tą prastąją trobą, nėkur Pln. Aplink vieną ugniakurą sukinėjos Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu Pč. Po verdamuoju pečiu gal žąsį, paršelį iškepti Šts. Verdamõs plytos nebuvo, tik duonkepis molio kraštas Ar. ^ Puodžius vis šukėj vérda Dglš. Ką valgysi nevìręs, kur dingsi nemiręs LKT168(Grk). Neturtas skystą košę vérda Pl. Nevirk kitam košės – pats susrėbsi Dkšt. Iš tų miltų košės nevirsi (nieko neišeis) LTR(Lbv). Ar košę vìrsi iš tų rūbų? (klausiama, kai žmogus daug ko turi ir dar nori) Žl. Kas verda košę, o kas pirštus laižo LTR(Km). Nežiūrėk, ką virsi, tik žiūrėk, ką dirbsi PPr47. Ko neverda, to ir į puodą nededa Jz. Iš pinigų košės nevìrsi, su čemadanais į kapines neveš Jrb. Iš miego košės nevìrsi ir sotus nebūsi Ktk. Sveika vìrus (sakoma pagiriant šeimininkę) Ktk. Vìrus vìrus ir papylė (pradėjo ir nebaigė) Prng. Vìrė grybų viralą (lakštingalos pamėgdžiojimas) Žl. Vérdu krakamulių su krakavyzdžiais (atsakoma į klausimą, ką verda) Šk. Ne vérdamas, ne kepamas, ne ant stalo dedamas, o ir ubagas, ir karalius valgo (motinos pienas) End. | refl. intr., tr. Arm: Sau pietų vìrtis K. Tai ką daba, mama, vérdys? Krž. Sode kūrenosi didelis laužas, matyt, vokiečiai virėsi pietus rš. Kiaulėm par rudenį vérdasi Ėr. Ji išėjo iš jo i virėse ant to kelmo Jrb. Iš miltų vìrasi ir iš vienų kunodų vìrasi putra Zt. Šiaip teip patys ten [liuob] vìrsias, patys ten ką Sd. Verdiẽs (virkis) pati, kad aš netropiju Dglš. Ar tebesivérdat jovalus? Šts. ║ virinimu gaminti: Verdamos druskos (verdant vartojamos), galvijų druskos ir smulkios sviesto druskos… parduoda LC1883,43. Pasistatė ir dervos verdamą fabrikėlę J.Jabl. Iš beržinių kelmų degutą verda Ob. Iš pušų šaknų smalą vìrdavo Šauk. Ka kiaulė padvės, ta iš to liuob vìrti muilą Šv. Nebuvo muilo nė kokio, nė trupinio, vìrsma kokį grobgalį kame sugreibę Lk. Verda tam šarme mėsą, paskui akmino įdeda (muilą verda) Bsg. Akmeno nuperka, iš žarnų, iš kokių mėsgalių vìrdavo muilą Žl. Tą muilą mokėjom vìrt iš tokių riebalų, tokių atliekų Gž. Čia tą cimantą vérda i vérda, i žiemą, i vasarą Vgr. Seniau čia druską vìrdavo, yra ir šaltiniai: vanduo sūrus labai Btr. Pusė mūsų kaimo anksčiau prie šito šaltinio druską virė rš. ^ Eik peklon smalos vìrtie! Sug. 6. intr. gamintis, kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Roputės jau vérda K. Nors juoda bulbynė, bet švariai vìrė Sd. Gardūs kopūstai, su višta vìrę Klt. Vìrk, kisieliau, bėk, Motiejau (d.) Ss. Jau yra vìrusios arbatos Klvr. | prk.: Mano kojos vérda ir vérda (skauda) Nmn. ^ Mylimam svečiui ir neišvirusi – virusi, ir nekepusi – kepusi (geram svečiui visi valgiai skanūs) B. Tos bobos kaip puodai: ką nepilsi, viskas vérda LTR(Srd). Juodas puodas galu lauko vérda (skruzdėlynas) JT166. ║ virinimu gamintis: Buvo rūkai geležiniai, katile smala vìrė Grv. 7. tr. Plšk gaminti garinimu (ppr. degtinę): Vìrė tą samagoną ir tep lakė Kč. Ka ta šnapšė buvo tokia, kad anos kaime nebuvo, vìrti nėkas nèvirė Kl. Kur samagoną vérda, tik eina ten kaip į didžiąją Kalvariją, kaip į atlaidus Sd. Tas ūkininkas būk vìręs šnapšę i papuolė į kalėjimą Plt. Vérdant šnapšę, da šiltą liūb kaštavos i vaikščios išsiplėtę Trkn. ║ N, KŽ daryti (alų): Pirmiau dirbdavo [alų], vìrė iš runkelių, bet daba nėkas nevérda Vkš. 8. intr. SD421, Sut burbuliuojant, kunkuliuojant veržtis iš požemių (apie šaltinį): Versmė verdanti SD176. Versmė vérda – oi skanus vanduo Trgn. Vanduo verdąs N. Tę vanduo verčias – vérda i vérda Jrb. Vérdamas šaltenis buvo, akis Pln. Kalnas tur vandens versmę žemyn tekančią, tik mums nežinoma, kokiam aukštume ji verda Bs. Vérda akys – matyt, gyvas vanduo: verčia pieską, akmenukus Iš. Akis vérda ir vérda, neužšąla nigdi Dbč. [V]anduo vérda iš kalno And. Mūsų šaltinelis, kad anas ten vìrė, margėjo! End. Šaltinis vìrdavo ir vìrdavo žiemą vasarą Škt. Kasė kasė ir antkasė verdantį šaltenį Šts. Ten pri prūdo galo y[ra] šaltenis verdą̃s LKT47(Trkn). Tas šaltinis vìrdavo teip kaip katilai Rm. Ji priėjo prie verdančio šaltinio, rieškutėmis pasisėmė vandens J.Balč. Tan kaime akivaras buvo toj sodyboj, krūmai tokie užaugę, o tenai tai kaip ir sodželka, ir jy vérda, sukas ir sukas vanduo Kp. | prk.: Seilė verda burnoj, bet spjaut nėra kas Švnč. ║ Sut kunkuliuoti, sūkuriuoti (apie vandenį): Siaučia marios, verda, kunkuluoja SD22. Drungnas vanduo aukščiau kelių, jis putoja per akmenis, sūkuriais verda V.Bub. Vanduo šaltiny vérda kap puode Vrn. Net vérda nuo pašalių, kad bėga [v]anduo Skp. Šaltinukas teka, net vérda Mrj. Ežeras putojo, virė, tamsoje blykčiojo baltos bangos V.Bub. | Akis nuleidi it beviltį mostą, ir verda raibsta ratilai žali J.Aist. Eidami į mokyklą jie (vaikai) šokinėjo per verdančius griovius, brido per klanus rš. Šito upė pienu teka, ano – krauju vérda JT233. | prk.: Jaunų krau[ja]s pats vérda, jaunas džiugus Krš. Traškėjo, ūžė, virė liepsnų liežuviai V.Bub. Kamuoliai smėlio, šiaudų, virkščių, žaibų vìrė tuomel tai aukštyn, tai žemyn nusleisdami BM56(Žb). Debesys vérda tik vérda [prieš pat lietų] Pc. Oras aplinkui virė ir maišėsi rš. ║ vaikščioti, rūgti: Reikia žiūrėt, kad alus virtų̃ LKT288(Šr). Kol alus vérda, uždenk gerai kubilą Jnš. 9. intr. prk. intensyviai vykti, judėti, eiti: Dabar ten verda triukšmingas gyvenimas, o kadaise buvo nykios pakrantės K.Bor. Pokylis virė keletą valandų rš. Karas vakaruose virė rš. Kažkur dvaro pusėje aiškiai virė mūšis J.Avyž. Kaip parvažiuoju, vakare pry muno lovos vérda rietenos, kas su munim miegos Lkv. Tratėjo žalios girios, juokas, šokiai žolėj virė rš. Teip pasaulis vérda ir vérda, nėra pakajaus ir nebus Pgg. Bildėjo dienas naktis, vìrte vìrė, kaip kokia bulbynė (ėjo frontas) Yl. Visur vìrte vérda, vieną kartą velnias juoksias Krš. Pirmadienį atsikeliam – o vérda viskas, ūžia (karas, šaudo aplinkui) Graž. Darbas vérda kaip iš pypkės KrvP(Jnš). Gaspadoriaus darbas rankose verda, o darbininko – kap šlapias dega KrvP(Vlk). Boikios [moterys] in darbą – kai ateina, tai vérda Švnč. Dvasiai krupštant nemenkiaus verda kunkuliuodamas katilas darbų žmogaus A1884,5. Kalba virte virė, visiems namiškiams dalyvaujant Pt. | Miestelyje jau virė jomarkas A.Vencl. Kožną dieną [sendaikčių turgus] vérda i vérda Grz. Pasiekė jau savo ūkės, kuri it virte pradėjo virti nuo kušumo ir džiaugsmo Vrp1892,59. Visi namai virė, šurmuliavo, šitokių svečių sulaukę J.Balt. O kai netrukus ateis Sekminės, Vilnius virte virs, triumfuodamas savo laisve, visais varpais skambindamas I.Šein. Ugnis virė visu ruožu, ir mes jau žinojome, kad ir mūsų kaimynės, antroji ir ketvirtoji kuopos, panašiu būdu priplaktos prie žemės rš. Už miškelio, lygumėlėj, virė šautuvėliai LTR. | Sunku gyvent, kai visur neteisybė vérda Rmš. | impers.: Sviete vìrė i vìrs (bus neramumų), taip y[ra] priliktà Rdn. 10. intr. prk. kilti, stiprėti, būti intensyvaus pobūdžio (apie jausmus, nuotaikas ir pan.): Kokie dabar jausmai verda jų krūtinėse – lengva atminti V.Kudir. Širdyje virė didelė neapykanta savo broliams prš. Jis rėkia, atvertęs galvą į viršų, jo balse verda džiaugsmas ir neapykanta rš. Jo sieloje pradėjo virti lyg koks apmaudas rš. Prekyvietėje verda aistros rš. Vaikams galvo[je] vérda mislės – neklausyti, savaip varyti Krš. Piršlys pripratęs prie melavimo, jam galvoj vérda viskas Užp. Kas dukters širdyje verda, veide nepaslėpsi J.Dov. Mergaičių kalbos ėmė verpetu virti Žem. ^ Taip sunkumas užėjo, lyg kas verda krūtinėje rš. 11. intr. Rk prk. būti apimtam stipraus jausmo, karščiuotis: Vyrai tankiáu pikti, anie viduo[je] vìrte vérda Krš. Su vyrais tik nepradėk vìrti, makaluoties, ramiai visada susišnekėsi Krš. Vėjo paputama, o iš pasiutimo vérda Krš. Raulas net iš džiaugsmo verda K.Bink. Užtat, kai sugrįžo Valentas kitą rytą, šeimininkė vėl virė rūstybe J.Balt. Veikiai visa stovykla virė džiaugsmu ir pasigėrėjimu rš. Kuliganai tik vérda (siunta), nori krautuvę išplėšt Al. Ans valdžios netekęs, visas vìrte vérda Krš. Net vérda, net vérda [vaikas], kad kas bloga padaryt Slk. Net vérda kai puodas (nori išgerti) Klt. Berniokas net vérda in kačiokus, ritas par slenkstį tvartan Klt. | Vaikai visi kad žiūri, kad net akys vérda Mrj. Verda akys kaip vagies Šmk. To vaiko vérda akys kakto[je] – šelmystę galvoja Snt. Akimirkai virė jos akys piktumu ir neapykanta V.Piet. Svajojo, kad galybė auga jo krūtinėje, kad širdis verda narsumu V.Krėv. Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, tylėjau tačiau kaip naktis! Mair. | Visas kaimas vìrė: senutė vaikus užaugino, o pasenusią išmetė Kč. Po kaimas daba, kaip su tai žeme prasidėjo (ėmė grąžinti), vérda liežuviai i piktumai Krš. ^ Ko čia vérdi, kaip Smukučių pelkė? Šts. Ko vérdi? – paspėsi numirti Slk. Išeiki virdamas, pareiki garuodamas (sakoma supykusiam) (flk.) A.Sal. 12. intr. prk. maišytis, judėti vienam šalia kito (apie daug objektų): Nenuobodu – gyvenam prie gatvės, tai žmonės vérda ir vérda Dbk. Jauni vìrte vérda, laksto po mitingus vėliavas nusitvėrę Krš. Viščiokų pilnas atšlaimas, led vérda Pbs. Musės krūvoms apspito ligonį ūždamos virdamos rš. Paukščiukai kaip košėj vérda, dainuoja Kdn. Jau kap iš visur vanduoj subėgo, tai po tuo tiltu, tai tos vėgėlės – žuves tokios – ir jau jos tik vérda tam purvyne Srj. Te (ežere) smėlỹs, pakrašty saulė, žuvytės tik vérda vérda Sug. Ka pradėjo vìrti vìrti vìrti – nespėjo palėkti [vabalai, papurškus dichlofosu] Žlb. Tik šnypščia, tik vérda – pilna duobė gyvačių Sld. Menčupys bėga i bėga, vérda i vérda akmeniukai Škt. | Akyse kaip kokie krislai vis verda verda, kai pasilenkęs atsikeli Skm. Aplinkui laukai žaliuoja, paukščių balsai verda J.Paukš. Paukšteliai po sprogstančius medžius visokiais balsais virte verda Žem. Perdien pilve vérda OG99. ║ greitai judėti: O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, skutuliai [bulvių] į visas šalis tik teška, tik lekioja V.Krėv. Nepasėdi, juda, vérda virtè vaikas Drsk. Karkvabalis keburuojasi aukštyn kojom, virte verda kojytės rš. 13. intr. Sur prk. daug ir smarkiai kalbėti: Bobos suėję tik šneka, vérda vienos kitą parrėkdamos Rm. Ana vis vérda i vérda su boboms Žr. Kaip čia dabar, kad vérda žodį po žodžio bledė… Akm. Jis kitam neduoda kalbėt, pats vérda ir vérda Ėr. Žydai šūlė[je] vérda Kv. Troboje kaip šiupinys virė (garsiai kalbėjo, klegėjo), kol tik visus butelius ištuštino Žem. ◊ ãkys vérda Mrc, Rmš labai nori, trokšta (ko nors): Ir jam vérda ãkys nusipirkt Prn. In bernus tai jos tik ãkes vérda Pv. Ir in parėdus ãkys vérda Vlk. galỹnę (galų̃ kõšę Žd) vìrti baigti austi: Šiandien vìrsu galỹnę Šts. galvà (galvojè, galvõn) nevérda Dglš, Bgt apie nesugebantį protauti: Nieko nemoku – galvà nevérda Pnm. Galvà nevérda – tiek šunų laikyt! Žln. Labai išsigandau, i galvà nevérda Ad. Senas, jau be mažai ko septyniasdešimt penkeli – galvõj jau ne tep vérda Grv. Jo galvõn jau nevérda – senęs persenęs Drsk. galvà vérda (vìra) 1. apie protingą, sumanų žmogų: Kad anas nemokėjo rašyt, bet jo galvà vìrė Ml. A, jų (ponų) galvà vìra – anys žino, ką daro Ck. 2. galvoja, mãno: Žmogaus galvà mažu tep vérda Drsk. galvojè vérda kõšė apie neprotingą: Tokius vaikesus reik trumpai laikyti, anų galvìkėse kõšė vérda Krš. išeĩti šunìms pùtrą vìrti juokiantis iš nevedusio: Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims pùtrą vìrti J. jõvalas (kãtilas Jnš) vérda apie barnius, muštynes: Kol susistovės, kol susitupės, taip i vìrs kãtelas Krš. Tenai vérda baisiausiai jovalaĩ: duodas bobos kaip pasiutusios Krš. Pasiutusi boba su velnio liežuviu – vis jõvalą vérda užmaišiusi Krš. kepenà vérda ima pyktis: Da vis šneka, da vis pasako[ja], o jau tai tik kepenà vérda NmŽ. kẽptas ir vìrtas daug matęs, iškentęs: Jų širdys ne nuo šios dienos ir keptos ir virtos Pt. kõšę vìrti Krš 1. pyktis, bartis: Jau ans y[ra] geras, ana pati kõšę vérda Ms. 2. kurstyti nesantaiką: Kas čia kõšę vérda, kas čia yra, sunku pasakyti Krš. kõšė vérda (vérdasi) yra kovojama, pykstama, baramasi: Be karo svietas nestova, tai šen tai ten vis vérda kõšė Krš. Vir̃s kõšė, kolek rusas mūs nepaleis Drsk. Kasmet panaši košė verda, o vakaras visuomet nusisekęs Pt. Pamatyste – vėleik vìrsias kõšė Krš. kõšės nevìrti neturėti naudos: Iš poterių košės nevirsi Tr. Sąžinė! Iš sąžinės košės nevirsi! A.Vien. Iš miego košės nevirsi, o šnekta geras daiktas, kai rūpesčiai galvą ėda K.Bor. kraliùkai galvojè vérda Grv apie pasigėrusį. kraũjas vérda [gýslose] Ėr apie susijaudinusį, supykusį: Stovėdamai, eidamai vérda kraũjas iš piktumo Drsk. Toks nevala – kraũ[ja]s vìrė veizant End. Kraũ[ja]s vérda, širdis peiliūse Pln. Jaučiau, kad jo delnas dega, kraujas verda gyslose rš. kuñkuliais vìrti tūžti: Aš tik kuñkuliais vérdu, nebsitveru Skd. makaũlė vérda rš juok. apie protingą žmogų. neĩ kẽpęs neĩ vìręs LTR nevykęs. ×peklà (pẽklos) vérda apie barnius, nesantaiką, muštynes ir pan.: Jei peklà vérda, kur ten [vedusius] besutaikinsi Krš. Vìrė peklà i tebvérda [ūkyje] – a yr tvarka? Rdn. Bendrovė[je] vérda vérda pẽklos, vaga Rdn. Visur peklà vérda, i vis par sprogimą (šeimos nesugyvena, nes vyrai geria) Rdn. Par man’ gi visa peklà gi vìrė, čiagi viskas, gegužinės buvo Trgn. ×pẽklą vìrti bartis, ginčytis: Ana visą pẽklą vìrė, kaip išejo – ramybė Krš. pìkį vìrti 1. pykti: Ar jau vėl, Ona, pìkį vérdi? Alk. 2. knarkti, šnarpšti: Šnarpšta miegodamas – pìkį vérda Škn. prãgaras vérda apie smarkias kautynes: Karas, tris dienas prãgaras vérda Sem. širdìs kraujuosè (kraujù Kp, Trg, kraujaĩs Arm, kuñkuliu) vérda yra graudu, skaudu: Mano širdìs kraujuõs vérda Plv. Širdìs kuñkuliu vérda matant, kad tėvas benga paskutinį rublį par gerklę parleisti Vkš. širdìs (širdyjè Šk) vérda [kraujỹ] Prn 1. yra apimtas pykčio: Ėdė, skalampijo, įkrėnijo taip, ka širdìs vìrė Krš. Širdìs vérda kaip an dujinės, kai pamatau par langą skundiką Pš. Širdis dažnai virė, kaip niekino jo dievus krivis svetimos šalies V.Krėv. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi Žem. Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda I.Simon. 2. yra graudu, skaudu: Širdìs vérda, o verkt negaliu Dg. Ė momos širdìs kraujỹ vérda Švnč. Tai aš prisiminiau sau, tai kai aš pasdabojau an tų pačių daiktelių, tai man širdelė verda, kap upėj vandenėlis LTR(Rod). ×zuĩkiai vérda šnãpšę End kyla rūkas. \ virti; antvirti; apvirti; atvirti; davirti; įvirti; išvirti; nuvirti; pavirti; pervirti; pravirti; privirti; razvirti; suvirti; užvirti
2 vìrti, vỹra (-sta), -o intr. vertis.
virti junginiai
- tinkamas virti, tinkamas virti/kepti, virte virti, virti ant lėtos ugnies