džiugus reikšmė

Kas yra džiugus? džiugùs, -ì adj. (4); SD1161, SD330 1. kuris veikiai nudžiunga, džiaugiasi, linksmas: Kurs save džiugina iš niekų džiaugias, tas džiugùs J. Ašiai tokia buvau stipri, džiugì su visais buvau, smagi Antš. Kur tau bus džiugì moteris, apkrauta vaikais Ktk. džiugù n.: Nejaučiau, kad mano kojos žemę siekia, taip man buvo džiugu Mš. Taip džiugu, kai viskas žalia rš. Vis džiugiaũ, kai ne vienas nakčia eini Vlkv. Į žemę gimtąją sugrįžt kur kas džiugiau rš. džiugiaĩ adv.: Visi svečiai buvo linksmai ir džiugiai nusiteikę rš. Ji džiugiai šypsojos rš. Laimutė pagavo džiugiai juoktis rš. Ji buvo džiugiai sujaudinta rš. ║ reiškiantis džiaugsmą, linksmumą: Sulamita juokiasi džiugiu vaiko juoku ir ploja delnais rš. Matome daugiau džiugios pagarbos, nekaip bailaus nuolankumo rš. Visų veiduose džiugi, šventiška nuotaika sp. 2. žadinantis džiaugsmą, džiuginantis: Pasakysiu džiùgią naujieną Šl. Džiugi tarybinė tikrovė yra mūsų literatams įkvėpimo šaltinis (sov.) sp. Ne viena kaitri mintis čia gimė, ne viena džiugi viltis čia žlugo rš.

džiugus sinonimai

džiugus antonimai

Ką reiškia žodis džiugė? Visi terminai iš raidės D.