gardus reikšmė

Kas yra gardus? gardùs, -ì adj. (3), (4) K malonus, skanus valgyti, gerti, uostyti: Bet kisielius ans gardùs su šiupiniu mielu buvo jau visai ant mūs stalų pasibaigę K.Donel. Kur šulnys gilus, ten vanduo gardùs Pn. Gardùs kaip medus Ds. Raudonas gražus, saldus yr gardus Sim. Kad rugiai geri, tai ir duona gardì Pn. Gardžióji obelis Kp. Gardaus neprivalgysi Jnš. Išnokę obuoliai labai gárdūs valgyti Lnkv. Man gardžios seilės gerklė[je] daros Bsg. Šitas obuolaitis bus gardžių gardžiausias J.Jabl. Ėmė gardum vynu čestavot BsPII212. Iš ano lauko bulvės gardėlesnės Ds. Gardžiausią kraują turinti varlė ps. Pusryčius taip pat, kaip tik ji galėjo, gardžiausius davė MPs. | Be galo gardus pripildo visą miškelį kvapas J.Jabl. Pučia gardūs kvapai Rmš. | prk.: Iš vakaro gardùs miegas Jnšk. Saldus gardùs pailsėlis po žaliom vyšnelėm NS955. Gardì šilima [pirtyje] Š. Negárdžią miną suraukti BŽ200. Tie jo žodžiai man buvo labai negardūs Lš. Sakydami jiemus gardžius ir jų mėgamus daiktus DP209. ^ Gardi duona burną gadina Vl. Alkanam ir juoda duona gardi M. gardù n.: Žalias vynas gardu gerti, gražu pažiūrėti LB323. Tai gardù gerti, kad myli; gražu pareiti, kad lydi JD747. | prk.: Lijo, tai gardù miegot buvo Gs. | Čia tas rankoves bus dar gardù (sunku) prisiūt Pc. Du viedru priešais vėjo atnešt ir gardu Srv. Prieš vėją bus gardù namo pareit Trgn. ^ Palauk ir gardu radęs B. Ir gardu radus, reik pamest Mrj. Gardu kaip du medu, trečią pridėtum – liežuvį nurytum Srv. Barščiai vienu vardu, bet ne visi gardù Vl, Vlkv. Tuo patim vardu, ale ne taip gardù Mrj. Savo vardu kitas vadyt gardu Lš. Gardu, kad net lūpos limpa Lp. Su sviestu ir kirvis gardù Igl. Gardu kaip alkanam duona Krtn. Labai gardù, tik reikia alkano (sakoma pajuokiamai, kai negardu) Drsk. Kur saldu, ten gardu; kur raudona, ten gražu Skr. gardžiaĩ adv., gar̃džiai J: Du grybu į barščius tai per gardžiaĩ K. Pasidirbęs (po darbo) taip gardžiaĩ išsrėbė kopūstus Jnšk. Gardžiaĩ valgyt išvirsiu JV90. Obuolys gardžiaĩ kvėpia Slm. Valgymus ... gardžiai sau pritaiso DP109. | prk.: Kvatojo ilgai ir gardžiai rš. Jie gardžiai pasijuokė iš jo kvailumo rš. Šiąnakt gardžiaĩ miegojau Pc. Saldžiai gardžiai lig aušružei miegojau JD443. Taip mes su juo gardžiai pasišnekam Vlkv. O atminęs ne kartą žmogus gardžiai apsiverkė Sz. Labai gardžiai (noromis) moka Ėr. ^ Sava duona vis gardžiaũ Ds. Gardžiai norėsi, mažai turėsi Jnš.

gardus sinonimai

gardus junginiai

• gardus kąsnelis