kirvis reikšmė
Kas yra kirvis? kir̃vis sm. (2) 1. SD336, R, K įrankis kam kirsti, tašyti: Verkia liepa žalia, kai kirvis į širdį jai kerta K.Kors. Kaimynas buvo kirvio atėjęs J.Jabl. Kad dėjo su kirviu, ėjo lig pentės į medį Šts. Negaląstas kirvis nekerta LTR. Aš nuėjau pas kalvį kalvelaitį, nusikalau kirvį kirvelaitį LTR(Rk). Su peiliu pjaunam – juk ne kirvio gyvolis (apie viščiuką) Lkv. Įskaudo ranka par dieną prie kir̃vio Jnš. Kirvis dalginis (bardišius) SD70. Kirvis ratadailių (borta) SD6. ^ Must, kir̃vį ir virina, kad taip ilgai neišverda Vvr. Da kirviù jo neužmuštumėt (stiprus, sveikas) Gs. Jei tik lietaus bus, tai kanapes su kirviù kirsi (gerai užaugs) Pg. Ką tu išmokysi kirvį plaukt (nieko neišmokysi) Pls. Iš adatos kirvio nepadarysi LMD. Be kirvio kirvelio, be grąžto grąžtelio tiltus padirba (šaltis) Mrk. Mažas mažas vabaliukas, gale aštras kirveliukas (bitė) Mrk. Atitiko kirvis kotą Škn. Kliuvo kaip kirviu į akmenį Grk. Prikliuvo kaip akmuo kir̃vį Ign. Atsikirto kaip kirvis į akmenį Vel. Kame kirvis, ten ir kotas VP22. Kad velnias atėmė kirvį, tesižino ir su kotu Nj. Supykęs kaip iš kirvio kerta Lk. Kožnas kalvis kirviu darytu girias B. Kirvis yra regimas ..., kada giriose yra kertama BPs74,5. Atsikirto kirveliai (nebegali bedirbti) Šts. Kirveliùs meta, kad šąla, pyška J. Kirvučius meta šaltis, kad pyška statiniai nuo šalčio J. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmuko (nenorint pasisakyti savo pavardės) Dkš. 2. prk. grubus, stačiokas žmogus: Jos vyras tai kir̃vis ė kir̃vis Užp. Tai tokių kir̃vių prisirinko vakaruškoj Užp. Eik tu, kir̃vi! Klp. 3. drabužio klostė: Nuo liemenuko buvo keturi kir̃viai jakutėj Prn. 4. prk. lenkas: Amerikos lietuviai lenkus vadina kirviais Klp. ◊ iš po kir̃vio prastais įrankiais dirbant: Geras meistras, jam ir iš po kir̃vio gerai išeina Ds. kaĩp iš po kir̃vio 1. aiškus, griežtas: Jos žodis kaĩp iš po kir̃vio Trgn. 2. nedailus, griozdiškas: Pasiuvo batus tikrai kaip iš po kirvio Paį. kaĩp kir̃vis apie nemokantį: Plaukia kap kirvis Aps. Nemoka [kalbėti] kaĩp kir̃vis Zt. kaĩp kir̃vis su ãkmeniu apie besikivirčijančius: Koks tę gyvenimas – kàp kir̃vis su ãkmeniu Gs. kaĩp su kirviù įkir̃sti griežtai atsakyti: Sykį pasakė, tai kaĩ su kirviù įkir̃to Skr. kir̃vio akmuõ; EncIV517 nefritas (vienas iš brangiųjų akmenų). kir̃vis kabaliúotų apie tvankų orą: Tai sugadintas oras – kir̃vis kabaliúotų Iš. kirvẽlį išnèšti bėgti, išbėgti iš šeimininko; išvengti nemalonumų: Sunku būdavo Vilkams išlaikyti tarnautojus – nemaža jų išnešdavo kirvelį, nesulaukę metų pabaigos rš. | Pasisekė ir tau – išnešei kirvelį Vb. kirvẽlį parnèšti: „Parnešti kirvelį“ – reiškė parbėgti iš šeimininko, nesulaukus metų pabaigos J.Balt. per kirviùs sunkiai: Jei ir pasiseks, atims – tai tik per kirvius Mrk.