kalvis reikšmė

Kas yra kalvis? kálvis sm. (1) 1. SD126,109, R, MŽ348, M, J kas verčiasi metalo kalimo amatu: Nepaleisdamas šatrelės, kalvis pučia žaizdrą rš. Kalvis ne juokais išsigando S.Nėr. Ant žambio žagrės kalvis užmauna noragą Žd. Kalvio amatas nelengvas Grž. Tas tavo kálvis – šaltageležis Dkš. Geram kálviui visur yra darbo Pc. Kalvis pažlebetijo kirvį B. Dangaus (prastas) kalvis – nemoka nė arklio žmoniškai pakaustyti Srv.. Žino mato tetušelis, koks kalvelio darbas: dumplelės ranko, o kūjelis antro Krp. Geras aš esu kalvelis, kalu dieną ir naktelę Dkš. Mergelė turėjus tris dieverėlius, visus tris kalvužėlius LTIII600. O jūs, kalveliai, mano broleliai, oi jūs nukalkit aukso žirkleles! TDrIV129 (Btrm). Kalviukai, jauni broleliai, kam liejat aukso žiedelį? JD1215. Turiu brolį kalvuką, nukals vario tiltuką LTR(Up). Kalvis kibirkščių, mynėjas dulkių nebijos VP22. Visada toksai kalvis savo tikru kūju labai pasižeidžia MP373. ^ Kožnas kalvis kirviu darytu girias B. Kalvis, ir ant akmenio atsisėdęs, duoną valgys Sln. Kalvis turi gelžį kalti, malūnininkas miltus malti Sim. Kiekvienas žmogus yra savo laimės kalviu Sim. 2. Nč zool. juodas vabalas, kurio, kai spaudi, galva šokinėja čia į viršų, čia į apačią, sprakšys, kirtikas (Elateridae).

kalvis sinonimai

kalvis junginiai

• Mitinis Kalvis