tašyti reikšmė

Kas yra tašyti? tašýti, tãšo, tãšė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr., intr. Q644, SD115, SD30, R, MŽ, Sut, N, M, L, Mlk, Srj, Kpč kirviu, skliutu, kaltu ar kuo kitu drožti, kalti, skobti, lyginti (medį, akmenį ir pan.): Su kirviu tašýk tašinį, t. y. baslius, šulus J. Netašýta tai kaladė, o tašýtas sienojas Dbč. Ploni skliutai buvo tašýt Krm. Kirviais lentos tašýtos LKT316(Stlm). Pastatė pirkią iš netašýtų sienolių LzŽ. Mūsų namo sienos iš abiejų pusių kirviu tašýtos Slk. Tašýtų rąstų budinkai ilgai stova Gd. Keturis sienojukus padėsiu, po droku tašýt reiks Švnč. Atmenu, burliokai eidavo į mišką šliperių tašýti Trg. Miškuos špalus tãšo Dgp. O aš ten mietus tašiáu toroms tverti Kl. Kirvis tãšomas ir skaldomas Klvr. Tašyti kūlį [namie] negal, pry kūtei dirbtuvę turu Ms. Turėjo laiko ir ans tãšė akmenį Gršl. Tašytų akmenų grindinys PolŽ33. Pudementai visur tašýtų akminų gražių Sk. Aš nueisiu in giraitę, išsikirsiu sau lazdaitę. Baltai tašysiu, margai rašysiu, in mergelę siųstysiu LTR(Nmn). Obelų grindys netašytos, lazdų lotužės negenėtos LLDII120(Vl). Vijai virveles iš mano plaukų, tašei skiedreles iš mano pečių LTR(Slk). Ir Simonas darydino aukštą grabą iš tašytų akmenių savo tėvui Bb1Mak13,27. | Motina, pasiėmusi kirvį, tãšo (laužia) duris šėpo Trk. | prk.: Redaktorius tašo tiek, kiek autorius leidžia; sustoja ties ta riba, kurią jis užbrėžia rš. Tašo, kala mala ir abliuo[ja] galvo[je], kad išgeru mėlinelės Šts. ^ Jei Leketis stovėtų ir tylėtų kaip tašomas kuolas, direktorės paskaita užsibaigtų greičiau K.Saj. Nors akmenį tašýk in galvos (ramus), kai ateina girtas Klt. Nors baslį ant galvos tašyk – miega pusę dienos apsilaižydamas P.Cvir. Nepabudimas ano: mietą gali ant kaktos tašýti! Vvr. Toks lėtas tas mūsų Monikos vyras, ka nors kuolą ant jo galvos tašýk Skrb. Jei užsileistai visiems, tai tuoj tykesniam pradėt kuolą an galvos tašýt Dg. O ko lauki? Kol mietą an sprando kas tašýs?! Kl. Neklauso, nor tu jam kuolu per galvą tãšai Švnč. Tu jai nors kuolą tašýk an galvos (rambi, nepaslanki) KzR. Ant galvos gali kuolą tašýti – nieko nesakys Vv. Tas vaikas suvis neklauso, nor kuolą an galvos tašýk Ign. Gali mun mietą an galvos tašyti – nieko nesakysu Užv. Nusamdė, i būk tus metus, nors tau ant galvos mietą tašỹtų Trk. Gal mietą ant galvos betãšant išbūti metus J. Kai pareina pasiutimas, gali mietą tašýti an galvos Krš. Niekas mieto an galvos netãšo – kiek nora, tiek dirba Rdn. Lai tašo nors baslį ant galvos, bile neįkerta LTsV258. Kas kala, tãšo – duonos neprašo Vvs. Neprašytam – suolas netašytas LTR. Kur medį tãšo, tę ir skiedos laksto Grv. Vienas tašo, kitas skiedas renka LTR(Km). Pirma obliavoja, paskui tãšo (ne tą dirba, ką reikia) Trgn. Už vieną aptašytą du netašýtus duoda Blnk. Eina eina – nėr pėdų, tašo tašo – nėr skiedų (laikrodis) LTR(Slk). Už marių tašo, pas mus skiedros krinta (pinigai) Pšl. Kasa kasa – nėr duobės, tašo tašo – nėr skiedų (laivelis) LTR(An). tašýtinai adv.: Rąstai mūso bažninčios yra nūtašyti tašýtinai Plt. | refl. tr., intr.: Vincas ir Onutė, ligi tik nutrūko nuo liuobos, bėgo į pamiškę baslių tvoroms tašytis Vaižg. Medis tašos, tašės N. Jis (akmuo) yra minkštas ir lengvai tašosi A1884,129. 2. tr. drožiant, kalant, skobiant ką daryti: Nuėjęs tašo iš medžio varną BsPIV20. Niekas neišeina iš to tavo darbo: tašei kadokį, o neišeis nei šaukštas Kpč. Čia kurpių tãšomas kirvukas Skr. Jau ir baigiu tašýt kirvakotį Sdk. ^ Iš skiedros vežimą tašo LMD(Vlk). 3. tr., intr. Nmn, Srj, Šk, Kl daužant ką dirbti (valyti, kulti ir pan.): Kai viską padaro, tada ima vyras i bruka, tãšo, kol išmuša spalius Všk. Purtinsi, brauksi [linus] par naktį i tašýsi, kol išauš KlvrŽ. Liuob atsikelsi nū naktovido i tašýsi su spragelais Pln. Rugius liūbam kulti: pryšais teip suklosi, suklosi tas varpas į vidurį par kluoną, nu i tašýsi sau Ms. Tašýti (austi) audeklą Šts. 4. tr. Žr, Trk, Plng, DrskŽ šnek. mušti, perti, daužyti: Ot senis! Nieko vaikas nepadarė, ir tãšo! Dgl. Kai imsiu snukį tašýt, tai tuoj ažsičiaupsi! Ds. Jis važiuodamas tik tãšo ir tãšo arklį Ėr. 5. tr. šnek. žodžiais skaudinti, barti, uiti: Jis gyvas būdamas visus tãšė Šk. Nesiduok, kad taũ boba kasdien tašýtų Ds. 6. tr. šnek. varginti, kamuoti: Mane tãšo ir tãšo kosulys Dv. 7. tr., intr. End, Trk, Jnš, Ssk, Ktk šnek. godžiai valgyti ar gerti: Visą dieną valgau – tašaũ ir tašaũ Trs. Silkes iškeps, įdės į bliūdą, batvinių rasalo rūgšto įpils, nu ir tašýsiam su bulbėms Žd. Ka pradeda prisėdęs pri stalo tašýti, bematant bliūdas putros išsenka Vvr. Tašyk, Dominyk, valgymas neblogas! Krkn. Bliūdą kopūstų betãšą Krš. O bajoras – smetoną tãšo su alum! Drsk. Tai vynelį, tai ką vis tãšo ir tãšo Lb. Ka tãšo, ka kapo[ja] šuva! Lk. Kad tãšo – kaip iš badų! Kp. Tãšo kaip Baltrus varškę Slk. 8. intr. Kl, Vkš šnek. dažnai ir smarkiai kosėti: Kai atsigula, tãšo ir tãšo Vdžg. Ka pradėsu tašýti, duosu liuob į lovą įsikibusi Krš. Jau kelios dienos kaip tašau – nušalau Kv. Tašau kiauras naktis, kaip tašyte tašau M.Unt. 9. intr. šnek. greitai eiti, bėgti: Visą kelią pėsčias tašiaũ – niekas ir nepavežėjo Ds. Tujau pat tašýk! Šts. 10. tr., intr. šnek. šiaip ką smarkiai daryti: Vyrai, kortas atsinešę, užu stalo durnių tašė (lošė) K.Bink. Kap buvo vestuvė, pilvais tik tãšo tãšo (trinasi) DrskŽ. ◊ káilį tašýti mušti, perti: Ką ten. Sakė, vėl tašė Juozeliui kailį kaip pašėlę, nu, ar nereik tokiem nagus nudaužyti KlK10,46(Sk). liežùviais tašýti apkalbėti: Bobos ims liežùviais tašýt Ds. netašýtas stuobrỹs Pt apie nevykėlį, negudrų, nevikrų žmogų: Oi tu stuobrỹ netašýtas! Klvr. vélnią tašýti atkakliai reikšti nuomonę: Ta boba savo vélnią tãšo, ir gana Prn. \ tašyti; aptašyti; atitašyti; įtašyti; ištašyti; nutašyti; patašyti; partašyti; pertašyti; pratašyti; pritašyti; sutašyti; užtašyti

tašyti sinonimai

Ką reiškia žodis tašytinis? Visi terminai iš raidės T.