minkštas reikšmė
Kas yra minkštas? mìnkštas, -à adj. (3) K, J; SD148,190, R 1. pasiduodantis kito kūno spaudimui, lengvai įspaudžiamas; pršn. kietas: Sūris mìnkštas, gali kąsti Ėr. Mìnkštas kai vaškas Prn. Mìnkštas kai grybas Sld. Kempinė minkšta, reta SD58. Pyragas minkštas kaip kempinė Krp. Mìnkštas kaip varlė Jrb. Minkšta žemė R256. Ganyklos minkštos ir klampios K.Donel1. Jau šiandiej ne teip lengva važiuot, kelias minkštas Sug. Takelis minkštučiu sniegeliu nuklotas S.Nėr. Ateit žiemelė, šalts rudenelis, storokis, mergelė, minkštą lovelę KlpD1. Gulėti ant minkšto patalo DP11. Minkštùtę košę gali išvirt i duot vaikui Jnš. Bandelė minkštutýtė, lygiai košė Šd. Minkštučiùkai samanų patalai ištiesti galvą ant savę traukia ir liula užliesti A.Baran. Minkštas (riebus) arklys Krok. Minkštasis gomurys (anat.) rš. Dalgė greit atšimpa mìnkšto plieno Ėr. | prk.: Leidosi saulė į minkštus debesis rš. ^ Daryk žvakę, kol minkštas vaškas LTR. Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros LTR(Vlkj). Visi dantys minkštą duoną mėgsta TŽIII378. Minkštos duonos ieško (nenori dirbti, išlepęs) MŽ. mìnkšta n.: Daba gerai art – mìnkšta Pc. Minkšta, ale nesveika griūt Vlk. An šieno mìnkšta gulėt Gs. minkštaĩ adv.: Minkštai pakloju R280. Gulėsi minkštaĩ, po patalais Prn. Patsai išsimiegojo minkštai BsPIV23. Oi, tai gražiai, minkštaĩ pienas surūgęs Skr. Dabar vis ben kiek minkštėliaũ Km. 2. Ėr neužkietėjęs, palaidas (apie vidurius): Medus mìnkštus vidurius daro KI9. 3. Gs be lukšto ar su plonu lukštu: Ta višta mìnkštus kiaušinius deda Rm. Vištos minkštus laido Krkl. 4. gležnas, lankstus, nestandus: Mano plaukas tai jau nemìnkštas Rs. Nusipirkau minkštõs medžiagėlės vaikui marškinėliam Prn. Minkštà, baltai išdirbta oda BŽ225. Dobilų lapeliai minkšti, skanūs P.Cvir. Kočėlais kočioja, kad būt minkštūs JnšM. Žurnalai daugiausia išleidžiami minkštais (plonais) viršeliais rš. Oi mergele lelijėle, aš tau užmokėsiu nei trejokais, nei šeštokais – minkštais doleraičiais (d.) Rtn. Minkštas (nesudžiūvęs) šienas, da nereikia kliudyt Ktk. minkštaĩ adv.: Plonai išverpta, baltai išbalinta, minkštaĩ sukočiota Švnč. Minkštai inrietėm [audeklą] Dglš. Našlaitė rūtelė minkštai audžia LTR(Kp). Minkštai (nesukriai) verpt GGA1885,927. 5. Rod lengvai įveikiamas (valdomas, melžiamas): Mūsų arklys minkštų̃ nasrų (lengvai valdomas) Rm. Tokia minkštà melžt karvytė Dbk. Mūs žalė ir vadžiot gera, ir milžt minkštà, tik jau sena Gs. 6. prk. švelnus, netrankus: Pulsas dažnas, minkštas, kartais neritmiškas rš. Zuikiai minkštais šuoliais, be triukšmo nušokavo rš. minkštaĩ adv.: Kažkas minkštai ėmė šliaužti per aslą rš. Jis minkštai žingsniavo grindimis rš. Keletas minkštai riedančių automobilių rš. 7. prk. neryškus, švelnių atspalvių, tonų, bruožų: Salę užlieja minkšta šviesa A.Vencl. Muzika už scenos pereina į švelnią minkštą meliodiją V.Kudir. Aš žiūrėjau į baltą minkštų linijų veidą rš. 8. be kalkių priemaišų (apie vandenį): Skalbimui tinka minkštas – lietaus, ištirpusio sniego, kai kurių upių bei ežerų vanduo rš. Minkštas vanduo – pusė muilo linka (lieka) Ėr. ║ turintis maža alkoholio: Mìnkštas alus Pl. 9. KII58 nešaltas, nežvarbus, švelnus (apie orą, vėją): Kai toks mìnkštas oras, smagu ir važinėt Gs. Šiandien šalta, va, vakar tai buvo minkštas oras Užp. Jei minkštas vėjas pučia, bus atolaidis Rod. Laukė tik priešpilnio, gražaus oro ir minkšto pietinio vėjo Žem. Šiandien nors nelyja, bet minkštà diena Ml. Steputė mėgdavo minkštus vakarus A.Vencl. Daba jau minkštèsnės žiemos Jrb. 10. smulkus: Druska būna rupi ir minkštà Arm. minkštaĩ adv.: Tankinis [rėtis] minkščiaũ sijoja Rdš. Kap minkščiaũ nori malt, tai nuleidi akmeną, kap rupiau – pakeli Ad. 11. KI7 prk. nenuovokus, paikas: E, toks buvo minkštùtis, dėl to ir stumdydavo, erzindavo visi miestelio vaikai Up. Vieną sūnų turėjo, i tas dideliai mìnkšto proto buvo Užv. Yr tokia kaip minkštõs galvos Jdr. 12. prk. silpnavalis, ištižęs: Kap jiej toki minkštì, tai patys išsiporino [savo paslaptis] Lp. Tos, kur mìnkštos, tos mylia kavalierius Rt. Mìnkšto būdo, greit nusileidžia Gs. 13. prk. jautrus; gailestingas: Anas labai minkštas: kad tik bent kiek, tai ir rauda Dbk. Nervos mìnkštos žmoguo Vn. Minkštõs širdies buvau, kriokiau i pagadinau [akis] Nt. Jis labai minkštos širdies, žvėrelių gailisi Jnš. Minkštos širdies žmogus R396. Savam vaikui per minkštas yra BBSir30,7. Minkšta prova (prastas, neteisingas nuosprendis) B, MŽ. minkštaĩ adv.: Minkštaĩ susiriejo, ale susiriejo Krš. ║ Gs dosnus; nuolaidus: Jis toks mìnkštas, kad žėdnas išprašo Užp. Antrąkart paprašiau, kad jau minkštesnė pasdarė ir davė Vlk. Buvo mìnkštas (išlaidus), užtai ir tėvo turtus greit praleidė Ds. 14. prk. meilus, malonus, švelnus: Onė ir Uršė kokios minkštos, kaip šilta vilna, mano, žinoma, ką gauti nuo manęs Žem. Vincas yra minkštas kaip vilna kedenta Šv. Ir dabar Sobrienė tyli, ji minkšta lyg balta vilna I.Simon. Jonas žvilgterėjo į motiną ramiu, minkštu žvilgsniu J.Paukš. Kaip pavardė? – jau minkštesniu balsu paklausė pralotas V.Myk-Put. Buvo atsakymas minkštas ir švelnus DP130. minkštaĩ adv.: Jis buvo išsiųstas su pastote į miestą, – minkštai paaiškino Mykolas J.Avyž. Anys kruopeliūtę minkščiaũ pasakė (paliudijo teisme) Str. 15. SD190 prk. lepus, silpnas: Minkštas arklys veikiai gurst MitI73. Anas tai mìnkštas an darbą Ml. Muno vaikai baisiai minkštùčiai pri darbo Užv. minkštaĩ adv. SD137. 16. lingv. tariamas, liežuviui aukščiau pakilus prie kietojo gomurio (apie priebalsius): Lietuvių kalboje visi priebalsiai gali būti kieti arba minkšti, išskyrus tik priebalsį j, kuris visuomet yra minkštas rš. Su minkštu galiniu priebalsiu K.Būg. minkštaĩ adv.: Prieš e, ė, i, į, y priebalsiai tariami yra minkštai J.Jabl.
minkštas junginiai
- (minkštas) saldainis