kavalierius reikšmė

Kas yra kavalierius? kavaliẽrius (l. kawaler) sm. (2) NdŽ 1. nevedęs vyras: Gyrės kavalierius: „Ne našlys, ne našlys“ JV879. Ei, tu, kavalieriau, kodėl nedainuoji? JD606. Jojo kavalieriai par mergų dvarą JV124. ^ Nėkam nedera senas žalnierius, nėko nevertas senas kavalierius VP35. 2. vyras, kuris merginasi: Kavaliẽrius nuo pusės metų mėtrauja tą mergą ir noria žanyties J. Tamsta man ne kavalierius, aš tamstai ne pana Žem. Paviliojo kavalierius močiutės dukrelę JD105. Kai buvau jauna, turėjau daug kavalierių Ds. 3. DŽ vyras, kuris asistuoja moteriai draugijoje, šokiuose. 4. DŽ asmuo, apdovanotas ordinu.

kavalierius sinonimai