ištiesti reikšmė

Kas yra ištiesti? ištiẽsti, -ia (ìštiesia), ìštiesė tr. K 1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebìštiesu Šts. Kol ištiesì pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebìštiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš. | prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154. ^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR. | refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsìtiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsìtiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119. | tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem. | prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210. ^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn). ║ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb. ║ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ. 2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55. | prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą ìštiesia į ilgį Smln. | refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260. | prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv. 3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles ìštiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4. | prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov. | refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn. ║ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir ìštiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl. | prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375. 4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiestì du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško ìštiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys). | refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb. | prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv. ║ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk. 5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, ìštiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę S1409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran. | prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb. | refl. tr., intr. H157: Jie išsìtiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš. ║ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir. 6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč. 7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesì an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesì – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk. | prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609. ║ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš. ║ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur ìštiesiau Adm. ║ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais ìštiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223. ║ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiestì, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ. ║ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr. | refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg. 8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn. 9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87. | refl.: Išsìtiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš. | prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557. 10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn. | refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd. 11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsìtiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir. | Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš. ^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim. 12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk. ║ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva ìštiesė galybę vištų Prn. 13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesì Dglš. Kaip motina išsìtiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm. ^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm. ║ nudvėsti, pastipti: Išsìtiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm. 14. refl. Skr, Sdb, Vkš šnek. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsìtiesė Grš. Kad išsìtiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsìtiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsìtiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsìtiesė raiste OGLIII350. 15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsìtiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsìtiesė Ml. Po karūmenės išsìtiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsìtiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsìtiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsìtiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsìtiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsìtiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ. 16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsìtiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsìtiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR. 17. refl. Yl, Jrb šnek. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsìtiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsìtiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsìtiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts. ║ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsìtiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk. ◊ akìms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš. ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka ìštiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsìtiesė an lentõs, nebė[ra] Krš. balžíenus ištiẽsti mirti: Tas jau ìštiesė balžíenus Š. ìlgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš. kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir. kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al). ║ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir ìštiesė kójas Arm. lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš. lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – ìštiesė lẽtenas Krš. líemenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia líemenį ištiẽsęs Trk. líemenį ištiẽsti 1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau líemenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts. 2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis líemenį ištiẽs Gršl. nagùs ištiẽsti 1. Varn mirti. 2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir. nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr. padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – ìštiesė padùs ir gulėjo Rm. rañką ištiẽsti 1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv. 2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš. 3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel. tìk rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš. visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž. \ tiesti; anttiesti; aptiesti; atitiesti; įtiesti; ištiesti; nutiesti; patiesti; partiesti; pertiesti; pratiesti; pritiesti; sutiesti; užtiesti

ištiesti sinonimai

ištiesti antonimai

ištiesti junginiai

ištiesti kojas, ištiesti pagalbos ranką, ištiesti pėdas, ištiesti ranką

Ką reiškia žodis ištiestinis? Visi terminai iš raidės I.

Draugai