išskėsti reikšmė
Kas yra išskėsti? išskė̃sti, ìšskečia (išskė̃čia K), ìšskėtė tr. NdŽ; R, Q54, N, M 1. DŽ išskleisti platyn, išplėsti: Šuo puolė išskėstais nasrais rš. Ešerys išskečia dyglius – ir lydeka negali jo praryti S.Nėr. Išskėtė pirštus rš. Lig ryšio rugių pėdą išsketi ir uždedi [ant galvos], lietus neperlija Upn. Tuoj sparnus plačiai išskėsiu ir nuskrisiu kaip erelis L.Gir. Atsiliepė tiktai amžinai įsižeidęs kalakutas ir iš piktumo išskėtė uodegą ratu I.Simon. Išskė̃sk skėtį, mat pradeda lyti Š. Paukščių palydimi, išskėtę vėjuje bures, išplaukdavo laivai ir nebegrįždavo rš. | prk.: Svarbu tokios sąlygos, kad galėtum žmogus išskėsti veiklos ir minties sparnus visu moju A.Gric. ^ Daugiau kalbų mokėsi – plačiau sparnus išskėsi P.Vaičiūn. | refl. N, K, Š, BŽ486, Rtr, DŽ1: Išsiskečia medis R42. Medis kaip reketis išsiskė̃tęs stovi J. Tokia jau ji negraži: plaukai juodi, išsiskė̃tę Nm. Gerai, ka tiesiai auga; a kad išsiskė̃tęs būtų – a tai gražiau?! Jrb. Skėste išsiskėtė pašonės priėdus J. Visai baigėsi ežere vanduo, o ragana išsiskėtė belakdama kaip baisybė BsPIII20. Išsiskėtę žiedai Kos37. Berno kailiniais užvilko, ir eina išsiskė̃tęs Sml. Mano galva išsìskėtė kaip kurpė nuo tavo rėkimo Snt. Tankiuos soduos skęsta didis miestas, plačiai išsiskėtęs visu pajūriu Ašb. Išsiskėtęs kai parnešiotas vyžas Vlk. Išsiskėtęs kaip vėžys su mielėm Šd. Eina išsiskėtęs kai aitvaras Vl. Išsiskėtus kaip pereklė LTR(Grš). Ko čia sėdi išsiskėtusi kap karvė!? Klvr. ║ plačiai atverti (akis): Išskė̃tus akis veizdi, ana nesupranta Dv. Jai tenka kartais žiopsoti ir stovėti išskėtus akis J.Jabl. 2. R42, LL211 išskleisti į šalis (rankas, kojas ir pan.): Nieko neatsakė, tik rankas ìšskėtė Š. Paminklas tam vaikinui pastatytas: sto[vi] toks vaikas, rankas išskė̃tęs Jrb. Išskėtęs kojas, jis buvo panašus į dideles žirkles rš. Skriestuvo kojelės išskečiamos taip, kad jų smaigaliai sutaptų su atkarpos CD tašku C rš. 3. plačiai išdėstyti: Aiškinimai per daug išskėsti ir atsikartoja nereikalingai V.Kudir. ◊ akìs išskė̃sti nustebti: Šitas ìšskėtė akìs Dgp. išskėstomìs rañkomis 1. mielai (priimti, sutikti): Motina išskėstõm rañkom sutiko sugrįžtančią dukterį Skrb. Tetulė mane priėmė išskėstomis rankomis ir tuoj įkurdino pastogės kambarėly J.Dov. 2. labai (laukti): Tūkstančiai buvusių bernų išskėstomis rankomis laukė žemės sp. nagàs išskė̃sti menk. mirti: Neilgai truks – ir tu išskėsì nagàs Jž. rankàs išskė̃sti Gs išplėsti savo valdžią, įsigalėti. \ skėsti; apskėsti; atskėsti; išskėsti; nuskėsti; paskėsti; praskėsti; razskėsti; suskėsti; užskėsti