vyžas reikšmė

Kas yra vyžas? vỹžas sm. ppr. pl. (2) K.Būg, J.Jabl, KŽ, GrvT19, LD214(Dsm, Dv, Lbv, Prn), Dkš, DrskŽ, Ker, Dbč, Rūd, Mšg, (4) J.Jabl, Krkš, výžas (1) žr. vyža 1: Vỹžais apautos kojos NdŽ. Čebatų neturėjom, vỹžuosa vaikščiojom LzŽ. [Ūkininkas bevažiuodamas] pajuto, kad jo viena koja basa, o jis buvo apsiavęs su vyžais BsMtII66(Klvr). Vỹžai iš karklų, iš karnų, iš liepų Brsl. Iš karklų karnų pynėm vyžùs Vrn. Toki vỹžai buvo, pynė iš [liepos] karnos Btrm. Karklus lupė, iš karnų pindavo vyžùs Mrc. Lupė žieves ir liepinius pynė tuos vyžùs Kpč. Karklaujam ir vyžùs pinam Švnč. Kas mokėj[o], pynė vyžùs iš ėglio DrskŽ. Reiks supint vyžaĩ LzŽ. Vyžùs darė iš liepo žievių Šùmskas. Su baltu jėrmoku [apsivilkęs], karniniai vỹžai Eiš. Apsiauna vỹžais, apsuka lig kelienių apivarais – ir in Vilnių žiemos laike Sem. Kap atvažiav[o] gudai mus (lietuvius) vežt ir su vỹžais, ir su barzdom Sn. Mano diedukas vyžùs nupina, apauna ir eina šieno pjaut Stk. Vỹžai pinti, o kadokės iš skūros Kli. Vyžai dėl senų gerai LKKXI223(Eiš). Anverk vyžuosna geresnius raiščius Vp. Apsiavimas būdavo vỹžai tie Upn. Atejo vỹžais apsiavęs, negaliu žiūrėt Rdš. Vỹžais nešiojo, aš menu vyžùs Nmč. Vỹžai an kojų, segutė an pečių – ir visas apsirengimas Pv. Seniau tik žinojo art, akėt ir vyžùs pint, ir su vỹžais vaikščiot Dg. Anąčės žmonės vyžais nešiojo, o jau labai gerai buvo, jei kas nagines turėjo Lš. Vỹžai buvo, apsiaus vyžẽliais i gano Str. Apsiauna vỹžuosna Šlčn. Tuos vyžùs pynėm ir vaikščiojom su vỹžais LKT 389(Rtn). Tą lėkštę medinę ir tuos vyžùs ansdėjo kuprinėn (paėmė muziejui) Ad. Vỹžai iš liepų sluoksnų buvo padaryta Dv. Vỹžais apsiauna, kap anšąla, kap brazda tie vỹžai Grv. Vyžùs seni narstė, mokėj[o] Azr. Vỹžais, čempėmi apsiavę ejom Azr. Vyžais nešioj[o], ir buvo gerai Rod. Skūrele palopo vyžùs Pls. Tėvelio vỹžai iš virvių Aps. Sėdos in šakos, nuspynė vyžùs ir apsiavė Dv. Atsisėdęs pradėjo pint vyžùs (ps.) LKT286(Msn). Pripynė cielą vežimą vỹžų (ps.) Žrm. Kap važiuoja arklius ganyt, tai paima ir pakabina vyžùs an beržo velnias Gdr. Anos apsilupę, vyžùs apsiavę, vienas autas baltas, kitas margas (ps.) Lz. Aš aunuosi vyžais ir einu per šitą upę BsPIV275(Brt). Senis su vyžais ant žirgo sėdėdamas tik juokias LTR(Ndz). Aš ten buvau, midų, vyną gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau, su kačerga pinigus žarsčiau, ant vyžo važinėjaus LMD. Pie vyžukùs darbo yra LzŽ. Vai, berneli, ką darysi, pinsi vyžus ir ganysi LTsII237. Sėdi diedas an klojimo, pina vyžus dėl jaunimo TŽI263. Nešioja ponai kamašais ir da švaksavotais, o mes prasti žmonės vyžais nepinotais LTR(Brb). Jauna pati nor kaliošų, vėl bėda man, o aš pats su vyžẽliais, vėl vargas man DrskD233. Kai jis (našlys) ėjo per dvarelį, vyželiai klepsėjo LLDII461(Lš). Kur tave kavot, dieduli mano? – Vyžẽlin, mėšlynan, bobule mano DrskD236. Atvažiuos svečiukas su moliniais račiukais, su karkliniais vyžiukais LLDI137(Klt). Karkliniai vyžẽliai, šikšniniai dirželiai (d.) Grl. Vyžais apautos kojos ne aklos rš. ^ Tai drebia kap vỹžais (sninga didelėmis drėgnomis snaigėmis) LKKXIII 125(Grv). Štai, štai, protingas žmogus, o nukalbėjo, kaip gudas vyžus nupynė V.Krėv. Pina kab diedas výžus (plepa) DrskŽ. Dera kaip vyžas batui TŽIII383. Pina kaip gudas vyžus TŽV598(Al). Koja kai vỹžas [didelės vištos] Švnč. Kad tu ir pini kap diedas vyžùs (niekus kalbi) LKKXIII123(Grv). Daboj (dabok), kad neliktum kap an vỹžo (netekėjusi) Švnč. Tąsos seni kap koki vỹžai DrskŽ. Eina kap vyžus pindamas LTR(Srj). Jo viekas kai vyžo LT III460(Tvr). Giriasi kap Katrė gudo vyžais LKKXVIII196(Nč). Džiūsta vyžas iš pavydo į naginę žvairuodamas KrvP(Ašm). Karvės pėdų vyžais nepaslėpsi TŽV598(Al). Čebatas vyžui ne tarnas LMD(Klvr). Nors vyžas pint, bile pinigai imt Kb. Tegu jis vyžùs pina tokis [tuščiakalbis] Drsk. Dažnai vyžas ten pastoja, kur čebatas nesvajoja KrvP(Ašm). Ne visiem ir vỹžai tinka Dkš. ◊ ant velė́nos vỹžą išnèšti išgyventi: Kad kaip nors vyžą išnešus ant velėnos Stk, Auk. ant vỹžo nueĩti pražūti, išnykti: Visa meilė nuejo an vỹžo Ml. kaĩp vyžù daũžtas apdujęs, apykvailis: Anas tokis kap vyžù daũžtas LKKXXIX162(Lz). su vỹžais eĩti nuskursti: Su vỹžais eĩs, bet ginkluosis DrskŽ. vỹžais apsiaudýti nuskursti: Per karus i anas, ir kiti vỹžais apsiaũdė LKKXIII139(Grv). vỹžas prieĩs į miẽrą (mierõn) sakoma apie blogą baigtį, beviltišką padėtį: Prieĩs vỹžas mierõn, šitep nebus Lp. vyžùs pamèsti kiek prasigyventi: Vyžùs pàmetė, neseka suskalbėt Kb. Vyžùs pamẽtę tiej blogiausi ponai Drsk. vỹžo vė́rymo never̃tas Dkš visai niekam tikęs. vyžè vežióti negerbti, prastu laikyti: Kai sulauksi, vaike, mano metų, tai ir tave vyžè vežiõs Prng.

Ką reiškia žodis vyžavežys? Visi terminai iš raidės V.

Draugai