laikyti reikšmė

Kas yra laikyti? laikýti, laĩko, laĩkė K 1. tr. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę DvD407. Laikýti kūdikį ant rankų NdŽ. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Dkš. Šuo laĩko dešrą dantyse NdŽ. Aš laikau juos atkišęs: kaip tik duok, aš tuojau – še Blv. Jis laikė už parankės merginą šviesia suknele ir kažką jai kalbėjo rš. Gerai padarei, sesužėle, kad tu nelaikei bėrus žirgelius KlvD7. | prk.: Beliko tik viena išeitis: laikyti Vilių, laikyti ir kuo stipriau jį prie savęs pririšti I.Simon. ^ Motinėlė mano sakydavo: „Vaikai, vaikai – pakol skverne laikai, o kai paleidai, – nebesuvaikai“ B.Sruog. Laikyk arklį, kol vadžios ranko[je] LTR(Vdk). Aš už ragų karvę laikysiu, o tu sau melši! KrvP(Ut). | refl. tr.: Žiūri – stovi žmogus ir laikosi kūjį BsPIV274. Ogi pamatė sėdint žmogų ir laikanties jos plunksnas BsPIV9. Jam besilaikant tą zuikį ant turgavietės, atėjo toks vokietis ir klausia: „Kas šits per gyvulys?“ BsPIII277. ║ stabdyti bėgantį: Laikykit, laikykit zuikį, laikykit! Dkš. 2. refl. turėtis įsitvėrus, įsikibus: Laikykitės tvirčiau mano rankos rš. ^ Ar tu misli visada motkos sijono laikýtis? Al. 3. tr. turėti nuosavybėje: Taip kalbėdami, atėjo į miestą ir užėjo į vieną viešbutį, kurį laikė tokia našlė BsPIII9. Nuo tų maždaug metų ir žemaičiai pradėjo laikyti traktierius ir alines Plt. ║ NdŽ, Vlk valdyti, vesti, tvarkyti: Žentas laikąs ūkį kuo gražiausiai rš. ║ KI583, Rmš, Jnšk, Klvr turėti ką savo naudai, auginti, prižiūrėti: Ir jų laikoma arklys rš. Čia mano arklys laikýtas, todėl gerai žinau Ds. Avis laikom vilnai ir mėsai, karves – daugiausia pienui J.Jabl. Nesa yra žmonės, pekų laikantis BB1Moz46,32. Bet Joniukas ir neatmena, kad jo tėvelis būtų kada žąsis laikęs J.Bil. Kas nuo seniau, jais (bites) laĩko, tai apie jais daugiau supranta Klvr. ^ Kam tatą laiko? Už tai, ką duoną raiko (sakoma apie tėvą, kuris visada duoną raiko) Grv. O kamgi šuva ir laikomas, jei ne lot?! LTR(Ds). | refl. tr.: Du paršu laĩkėsi Ėr. ║ turėti ką savo nuožiūroje, pasisamdžius, naudojantis jo darbu: Jis laikė pas save berną ir slūginę daug metų BsPIV18. Seniau žėdnas kaimas kalvį laĩkė Skr. 4. tr. duoti išlaikymą: Senatvėje tėvus vaikai laĩko NdŽ. Kad būtų geriau laikomas buvęs, nebūtų iš ten bėgęs duonos ieškoti J.Jabl. 5. tr. Lkč elgtis su kuo kokiu nors būdu, turėti priežiūroje: Kalinį aštriau laikýti NdŽ. ^ Nebijok, gerai tave laikysiu: kasdien tris kartus lupsiu, kartą valgyti duosiu J.Bil. 6. tr. turėti ką kur padėjus: Palikimai laĩkomi muziejuje NdŽ. Gyvuliai, laikomi troboje, žmonėms ir orą gadina J.Jabl. | Taip Petras buvo laikomas kalėjime SkvApD12,5. | refl. tr.: Avių kitur žmonės ir šilimai laikosi žiemą trobose J.Jabl. 7. refl. būti kur padėtam: Kad tiej pinigai labai nesilaĩko (greit išeina, išsieikvoja) Rdm. Klausyk, sūnau mano, žodžių tėvo, kurie visada tegul atmintė[je] tavo laikosi S.Stan. 8. tr. taupyti, tausoti, palikti: Ana laĩko alų krikštynoms J. Laiko užsigniaužęs tuos kelis rublius, niekam neduoda Skr. Paukščiai nelaĩko uogų – vos išsirpusias nulesa Šts. Aš jam arbatos laikýdavau, aš jam išvirus nunešdavau Skr. Duok man žmones, o lobį laikyk sau BB1Moz14,21. ^ Duoną laikyk rytojui, o ne darbą KrvP(Jnš). | refl. tr.: Arklių kitiems neduos, sau laikysis J.Jabl. Gana man, manas brolau, laikykis, ką turi (paraštėje palaikyk sau) BB1Moz33,9. 9. tr. Mž45, DP573 saugoti, neduoti žūti: Visas devynias [šakas] vėtružė laužė, man; Dieve, laikyk viršūnelę raibai gegulei atsitūpti, ryts vakarelis pakukuoti StnD6. Dieve, laikyk dukrelę, jaučiu kitą žentelį JV25. Laikyk tiktai mus gyvus BB1Moz47,25. ^ Kol Dievas laikys, gal mitys Rm. Dievas laiko kaip savo vaiką NžR, Sln. 10. tr. leisti pasilikti, apsistoti: Tu, mano motinele, močiute širdužele! Laikyk, nakvink jaunus svetelius nors šią tamsią naktelę Brz. | Laikydamos saviep drėgmę, [girios] dariusios daugybę pelkių ir balų M.Valanč. 11. tr. duoti pabūti kam kur kurį laiką: Laikyk linus marko[je], kol reik J. Kur jau duonos į sykį (normalaus didumo kepalai), tai laikydavau tris valandas, kur jau numanydavau biskį didesnės, laikýdavau keturias valandas [krosnyje] Skr. 12. tr., intr. turėti ką kokioje būklėje: Kadangi asla buvo stiklinė ir reikėdavo ją be galo švariai laikyti, darbas buvęs visai nelengvas J.Balč. Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę laikė žmonės lyg kokią didžią šventenybę A.Baran. Prie geležinkelio pylimo piemenys laikė krūvon suvarę gyvulius A.Vien. Piemenys visą naktį laikė arklius supančiotus GK1938,72. Šuva vis laikomas pririštas LTR(Ds). Laikýk ant manęs rankas uždėjęs FrnS19. Nelaikýk iškišęs kojų, da užklius Sdk. Kojas laikyk šiltai, pilvą lengvai, o galvą – šaltai, ir būsi sveikas Ps. Tą dirvą laikýsime dar ir kitus metus dobilais Pc. Apkandęs laiko B. | Labai svarbu tą reikalą laikyti didžiausioj paslapty J.Balč. ^ Laikýkit mane geroj atminty (neminėkite bloguoju) BŽ398. Tas menininkas laikomas visų savo draugų didelėj garbėj (labai gerbiamas) J.Balč. Didėj garbėj laikau R207. Dieną naktį laiko akis atdaras (langas) Pnd. 13. refl. būti kokioje būklėje: Kiaurbeza arklys liesas telaikos ir dėl to neturia išeigos (silpnas) Šts. Dabar oras laĩkosi vienodai Dov. Į kokį darbą kibsime dabar, kol dar laikosi rogių kelias? sp. Kad alkierius šiltas laikytumias, reik apspaliuoti trobas Šts. Jeigu pats žmogus laikaisi gerai, ir kiti užlaikys Srv. Kolei tyka laikosi, nėra nė vieno sujudinimo vandenų BPI198. Laikykies tylomis per visą naktį ChTeis16,2. 14. refl. stovėti vietoje, nepasiduoti išjudinamam: Tiek buvo ans nusilakęs, kad nė ant kojų nebsilaikė Vvr. Braukiant visai nesilaiko [linai] – eina po mintuvais Rdm. Rugiai tik tik besilaiko varpoje rš. Jei tu mano metų būtai, tai an lazdos nesilaikýtai iž senumo Trak. Karalius buvo geras raitelis, laikėsi tvirtai balne J.Balč. Turi pirmu užlaistomą medį įkapoti, kad molis stipriaus ant jo laikytumias S.Dauk. Bet senelis vėl sako: „Marškinėlius visai suvilkėjau, nebesilaiko ant nugaros“ rš. | prk.: Kad ir geria, da laikos [tarnyboje] Pn. 15. refl. būti pritvirtintam prie ko: Galva laikėsi ant trumpo kaklo A.Vien. Atsuks jo galvą prie sparnų taip, kad ji nenutrūktų visiškai, bet laikytųsi kaklo Skv3Moz5,8. 16. intr. būti kur: Šunvotės laĩkė (buvo iškilusios), rankas gėlė – nieko negalėjau paveikti Gs. | refl.: Fronto delegacija laikėsi krūvoje rš. Reikia vienybėje laikytis Žem. Ant galo turime su visais pakajuje laikytis DP57. Kaip sąnariai to paties surinkimo krūvoje laikėvos Ns1844,2. Mato: Raulas pajuodijęs ir šaly kažkodėl laikos, lyg tartum žmonių jis bijos K.Bink. | An žąsies vanduo neslaĩko Sld. Kolei debesis ant jo laikėsi BB2Moz40,35. ║ refl. būti arčiau ko, nenutolti nuo ko: Tu su manim laikykis Tat. Jeigu jau važiuojame drauge, tai mūsų ir laikykis rš. Tol laikosi lizdo, kol sparnai suauga, o ten, žiūrėk, kiekvienas savo keliu nukriko V.Krėv. Mums beliko vienas kelias – tai laikytis šios upelės K.Bink. Va, kaip veda keliutytis, tai ir laikykis po dešinei rš. Nusprendėme keliauti mišku, laikydamiesi apie du šimtus metrų nuo plento į kairę rš. Jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios Skv1Moz13,9. ^ Girk jūrą, bet laikykis sausumos KrvP(Krtn). Aklas laikosi tvoros, o šuva triobos KrvP(Mrk). Ar laikysis rėty vanduo (apie plepų žmogų) Igl. Pri teisybės laikáus (esu sąžiningas), nevagišauju Pvn. 17. refl. BPI223 gyventi, buvoti: Kas ant žemės ir vandenyje laikos? R123. Ant laukų laikýtis KII3. Juodu krūvoj laĩkos kaip pats su pačia KII45. Kur tu dabar laikais? N. Sveikam šile genys nesilaikys rš. Beuodegės beždžionės laikos kalnuose, ant uolų Blv. Norints kopūstuose laikaus, po vieną lapelį valgau JD414. Ant galo prijojo karalius gyvenimą tų trijų brolių, įėjęs klaus, ar čia nelaĩkos ano žentas? BM336. Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč. Vilkai labai dideliuose miškuose tesilaiko rš. Argi eisi už paiko, kurs name nesilaiko? JV1022. Tas Vosylius tik laĩkėsi prie žento Alk. Čia stirnų laĩkosi Plv. Ant lygios sienos blakės nesilaĩko Skr. ║ gyvuoti: Tegul sveiki šioj šalelėj visi žmonės laikos! A.Baran. Visi dar laĩkomos neblogiausiai Užv. Senis visą laiką gerai laikosi, nepasiduoda ligoms Jnš. ^ Brangi žuvis giliam vandeny tesilaiko KrvP(An). Gerą amatą nelengva įsigyti, bet lengva su juo laikytis KrvP(Mrj). 18. refl. N, Gs gyventi nesantuokoje; draugauti: Jis su ta merga laĩkos KII296. Eina, tiesa, visokių kalbų, kad Anskis laikąsis su kai kuriomis ūkininkėmis I.Simon. Jis jau seniai su ištekėjusia boba laĩkės, o dabar susišnekėjo ir pabėgo Skr. Ar nežinote, kad kas su kekše laikosi, tas yra vienas kūnas su ja Bb11PvK6,16. 19. tr., intr. DP546, SPII5-6, Gs nenutolti nuo kokio nusistatymo, nuo kokių pažiūrų, papročių: [Tie vabalai] visos giminės bei tėvų paprotį laiko K.Donel. Lapei reik sandorą su paukščiais laikyti S.Stan. Gerai, laikykime tiktai vienybę, o vis bus gerai BM239. | Seniau ir pasnykus laikiaũ Sl. Vilkas atsiminė trečiadienio nelaikąs, – jis ėda mėsą, kada gaudamas, – ir įsilipo į žabangas rš. | Jei kas mane myli, tas laikys mano žodžius SkvJn14,23. Darau susimylimą tiemus, kurie … laiko priesakymus mano Mž585. Abrahamas klausė mano balso ir laikė mano tiesą, mano prisakymus BB1Moz26,5. Ir mokykiat juos laikyti vis, ką aš jumus prisakiau BPII46. ║ švęsti: Todėlei jūs šitą dieną laikysite ir visi jūsų patamkai BB2Moz12,42. ║ refl. vadovautis kuo, sekti kuo: Jis laĩkosi daugumos nuomonės BŽ427. Šitam vadovėliui yra paimta rašyba, kurios laikydavosi mūsų Mokslų draugija J.Jabl. Jis šventai laikėsi revoliucinių demokratų teiginio – menas liaudžiai (sov.) sp. Aš laikaũs senos tvarkos: kap mane mama išmokino, tep ir kalbu Švnč. | Emilijai patarta, laikantis didžiausio atsargumo, grįžti į Senapilę rš. | Nelabai laikaus ir gydytojo nustatytos dietos rš. Išalkęs jokių valgių nesilaiko TŽV622. 20. tr. turėti ką kuo: Jis yra laĩkomas protingu žmogumi BŽ428. Šie žemaičių vietovardžiai dėl jų geografijos laikytini yra kuršiškais K.Būg. Kuo tu mane laikai? J.Jabl. Tu manęs kvailiu (= per kvailį, už kvailį) nelaikyk GK1938,72. Ankstus rytelis, didis vargelis, nelaikys mane pataikūnėle JD413. Tu … nories didžiu laikoms BPII205. Ta merga laikoma yra viežlyba OsG148. Per ger, per didį laikyti N. Aš laikau jį per išmintingą KBI21. Aš tai visai per nieką laikaũ KII40. Rudikį, kaip girdi, ant turgaus laĩkė per vagį K.Donel. Lietuvininką (būrą) per vyžą laiko B. Už teisybę laiko tai, ko niekados nebuvo ir būti negali Nz. Jei rasim seną moterį, laikýsim už motiną Ūd. Jį laiko šunio vietoj LTR(Ds). Mane auto vietoje laiko Pc. | Šie sakiniai laikytini vientisiniais sakiniais rš. ║ lygų su kuo turėti: Šeši mėnesiai sunkiojo kalėjimo laikomi tolygūs metams grasos kalėjimo rš. ║ manyti: Pora dešimčių kaimo vyrų ant pergų ir luotų vijosi Erdivilo pulkelį, laikydami, jog žirgai ganosi artimoje pievoje tarpu krūmų V.Piet. ║ jausti, suvokti: Kiekvienas žmogus, patekęs Maskvon, laiko savo pareiga aplankyti tą puikų teatrą sp. Laikyčiau sau už garbę atiduoti savo gyvenimą jos didybei tarnauti J.Balč. Aš laikau sau didele garbe ir laime, kad galiu jį vadinti savo tautos, savo literatūros ir savo paties draugu ir bičiuliu A.Vencl. 21. tr. Jrb būti atrama, remti: [Salės] skliautus laiko parėmusios baltos grakščios kolonos rš. Lubas laĩko keli stulpai DŽ. | prk.: Tai tik anas vienas namus ir laiko Sld. | refl. prk.: Jos darbštumu daugiausia ir laikosi tėvo ūkis rš. Visa draugija tiktai juo (jo dėka) laikosi J.Jabl. Durtuvais galima kurį laiką viešpatauti, bet ilgai laikytis jais negalima sp. Duonelė prastas daiktas, bet ja visas svietas laikos KrvP(Srj). Gaspadoriaus akimi namų tvarka laikosi KrvP(Mrk). 22. tr., intr. būti kieno pusėje, remti: Daktaras taip pat laikęs Ievutės ir Stašenienės pusę A.Vien. Jis už tą užveizdą laikė BsPIV224. 23. refl. spirtis, nepasiduoti: Vyrai, laikykitės! BsPIII239. 24. tr. KII361 ištesėti, išpildyti: Argi jis ką sakytų, o nedarytų? Pažadėtų, o nelaikytų? prš. Laikyk žodį, vyrs būdamas ST543. Ką jisai žada, tai laiko (išpildo) tikrai BPs33,4. 25. intr. tverti, būti tinkamam: Nenumirsim badu, kad tik sveikata laikytų! Žem. Ar tu manai, kad tos dovanos jam ilgai laikys? Bt. Ar ilgai laĩkė tas pirktinis apsiaustas? Up. Tas ratlankis laikýs ilgiau už bele kokį naują Trg. Padarei kaip atžagariom rankom. – Laikỹs tam sykiui Jrb. | Y[ra] sveiku anie (salotos), ale nieko nelaiko (nesočios) – reik sūrimo Klp. ║ refl. išbūti kurį laiką nesugedusiam: Kad taip jie (obuoliai) tokie rūgštūs, bet nesilaiko [per žiemą] Pš. Mėsa laikos, nepašvinksta KI583. 26. intr. trukti, nesibaigti: Smarkesnis plaučių uždegimas daugiau nelaiko, kaip tris dienas Šts. Šiltas kambariukas, dvi dieni laikė šilimą Krš. | refl.: Pūtė žiaurūs šiaurės vėjai. Laikėsi šalčiai A.Vien. Aukšta temperatūra ilgai nesilaiko J.Paukš. Kai yra tebesilaikančių sąnarių skausmų ir pakitimų sąnariuose, galima taikyti gydymą dumblu ir durpėmis rš. Laikos giedra jau antras mėnuo, net šunys gyliuo[ja] Šts. Tinimas laikosis Rmš. | Laiko praėjo nemaža, bet mieste stipriai tebesilaikė nauja tvarka P.Cvir. | Audimo, ypač dekoratyvinių audinių, tradicijos kiek stipriau laikosi pietryčių Lietuvoje rš. 27. intr. užtekti, netrūkti: Paėdė jau tas vanduo visą rudenaitį, dargi ir Kalėdoms laikė Žem. | refl.: Da vis laĩkosi bulbės Užg. Kai ne sykiu atiduoda cukrų, tai ilgiau jis laĩkosi Alk. 28. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi vykdymą veiksmo pagal to daiktavardžio reikšmę: Antai, Greičiaus talka nuėjo namo pietus laikýt Jrb. Vakarienę laikyti N. Nei viens pons pusryčių nelaiko, burną neprausęs BsPI73(Rg). Liūtas, nutvėręs kur ėriuką, pusryčius laikė J.Jabl. Ar vištupį laĩkot tamso[je] susėdę? Jrb. Dirba, bėga, nei parpietės nelaiko Skr. Kur rugiapjūtę laikei, ar ne pas brolį? Grš. Bitkopį laikyti CI972. Dėl senystos jis tarnystos nebegal laikýt Skr. Surinkimą laikýti KII305. Paskaitas laikýti BŽ613. Jis laĩkė graudingą kalbą KI393. Reiks pirmia[u] laikýt dalybas Jrk40. Dukryte mano, jaunoji mano, kur šią naktį nakvosi, nakvynužę laikysi? JD868. Tę ant kalno laikýdavo šokius, vakarukus visokius Pgg. Mišę belaikant, jis miegojo KBI52. | Kitą metą stosi – vėl laikýsi [egzaminus] Vkš. | Tylą laikyti (nekalbėti) BŽ18. 29. refl. tr., intr. valdytis, tvardytis: Laikaus nuo keiksmo, nuo arielkos J. Kad juodu būtų kur nors laukuose, kaip ji juoktųsi, ak, kaip ji juoktųsi, kad visi laukai skambėtų. Bet dabar reikia laikytis, kad niekas neišgirstų I.Simon. 30. refl. elgtis: Ji bauginosi parodyti susidomėjimą Povilu ir laikėsi atsargiai J.Dov. Tamošius užu stalo laikosi kukliai be galo K.Bink. Su manim taip teikeis laikytis, kaip tėvas su sūnumi VoK52. Kaipo žinote, kokiu būdu prieš kiekvieną iš jūsų (kaipo tėvas prieš vaikus savo) laikėmės Bt1PvT2,11. 31. tr. Šts kainoti, vertinti (parduodant): Po kam laikaĩ rėtį, ar brangus? J. Ei, Jurgi, Jurgiukai, po kiek šluotą laikai? rš. Gerai daro valdžia, kad kuo brangiausiai šnapsą laĩko Skr. 32. intr. būti vyresniu, nukirsti (kortuojant): Parkirsk šitą, juk čia tik dešimkė laĩko! Skr. Žiūrėk tik, mano devynakė laĩko! Jrb. 33. tr. turėti savo sudėtyje: Linų šiaudas plieką laiko, dėl to lininis stogas stipresnis Šts. ◊ ant dantų̃ (ant juõko, antjuõk, ant šaipõkų) laikýti erzinti, juoktis iš ko: Jį visas kaimas ant dantų laiko Sv. Tą mergą visi antjuok laiko, o ji vis tiek nesupranta Brt. Jį ten visi tik ant šaipokų laiko Kdn. ant gãlo liežùvio laĩkosi Mrc nebegali prisiminti gerai žinomo dalyko. ant kójų laikýtis pragyventi: Bet bajorai, nors ir neblaivūs, dar ant kojų laikos rš. bùrną laikýti B, R189 tylėti: O jūs, moters su mergoms, laikýkite bùrnas! K.Donel. dūšià laĩkosi kū́ne dar gyvas: Dūšia kūne vos belaikosi, o dar bylinėtis nor KrvP(Grk). kietaĩ laikýti būti griežtam: Mumis tėvelis kietai laĩkė: kad duos – kiaurai skūros ejo Mžk. liežùvį laikýti [už dantų̃] tylėti, nesakyti: Laikyk liežuvį, o ne, tai jis tave laikys LTR(Užp). Zelkė gudrus, moka laikyti liežuvį už dantų: niekada nepasakys, kam ką pardavė J.Avyž. Jei matei, tai laikyk liežuvį už dantų, kad niekas nežinotų! Jnš. Laikyk arklį už nasrų, o liežuvį už dantų! Šmn. liežùvį laikýti paláidą niekus plepėti; kalbėti, kas nereikia: Liežuvį reik palaidą nelaikyti Plng. liežùvis nesilaĩko už dañtų daug plepa: Geras liežuvis, tik už dantų nesilaiko KrvP(Dt). prie brìzgilo laikýti neduoti valios, tvardyti: Kad savo pajudinimus prie brizgilo laikyti neįstengiam prš. prie savę̃s laikýti maitinti krūtimi, žindyti: Visus vaikus pri savę̃s laikiau po šešius mėnesius Krš. Vaikas dar pry savęs laikomas Šts. rãgą laikýti turėti kur nors pirmenybę: Paantvardy tai Pranusė ragą laĩko Skr. sàvo rañkose laikýti pačiam tvarkyti, valdyti: Užkurys tvirtai laikė savo rankose ūkį ir rūpinosi juo kaip savuoju A.Vien. snùkį laikýti tylėti: Laikyk burną, snukį R189. širdyjè laikýti nuolat prisiminti: Jo motina laikė visus šituos dalykus savo širdyje SkvLuk2,51. Cit neverk, mergelė, neraudok, jaunoji, trejus metelius širdyj laikomoji! KlpD60. Mergyte, tavo vardą aš širdyje laikau KlvD42. trū̃ks laikỹs žūtbūt, su rizika: Aš parduosiu, ir gana – truks laikỹs Vv. už dantų̃ laikýti tylėti, nesakyti: Nelaikýk už dantų – supus! Šk. Ji, matyt, ką nors žino, bet už dantų laĩko Skr. víeną rañką (kùmštį Lš) laikýti išvien eiti: Jie vieną ranką laĩko, nieko su jais nepadarysi Alk. \ laikyti; aplaikyti; atlaikyti; dalaikyti; įlaikyti; išlaikyti; nulaikyti; palaikyti; perlaikyti; pralaikyti; prilaikyti; sulaikyti; užlaikyti

laikyti sinonimai

laikyti antonimai

laikyti junginiai

(iš)laikyti, (nu)slėpti, laikyti paslaptyje, galintis laikyti/pragyventi, iš(si)laikyti, išlikti, iš(si)laikyti, nusistovėti, laikyti abejotinu, laikyti atsargoje, laikyti delnuose, laikyti egzaminą, laikyti ginklą nukreiptą į, laikyti karantine, laikyti ką dingusiu, laikyti ką paslaptyje, laikyti lygiu, laikyti nenaudojamą, laikyti paslaptyje, laikyti pusiausvyroje, laikyti pusiausvyroje/pusiausvyrą, laikyti reikalinga, laikyti reikalingu, laikyti savaime suprantamu dalyku, laikyti savu, laikyti turinčiu, laikyti už vadelių, laikyti uždarius, laikyti įkaitu, laikyti(s) toliau (nuo), laikyti/taupyti juodai dienai, leidimas laikyti egzaminus, paimti/laikyti įkaitu, turėti/laikyti atsargoje, vieną ranką laikyti, švelniai laikyti
leidimas laikyti egzaminus

Ką reiškia žodis laikytinis? Visi terminai iš raidės L.

Draugai