šiaudas reikšmė

Kas yra šiaudas? šiáudas sm. (3) K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD1214, R, MŽ, RtŽ, M, L, BTŽ tuščiaviduris augalo (ppr. varpinio) stiebas: Šiaudas, ražas sausas SD447. Avižos, rugio šiáudas NdŽ. Rugiai, būsta, išauga an šiaudų̃ labai ilgi LKKII226(Lz). Kolei grūdas auga, ir šiáudas auga Pls. Šiáudo narys KI581. Ištisiniai šiaudaĩ KII215. Jei nori, kad būtų šiaudaĩ stori, turi sėti avižas rečiau Kltn. Šiaudaĩ grikių tokie raudoni Vdn. An šiaudų̃ gražūs. Kaži koki grūdai užaugs? Dkš. Stogo šiaudaĩ NdŽ. Šiaudai ištisiniai B. Šiaudai ilginiai, kūliniai J. Šiaudų dangtis SD282. Iš ruginių šiaudų̃ daro kūlius pelėpei Aps. Šiaudų̃ kūlius padaro i dengia stogus Kvr. Ta troba šiaudaĩs klota i langeliai maželiukai Šts. Reikia gi šiaudų̃ pasidaryt dangčiui LKT352(JnšM). Medinė buvo bažnyčia, šiaudaĩs dengta, tus šiáudus smalavo, kad ilgiau laikytų Vdk. Suriša į buntus tus šiáudus ir deda an stogo Ms. Kitą kartą visi stogai buvo šiaudų̃ Žeml. Pelės gi nukanda tą šiaudų̃ grįžtę, prakapoja, o vytelių neankanda – stogas ir laikos Vdn. Pėdą su tais pačiais šiaudaĩs suriši Rsn. Būdavo šiaudinė boba – iš šiaudų̃ kūlio padaryta (per Užgavėnes) Sk. Kviečių šiaudaĩ stogam netinka: trapūs, sudžiūsta, subyra Klvr. Stogas buvo iš šiaudų̃ Ker. Ištraukia iš stogo šiaudų pluoštą ir skaito: jei šiaudai bus po porą – greit ištekės, jei ne – neištekės Tršk. Trauka visi iš po skotertės šiáudus i veiza, kieno ilgas, kieno trumpesnis Žr. Kur ne kur dar šiaudų pluoštelis ant lotų šepso Žem. Kraičvežiai pasitaisydavo juostas iš šiaudų̃ Skp. Nugrėbsto tą vežimą, nebyrės nė šiáudas Ps. Susukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudaĩ [iš kūlių] Ps. Du šiáudus suduri i suriši (tokia kūlio apimtis) Mšk. Par mendrę, par šiáudą pieno daugiau išgerdavo vaikas Aln. Kubilas būna tokis didelis, iš šiaudų̃ išpinta Grv. Šiaudų nupina kiverius – ir atvažiuoja kraičvežiai Smn. Liuob padarys tokius korulius iš šiaudų̃ Jdr. Vežime sėdėjo išsipusčiusi ponia su plačiais ploniausio šiaudo skrybėlės kraštais J.Balt. Šiaudų kepurė R303, MŽ406. Šiaudų̃ dekis KII215. O šitos avižos, kap in šiaudẽlio keturi grūdeliai, trys, ir nori prikultie daug Aps. Suirus tvora, tai jisai ima šiaudẽlį smilgų ir tveria (ps.) LKT365(Vlk). Po šiaudžiùkui grumena, nenori ryt [karvė] Klt. Persisijojam sietukan [miltus] – tai kokias šiaudùkas ar kruopa liekti Kpč. Tos mergikės ima po vieną tą [linų] šiaudžiùką ir deda į kitą rankutę (pajuokiamos neįgudusios linų rovėjos) Pžrl. Jos šiaudeliùko, kritesiuko nerasi an atšlaimo, visa jos surinkta Mlt. Ankstyvas rudenėlis. Nedadavė man Dievulis šiaudelėlių suaugyti, grūdelėlių sunokyti LTR(Ktv). Atuodogių i šiaudžiùkai plonesni, neaukšti tebūdavo Nmk. Trumpi šiaudžiukẽliai Dglš. Septynios varpos auga iš vieno šiaudo BB1Moz41,5. ^ Staiga didysis stiebas nulūžo kaip šiaudas, ir laivas pakrypo į šoną J.Balč. Buvo stora, o liko kap šiaudas Dg. Mūre (mūriniame name) pasėdėsi, tai išdžiūsi kap šiáudas Krn. Nebijok, tu už manęs kaip už šiaudo (juok.) LTR(Vdžg). Mes nė šiáudo iš kolūkio nepaėmėm Srj. [Galėjo Erodą] su visa galybe jo sutrint kaip šapelį arba šiaudẽlį ir nieku paverst DP418. Kokie šiaudai, tokie ir grūdai PPr264(Plv). Nėra šiaudų̃, nebus ir grūdų Švnč. Iš tų šiaudų̃ grūdų nekulsi Snt. Ant kito matai šiaudą, o ant savęs – nė vežimo LTR(Šl). Jei viena avis per šiaudą šoka, tai ir visos Vdžg. Meškos su šiaudu nenudursi Tr. Kitas stiprus, o kitas ant šiáudo suklumpa Mrj. Užkliuvo šiáudas už kojos – keberiokšt (visas silpnas, vos paeina) Šd. Šiaudo nenumečiau, šiaudo nesulaužiau, nesklausęs tavęs LTR(Trgn). Ant senatvės i šiáudo drožimas atsilieps Gdž. Ant juoko ir šiaudas nesilaiko KrvP(Ut). Aklam ir šiaudas po kojom pinasi KrvP(Kš). Ko daba išsiplieskei kai šiaudų̃ grįžtė – a nematai, ka einu! Sk. Mergų kap šiaudų̃ (daug) Drsk. Tas anos vyras buvo kaip šiaudų̃ kūlys Šv. Svieto lobis – šiaudų kūlys N. Iš melagio pasakų šiaudų kūlys LTsV282(Vrn). Kaip gaidžio trumpa atmintis: perlipo šiáudą – ir užmiršo Snt. Iš šiaudo vežimą priskaldo LTR(Gdr). Ir vis Kazytė lipte prilipusi Antanėliui prie šono, nė per smilgos šiaudelį nuo Antanėlio J.Balt. Eina par šiáudą – nelūžta, eina par upę – neskęsta, eina par ugnį – nesudega (šešėlis) Ad. | col.: Duok šiáudo, duok ir milto [arkliui] Ėr. Šį metą didis šiáudas paaugo Krtn. Kad šiáudas i didelis, grūdas menkesnis, grūdų varpoj mažiau LKT186(Čk). Grūdo gi nėr, tiktai šiáudas – reikia gi duonos Aps. Šiáudas, anas gali ilgai būt [nesupuvęs] Pb. Rugio šiáudas ilgesnis, tvirtesnis – stogui anas geras Ant. Jei šiáudo reikėjo stogui, kuldavo spragilais Ūd. Šiáudas [rugių] didelis, grūdas menkas Dglš. Šįmet rugiai ant šiáudo geri Jnš. Gùli – kas iš to miežio bus: šiáudas, grūdas pūsta Pst. Pri šiáudo gerai i turpės kraikui Erž. Iš tiek šiáudo vis tiek didelė buvo ugnis (gaisras) Pc. ◊ ikì paskutìnio šiáudo labai kruopščiai (išieškoti, iškratyti): Brazo trobą taip pat iškratė iki paskutinio šiaudo Žem. iš tų̃ (šitų̃) šiaudų̃ nebùs grūdų̃ Tlž, Sk, Jnš, Btg; S.Dauk, M iš to, kas numatoma, ketinama, nieko neišeis: Iš šitų šiaudų nebus grūdų. Mano sūnus bekraitės kampininko dukters neves V.Krėv. Kažin, iš šitų̃ šiaudų̃ ar bùs grūdų̃? Švnč. nė̃ (neĩ) šiáudo pakrapštýti dañčiui visai nieko (neliko): Viskas supleškėjo – nė šiáudo dañčiui pakrapštýt neliko Ut. Nei šiaudo dančiui pakrapštyt negausi Lš. nė̃ šiáudui pérdegant nei truputėlio, nei akimirkos: Par darbymetį nė šiáuduo párdegant nebūs laiko Ll. Neturu laiko nė̃ šiáuduo párdegant Lkv. nukùltas šiáudas praėjęs, nebeaktualus dalykas: Labai paprastas klausimas, kuris šiandien seniai jau nukultas šiaudas, bet tąsyk buvo sunki problema tokiems kaip mudviem I.Simon. [nė̃] per šiáudą nepérlipti (nepéržengti) nieko nepajėgti dirbti: Kai būsiu penkiasdešimt, per šiáudą nepérlipsiu Snt. Mes norime mergos, o ne nykštuko. Juk nė per šiaudą ji neperlips I.Simon. Ant senatvės per šiaudą neperžengsi LTsV89(Kt). piktì šiaudùkai pérdegė praėjo pyktis: Piktì šiaudùkai jau pérdegė, jau kalba Drsk. šiáudas nepérdegė DŽ1 labai greit (supyko): Šiáudas nepérdegė – ir supyko Sml. Šiáudas nepérdegė – jau pyksta Gs, Vlkv. šiáudas nepéreis DŽ1 viršaus neduos. šiáudo [gãlo] nekélti (nepakélti) [nuo žẽmės] nieko nedirbti, nedaryti: Vaikai perdien nė šiáudo gãlo nepàkelia Ds. Nej[o] darban, nieko nei šiáudo nekė́lė Lp. Ot tinginys – šiáudo nepakė́lė per visus metus Pv. Dabar šiáudo niekas nepàkelia, visur mokėt reikia Ssk. Šiaudo nuo žemės nepakėlė be mano žinios, o dabar jis tokias bjaurybes prasimanys J.Paukš. šiáudu rañkos, šiáudu kójos; Gmž apie silpną, neturtingą žmogų. tuščiùs (iškùltus) šiáudus kùlti DŽ1 niekus šnekėti: Darbus jo įvairūs žmonės lenkiškai aprašė, todėl ir nenoriu iškultų šiaudų bekulti M.Valanč. Ne, ji nebenori kulti tuščių šiaudų, o nauju kuo atremti ji nežino I.Simon. už šiáudo griẽbtis (stvértis) DŽ1 apie patekusį į beviltišką padėtį: Skęstantis ir už šiaudo griebiasi A.Vien. Stvertis už šiaudo KlbXVII125.