kūlys reikšmė

Kas yra kūlys? 1 kūlỹs sm. (4) NdŽ, DŽ 1. N ryšulys: Kad atskleidė kūlį skepetų – akys klysta Skr. Padavė didelį kū̃lį popierų Raud. 2. gniutulas: Atnešk vielos kūlį, reiks išvyniot Km. ║ kamuolys: Ugnies kūlỹs KI435. Dūmų kūliai rš. Tik pasirodo kūlys [perkūnui trenkus], ir dega namas Šn. Juodi dūmai kūliais ėmė virsti iš kamino rš. Iš jo burnos ritosi kūlys garų P.Cvir. Liepsna šnypščia ir veržiasi į viršų lyg blizgančių peilių ar strėlių kūlys rš. 3. R, MŽ116, K, Ak didelis ilginių šiaudų pėdas stogui dengti: Užtaisė stogą su kūliù Brš. Kiek kūlių̃ pardien sukreti? Sdk. Anas ėmė kū̃lį šiaudų Lz. Visus kūlius pelės sukapojo Jnšk. Gyvą sudegino it šiaudų kūlį M.Valanč. Prisikrėtėm šešias kapas kūlių Ldk. Stogo šįmet jau neuždengsiu – nėr iš ko kūlių̃ pasidirbti Trg. Kūlỹs šiaudų ilginių J. Ruginius šiaudus krėsk į kūliùs stogams stiegti J. Darysim kūliùs stogui dengt Brš. Pristigęs skatiko, tenkinos apdengęs palaikiais kūliais Blv. Šiaudų kūlį uždegčiau, didį dūmą daryčiau JD167. Ką duosi? – Šiaudų kūliu padūduosiu ir dūdelę ataduosiu (vk.) Ds. Piktuosius vėl kaip kūliuosn surišę, inmes juos ugnin pragaro DP83. Kaip kūkaliai, surišti in kūlius DP86. | prk.: Šiaudų kūlys (nevėkšla, drimba) aukso mergą veda Jsv. Žodžiai vienan kūlin sumaišyta LT188. ^ Šiaudų kūlys kad žydės, tai tada aš pas tave sugrįšiu (niekad nesugrįšiu) Gr. Atiduos šiaudų kūliui žydint KrvP(Jnš). Atiduos, kai kūlys žaliuos PPr312. Lobis – šiaudų kūlys (nepastovus dalykas) ST181. Dievą glėbiais, velnią kūliais grobsto (sakoma apie davatkas) LMD. ║ suimtų linų ryšulys, pėdas: Kap tik išminti, tai paprastai ryšys, o kai neminti – tai linų kūlys J.Jabl. Atsiklojėję linai nuo pievų keliami rankomis, sudedami į didelius kūlius ir surišami šiaudų grįžtėmis rš. ◊ į kū̃lį atsigérti; N smarkiai pasigerti.
2 kūlỹs sm. (4) apsisukimas (ritantis ar verčiantis per galvą): Brolis, nežinodamas ką daryti iš džiaugsmo, kūlį nėręs kieme ir kepurę vis metęs ant stogo I.Simon. Kita [žuvis] pasišokėdama išvertė kūlį ore, sužvilgėdama lyg sidabras I.Simon. Veizėk, kaip aš moku [v]andinė[je] kūlį išversti Skd. Ir aš nu kalno kūlį verčiau Brs. Į grabę įsirito ir, kožną sykį kūlį perversdams, galvą ant zako padėjo prš. Kožną metą ūkininkai, pirmą sykį išgirdusys perkūniją griaunant, senovėje liuob pulti ant veido ir kūlį vartalioti M.Valanč. Netolie – kūlį vertus, čia pat Tv. | prk.: Pėdai, kūlį vertę, lenda į [mašinos] gerklę Žem. Beveik kūliais nusivertė nuo medžio gudas V.Piet. Kad aš tau duosiu, tai tu persiversi kū̃liais! Lš. Kū̃liais peržegnotas velnias per lauką kad verčiasi, kad verčiasi! Paį. Kai duosiu, tai tuoj trim kūliais apvirsi! Ds. Ėmė bėgti ir kūliais pervirto per tvorą J.Balč. Trimis kūliaĩs nuvirto A.Baran. Ot, kad virtau, tai virtau – net dviem kūliais! Ds. Kai aš jį pastūmiau, tai jis kūliais nusirito nuo kalno Žvr. Prieš kalną gera eit, o nu kalno ir kūliais nusiriti! B. Kad aš jam duosiu, tai jis trim kūliais išbėgs! Nj. Stačiais kūliaĩs išėjo J. Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų! rš. Kūlio rieda Ds. Piemenų mada tai kū̃lio virsti Ds. Pamatęs starkų, virsk kū̃lio, tai turėsi daug pinigų (priet.) Š(Kp). Kai pirmą kartą pamatai pavasarį gandrą, reikia triskart kū̃lio virsti (priet.) MTtI65. Katytė staiga pervirto kūlio J.Bil. Griaudžia – virsk kūlio, būsi turtingas! Kp. Da in pado gali nuvirst kūlio nuo šieno Skdt. Pamatęs berną su merga į bažnyčią užrašam važiuojant, virsk kūlio, kad būtų vestuvių Kz. Mergiotės neina kūlio virstynių Ds. Kūliùs verčia vaikai ant pievos J. Kūliu verčiuosi SD123. Dviratininkas akimirksnį pasižiūrėjo į vežimą ir kūliu nuvirto į griovį I.Simon. Kūliù virstu J. Jie verčiasi kūliu, lenktynių bėgdami I.Simon. Mergikės, riskitės kūliù, kad griausmas griauja J. ◊ kūliaĩs eĩti siausti, dūkti, išdykauti: Vaikai perdien ore kūliais eina rš. kūliù įvir̃sti smarkiai įeiti: Žiūri – durys atsidarė, ir vidun įvirto kūliu jojo mylima tetulė K.Bink. kūliù (kūliaĩs) išsiver̃sti (išvir̃sti) smarkiai išeiti, išsiveržti: Išsìvertė kūliù lauk su vaikais Skr. Visi giedrią pavasario dieną sausum sausu keliu į bažnyčią kūliu išvirsta Vaižg. Deputiertai vis kūliais lyg virste išvirto … laukan Kel1863,82. širdìs apsìvertė kū̃liais apie didelį išgąstį: Apsivertė širdis keliais kūliais Prn.
3 kūlỹs sm. ppr. pl. žr. 2 kūlė: Šiemet daug kūlėtų varpų – kviečius užpuolė kūliaĩ Brt. Kūliai – kviečių grūdai supuvę, pavirtę į juodus miltus J.

kūlys junginiai

Nikodemas Kulys

Ką reiškia žodis kūlyti? Visi terminai iš raidės K.

Draugai