vertė reikšmė

Kas yra vertė? 1 vertė̃ sf. (4) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, PolŽ1254, KŽ, ver̃tė (2) NdŽ, KŽ, Vlk, Jrb; S.Dauk, M, L, Rtr, VĮ, APhVI202, LEVIII47 1. ŠT72,190 ekon. daikto savybė, kuri daro jį naudingą, naudingumas, pravartumas, gerumas: Vartojamoji vertė̃ DŽ1. Mainomoji vertė̃ DŽ2. Maistinė kruopų vertė priklauso nuo grūdų rš. Ūkine sėklos verte yra vadinamas pagrindinės kultūros švarių ir daigių sėklų procentas rš. Ver̃tę turėjo medus: ir valdžioj mokėjo, ir turgūs Gdr. Iš meldų pindavom kepures, nagines – jos buvo vertė̃j Svn. Be ver̃tės (niekam tikus, nereikalinga) ta operacija, tik supjaustė Pžrl. Pavasarį kirstas medžias jokios ver̃tės neturi, visas medžias suminkštėjęs, greitai pradeda pūt Kpč. Tie valdiški kiaušiniai nieko vertės: maži, trynys pabalęs Rs. Aržuolas pasęsta, trapus, be jokios ver̃tės Slv. Vokiečiai Lietuvo[je] pabuvo, tai ir usnys buvo ver̃tė[je] Gs. Dabar grybai labai vertė̃n inejo Mrc. Durnas reikalas tas rūkymas, be jokios ver̃tės tas rūkymas Graž. Sukarpei sijoną ir nieko vertės nepadarei Skr. Senybinius rūbus, žodžius vertė̃n ema Skdt. ^ Tik tuomet tesuprantame vandens vertę, kai išdžiūsta šulinys Db. 2. ŠT268, Žg, Plt, Jrb, Pns kiekis ko, kuo vienas daiktas keičiamas į kitą, kaina; perkamoji (pinigų) galia: Prekės vertė sudaro jo (kainos) pagrindą, bet [kaina] ir vertė dažnai nesutampa LTEVI178. Darbo jėgos vertė rš. Pridedamosios vertės teorija rš. Krito sodybos vertė. Prieš keletą metų jai siūlė tūkstančius, o dabar – nutriušusius tris šimtus rš. Buvo popieriniai, sidabriniai, auksiniai pinigai ir visų viena vertė̃ Srj. Pirma šimtas rublių didelė[je] ver̃tė[je] buvo Skr. Bet jau piningai didelėj vertė̃j buvo: penki rubliai – odiniai batai Gsč. Pinigai be vertė̃s, ale pamėgyk jų neturėt! Kpč. Mano pensija liko pusė ver̃tės Brt. Kiek ans tura vertė̃s, tiek ans tura, o nusinešei tą popieraitį (pinigą), ko tau reik, i gavai End. Buvo tos ver̃tės balnas J. Ne to[je] ver̃tė[je] duoti J. Rudenį tą ver̃tę turėjo nudirbt (turėjo atsilyginti darbu) Šk. Pinigų vertė̃ nukrito Plšk. | Ir slystame iš rankų viešpačiui likimui, gyvenimui numirę, mirčiai gimę, tartum vertės netekę pinigai!.. B.Braz. 3. Sn teigiama bet ko ypatybė: Gero berno ir geros mergos vertė geriausiai išryškėdavo per šienapjūtę ir rugiapjūtę rš. Tadas Ivanauskas stengėsi, be pagrindinių dėstomos disciplinos klausimų, aiškinti studentams augalų reikšmę, jų paskirtį bei vertę rš. Žąsų kepenėlės, kaip dietinis produktas, ir šiandien nenustojo savo vertės sp. Jam žmogus vertė̃s neturi, kap tas šuva Vrn. Kad gyveni be vertė̃s nei sau, nei žmonėm: dirbt nieko nebegali (samprotauja senukas) Bsg. Tas buvo be vertė̃s žmogus, katras taip darė (girtuokliavo) Škt. Padirbo, ka žmogus žmogaus vertė̃s nebturėjo Kzt. Ta buitis atrodo buvusi varginga, tačiau žmogaus vertę negniuždanti, jo savigarbos pajautimą nenaikinanti V.Myk-Put. Pajutau, kad žemėje vertės didesnės niekas nebeturi už dievišką gražumą J.Gruš. Individo vertė priklauso ne tik nuo jo proto ir valios, bet svarbiausia – nuo sugebėjimo numatyti, praskleisti ateities uždangą J.Mik. Mes tada suprantame tėvynės vertę, kai jos nustojame, kai likimas priverčia mus gyventi tarp svetimųjų M.Katk. Etnocentrizmas yra savo kultūros, savo grupės ar tautos pranašumo pabrėžimas ir svetimos kultūros bei tautos vertės mažinimas LEVI88. Žmogaus vertė̃ visų pirma priklauso nuo jo doriškumo FT. Niekas taip aiškiai ir tikrai neparodo žmogaus vertę, kaip jo pasielgimas su kaimynais Vrp1889,84. Kleino gramatikos turi nemažą mokslinę vertę rš. Kartais ir smulkmenos turi savo vertę L.Dovyd. [Būsimasis jaunikis] žiūri visą josios elgimos ir nor parmanyti visą tos nuotakos ver̃tę JR7. Dukrelė pačio[je] vertė̃[je] JV120. ^ Geras žodis turi daug vertės, nors yra labai pigus KrvP(Trg). 4. FzŽ386, PolŽ41 fiz. skaitinė išraiška: Skalės padalos vertė SkŽ364. Fizikinių dydžių skaitinės vertės dažniausiai randamos aritmetiniais skaičiavimais rš. Kuro šiluminė vertė nustatoma pačiais įvairiausiais bandymais rš. Apskritiminės skalės padalos vertė – penkios kampo minutės rš. 5. lingv. reikšmingumas: Kalbos turinio elementų tarpusavio ryšių arba jų vertės tyrimas KlbXXXVIII(1)15–16. 6. ŠT70, Bgt kiekis, talpa, tūris: Ji pridėjo ragažės ver̃tę kiaušinių Plv. Ar daug šieno liko? – Kokia vežimo ver̃tė Snt. Dar man pieno įpilkit samčio ver̃tę KzR. ║ dydis: Kiaulabulvės – cibulio ver̃tė Plv. ◊ grỹbo vertė̃s; grỹbų vertėjè apie pigų ar bevertį daiktą: Dabar televizoriai grỹbo vertė̃s Prn. Dviratis daba y[ra] grỹbų vertė̃[je] Yl.
2 ver̃tė sf. (2) LKAI106(Šl) verstuvė.

vertė sinonimai

vertė antonimai

vertė junginiai

  • ekonominė vertė, nominalinė kaina/vertė, nominalinė vertė, prekybos vertė, pridėtinė vertė, verslo įvaizdžio vertė, įgyti didesnę vertę
  • ekonominė vertė, prekybos vertė, pridėtinė vertė, verslo įvaizdžio vertė
  • Pridėtinė vertė, Šachmatų figūros vertė
Ką reiškia žodis vertėjas? Visi terminai iš raidės V.