šimtas reikšmė

Kas yra šimtas? 1 šim̃tas num. card. (4) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LKAII130, (2) NdŽ, LKAII130(Šl, Jrb, Šk, Kbr, Vrn, Šr, Švnč, Zr), Dg, Nmč; SD1175, R, MŽ, Sut, N, M, L 1. skaičius „100“: Du šimtu SD128, SD48, MŽ. Aštuoni šim̃tai Zt. Šimtas tūkstančių R212, MŽ282. Ar pažįsti šimtus (ar moki skaičiuoti)? MŽ. ║ kiekis „100“: Šimtą [metų] su dešimčia gyveno bobelė Dglš. Senukas jis, pry pat šim̃to metų Bt. Šim̃tas metų vienas viekas Kr. Jau šim̃tą baigia NdŽ. Šim̃to sulaukti NdŽ. Šimtóp jau nedabūsiu (iki šimto metų neišgyvensiu) Lz. Jau eina an šim̃to metų, jau mirsiu Kpč. Mano prodiedai buvo lietuviai ir po šimtì metų gyveno Rod. Diedas šimtù metų (sulaukęs šimto metų) numirė Rod. Boba tik be penkelių metų šim̃to metų mirė Lp. Tau būt maža šim̃to metų gyvent (esi labai stipri) Mrc. Mislija, kad šim̃tą metų gyvens (sakoma apie besimušantį į turtus žmogų) Mžš. Ė kamgi tau – ar šimtùs metų gyvensi? Grv. Antro šim̃to negyvensi NdŽ. A dabar iš šio laiko [žmonės] beišgyvens lig šim̃to metų? KlvrŽ. Šim̃tas metų, kap čia ežeras b[uv]o, dar̃ palios LKT206(Ig). Du šim̃tai metų išleista knygelė Imb. Pirm keletą šimtų̃ metų čia ir (taip pat) lietuviai gyveno Plšk. Devyni šim̃tai trečiais metais gimiau Dv. Šim̃tą dienų buvau Mšg. Du šimtù pirmas Kal. Du šimtaĩ – tai geri pinigai Dgp. Trys šimtaĩ kitą kartą buvo nemaži piningai Žeml. Šunies būdą gausi [pirkti] už septynius šimtùs Bsg. Davė tris šimtùs, ana prašė trijų su puse Mlk. Keturiolika šim̃tų užmokėj[o] už karvę Kpč. Ona man trim šimtaĩs skolinga Rm. Atsiuntė du šimtù Eiš. Pernai aš po šimtì mokėjau [už kiaulę] LKT402(Šč). Gavau arti šimto (apie šimtą) rublių J.Jabl. Aš užmokėjau po šimtì rublių už kubometrą Pls. Po šim̃tui mokėjau, po pusantaro Ad. Apie koki keturi šim̃tai reiks užmokėt už karvę LKT203(Vlkv). Ale dviratis buvo ing du šimtù litų Kpč. Po kieką šim̃tų kilių grybų žmonės pardavinėjo Mrc. Kur kas daugiau ne šim̃tas buvo žmonių Ds. Vienas šimtas klišių, antras šimtas plikių ir šimtas gerų žmonių DS213. Lakštingalelis, gražus paukštelis, kiek tu turi vaikų? – Šimtas malkas kirto, penki pečių kūrė LTR(Grg). Ganiau avelių apie porą šimtų Gdr. Iš dvie šim̃tų liko tik ketriasdešim karvių Grv. Dvaro miškas buvo tris šimtùs a keturius šimtùs metrų nuo kelio Klk. To nė šimto dalies (nė 0,01) jis nemoka J.Jabl. Šim̃to dalių aš nepapasakojau (visai mažai tepapasakojau) Grv. Ateit seselė ateidama, šimtą kapų drobių atnešdama LTR(Klp). Vai ir atradau mergelę šimte mošelių stovinčią, su dieverėliais kalbančią BsO65. Oi aš pažytau savo tėvulį terp šim̃to artojėlių DrskD24. Šimteliu jojau, šimtu važiavau, šim̃tas stainio[je] stovėjo JD700. Vai ir atjojo šimtas bernelių, keturi šimtai žirgų kojelių LTR(Grv). Atjojo bernelis už šimto mylelių, pririšo žirgelį prie rūtų darželio LTR(Rg). Oi, kad aš duosiu šešis šimtelius ir tave paimsiu po nevalele KlpD114. Tai bobelei buvo jau šimtẽlis GrvT66. Jis jau antrą šimtẽlį [metų] varo NdŽ. Gal kokį jaučioką išstumsiu (parduosiu) – vė koks šimtẽlis Mžš. Ir parito šimtelį per baltąjį stalelį LTR(Ktv). Gausi par šimtáitį daugiau Yl. Pastatyki stalužėlį, pavadinki tėvužėlį, atskaitysiu šimtužėlius JV34. Šimtas kartų SD1175. Šimtų lapelių (šimtalapis) R212, Mž282. Šimte žmonių vieno negalėčia atrasti, kursai vieną žodį Dievo prisakymo mokėtų ir poteriaus ben du žodžiu atmintų Mž10. Ir gyveno šimtą ir dešimtį metų BB1Moz50,22. Kiek yra auksinas prieš šešis kartus šimtų̃ tūkstančių auksinų DP362. Galėjo nes būt parduota daugiaus neig už tris šimtus grašių ChlMr14,5. Ir išmušė aštuonis šimtus, kurie išsilaikė (išliko), pabėgo ingi filistų žemę BB1Mak3,24. Ir nusiuntė gromatas visump žydump šimte dvidešims ir septyniose žemėsa ChEst9,30. ^ Boba kai šim̃to žiemų velnias Švnč. Šneka kaip šim̃to metų senis Ėr. Geriau biedno grašis negu bagočiaus šimtas LTsV191(Šl). Duok, Dieve, gyvent šimtą metų be tų metų! LTsV858(Lks). Prančiam – žodį, kvailam – šimtą LTR(Km). Duok, Dieve, mūs ponui šimtu art, šimtu akėt VšR. Vaikis su pypka, mergė su šimtu Plt. Neturi šimto – nedėk kepurės ant stalo LTsV270(Kp). Šim̃tas lepšių! a kotas jam pašvietė man drapanas pavogt! Srv. Ar šimtų̃ įėjai! Kas tave prašė?! Skr. Šimtas ragų, šimtas nagų (rykštė) Pnd. ║ dešimtoji dešimtis (apie gyvenimo metus): Gyvena paskutinius metus šim̃to Sug. Jau šimtuo du metu turu įstojęs (eina 92 metai) Dr. Momai jau šim̃to antri metai Klt. Ir aš jau šimtañ įvirtau Kpr. Jau šimtañ buvo įlipus, devyniosdešium ar puspenktų buvo Slm. Tavo bobutė jau šimtañ įėjo Kp. Pasenėjo, ką gi bepagydis – jau šimtañ baigia įlipt Slm. Ė Valiulienė tai nejauna – šimtañ įlipus Km. Momos moma šimtè (eidama dešimtą dešimtį) mirė Aln. 2. ppr. pl. Mž10, NdŽ daug, daugybė: Šimtaĩ žmonių tę buvo prisirinkę Jrb. Ėjo žmonės šimtaĩs Smln. Te ne vienas vaikas, ale šimtaĩs Bsg. Gyvenimui, šviesai, laisvei bunda šimtai milijonų žmonių rš. Šim̃tai karvių sodžiun (sodžiuje) Drsk. Šimtai šimtų gulbių, ančių Nemunėliu plaukia DvD297. Šimtų šimtais suguldyti, visi sumigdyti (kapuose) Brž. Tu, sakau, nieko nedirbi, vaikščioji, o anims yra šimtaĩs darbų Žeml. Šim̃tą kartų eik, prašyk, kad išartų Ėr. Dėkuo, dėkuo šim̃tą kartų, kas pirtelę kūrino Vkš. Kalnus nupjovėm rugelių, šimtùs pristatėm kapelių (d.) Vrn. Moku istorijų nuo šim̃to Škn. Liežiuvį turėjau kap kalvaratą: manę nė šim̃tas neaplodavo Ad. Razsakė, kap linus dirba – yr gal šim̃tas darbo pie linus Aps. ^ Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt. Šim̃tas sliekų triobą nuvers LTR(Šmk). Šim̃tas kniuisių kumelę papjauna Klp. Šim̃tas varnų mešką sules Šts. Šimtas darbų neduos skarbų LTsV338(Vkš). Jug sakoma: už vieną šim̃tas kenta Kl. Ot šitos bobos: kad jų šim̃tą pasėjus, tik viena dygt! Str. Du bėga, du veja, šimtai šimtų švilpia (arklys) LTR(Rk). Keturi bėga, šimtai vejas Pp. Keturi kala, šimtų šimtai švilpia LTsV507(Kp). Šimtù vytas, šimtù pintas, šimtù pavijotas (kopūstas) Ig, Prl, Slk. Šimtas lapų, šimtas palapių, patsai ant vienos kojos Sim. Marti šių metų, šim̃tas nuometų Dbk, Užp. Ant vieno koto šim̃tas sparnų Slk. Šimtas kelių – du galai (kamuolys) LTsV614(Eiš). Šimtų šimtai broliukų viena juosta juosi (pėdas) LTsV621(Vlk). Šimtą akių turi – nė viena nemato (rugiena) LTsV480(Vlk). Kalnais nuginiau, kalnais parginiau, šimtais skaičiau, o vieno neradau ir to paties pasigedau (metmenys) M. Stovi trobelė, ton trobelėn šim̃tas langų (antpirštis) Lš. Šimtą avių vienas piemuo gano (žvaigždės ir mėnulis) LTR. Viena duktė viena koja šimtą bobų pakiloja (mintuvai) LTR(Aln). Jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja (aguona) LTsV491(Mrk). ◊ eĩk po šim̃to (po šim̃ts) kelmų̃ (velnių̃) Lpl, Jrb keik. sakoma norint kuo atsikratyti, nesutinkant su kuo: Eĩk po šim̃ts kelmų̃! Vlkv. Eĩk tu po šim̃to velnių̃! Aš su tavim nevažiuoju! Jdr. eĩk po šim̃to (po šim̃ts) [velnių̃] nuo màno galvõs keik. sakoma norint kuo atsikratyti: Eĩk tu po šim̃to velnių̃ nuo màno galvõs! Jrb. Eĩk po šim̃ts tu nuo màno galvõs! Šk. gývas šim̃tas labai daug ko: Prisirinko gývas šim̃tas žmonių Bt. kad bent šim̃tas gaidžių̃ nemãtai sakoma supykus, nustebus: Ak, ka ben šimtas gaidžių nematai! I dar užmiršau Plt. kad tavè šim̃tas keturiólika (keturióleka, penkiólika) sakoma supykus, nustebus: Ak, kad tave šimtas keturioleka! Skd. Kad tave šim̃ts penkiólika BzF56. kad tavè šim̃tas [velnių̃] ráutų toks keiksmas: Ka tavè šim̃tas velnių̃ raũtų! Vlkv. Ka tavè šim̃tas raũtų! Vlkv. kad tavè [kur̃] šim̃tas velnių̃ (pýpkių) Lg toks keiksmas: Kad tavè kur̃ šim̃tas pýpkių! LTR(Šmk). Kad tavè šim̃ts pýpkių! BzF56. kaĩp ant šim̃to arklių̃ [užsė́do Lp] gerai nusiteikęs, linksmas: Mūsų Ona šiandien kàp ant šim̃to arklių̃ Vrn. kaĩp ant šim̃to arklių̃ pasodìnti labai įtikti, pakelti nuotaiką: Kap tep pasakiau, tai ją kàp an šim̃to arklių̃ pasodinaũ Pv. kaip šim̃tas pýpkių 1. greitai (nulėkė): Kaĩp šim̃tas pýpkių nulėkė J. 2. iron. labai (saldus): Saldus kaĩp šim̃tas pýpkių NdŽ. kaĩp šim̃tas velnių̃ (biesų̃) greitai (nulėkė): Nurūko kaĩp šim̃tas velnių̃ Šll. Ans lėks kaĩp šim̃tas biesų̃, sakau, muni užmuši! Kl. kaĩp šim̃to velnių̃ apsė́stas; KrvP(Vlkv) labai, smarkiai (rėkia, blaškosi). kurių̃ šimtų̃ kodėl (barantis): O kurių̃ šimtų̃ į svetimą obelį lipat?! Skr. lig šim̃to daũg trū́ksta (kam) apie neprotingą: Jai lig šim̃to daũg trū́ksta Mlt. mà (màt) jį̃ (ją̃) šim̃tas tiek to, tebūnie: Norėjau išbart, bet mà jį̃ šim̃tas, pamislijau Ps. Pirk, màt ją̃ šim̃tas! Klvr. nuo šim̃to trū́ksta penkių̃ (kam) apie neprotingą: Anam trū́ksta nu šim̃to penkių̃ Vkš. po šimtaĩs bet kur, kur pakliuvo: Ka pamatysma anus, ka dėsma (bėgsime) po šimtaĩs! Ub. po šim̃ts 1. prastai (padaryti ką): Jeigu nemokėsi žagrę nulaikyt, tai nuarsi visai po šim̃ts LKT189(Šk). 2. toks nepiktas keiksmas: Mokinių, po šimts, aš tikrai pasiilgsiu K.Saj. po šim̃ts keturiólika (keturióleka, keturiólikos) 1. be tvarkos, be priežiūros, bet kaip (likti): Išejau pri darbo, viskas paliko po šim̃ts keturióleka Rdn. 2. bet kur, kur pakliuvo: Atidaryk langą, aš mausiu iš čia po šimts keturiolikos K.Saj. sùk (tráuk) tavè (jį̃ ...) šim̃tas tiek to, tebūnie: Sùk tavè šim̃tas! NdŽ. Tráuk jį̃ šim̃tas! Ds. [kad] šim̃tas [keturiólika, keturióleka] atim̃tų toks sušukimas supykus: Kad šimtas atimtų su tais reikalais! Žem. Dabar – šim̃tas keturióleka atim̃tų! Žr. šim̃tas griẽbtų sakoma nustebus: Šim̃tas griẽbtų! Kokia graži pana! Jrb. šim̃tas nemãtai tiek to, tebūnie: Šim̃tas jo nemãtai! Ds. šim̃tas [jį̃, júos…] žìno 1. nežinia, kas gali žinoti: O šim̃tas jį̃ žìno, kur nusivilko Ds. Šimts jį žinójo, ką jis dūmojo JD835. 2. tiek to, tebūnie: Šim̃tas júos žìno – neinam tę žiūrėt Jrb. šim̃to mẽtų be šventų̃ dienų̃ juok. labai senas: O, ana jau yra sena, tura šimtą metų be šventų dienų Brs. Turu šimtą metų be šventų dienų Šts. [po] šim̃ts (šim̃tas) gegùčių (kalakùtų, parãlių NdŽ, perkū́nų, pýpkių, vanagų̃, velnių̃ [raugìntų]) toks nepiktas keiksmas: Po šimts gegučių! LTsV869(Sd). [Po] šim̃ts kalakùtų! NdŽ. Po šimts kalakutų! Nesėdėsiu namie! rš. Kas ten, šimts perkūnų, rausiasi drevėje? V.Mont. Kris – gerai, nekris – mesiu po šimts pypkių lošęs! Žem. Bet pirmininkui tai bus pramoga! Šimtas vanagų! Mš. Šimts velnių, pasakoju jums, o man nieko nesakote! P.Cvir. Po šim̃ts velnių̃! NdŽ, Grš. Šim̃tas velnių̃ raugìntų, ko ėst neduodat?! Alk. tegù (tegùl, kad) tavè (jį̃, ją̃, júos…) [kur̃] šim̃tas [pagáunie, paim̃tų] toks švelnus keiksmas: Tegù jį̃ šim̃tas tarnaut! Užeini betarnaudamas i gerų vietų, i blogų Vdk. Tegù ją̃ šim̃tas, kaip graži ta skarelė KlK24,65(Jnš). Tegu juos šimts su jų garlaiviais! V.Kudir. Kad ją šimts mergaitė! Ašb. O kad ją šimtas! Ko čia juokies? Žem. Kad tavè šim̃tas, ką tu čia niekus šneki?! Mrj. O ka júos kur̃ šim̃tas! Gl. Kad (tegùl) jį̃ (tavè) šim̃tas! NdŽ. Kad tave šimtas, užmiršau šluotą ir vėl turiu eiti! KlK24,65(Jnš). Tegù jį̃ šim̃tas pagaũnie! Erž. Kad (tegùl) jį̃ šim̃tas paim̃tų! NdŽ. tegù tavè (jį̃…) šim̃tas vilkų̃ pastáugia; Db toks keiksmas, reiškiant nepasitenkinimą, nuostabą.
2 šim̃tas, -à num. ord. (4) KŽ, OGLIII171; H, MŽ → 1 šimtas 1: Šim̃tą dalį sugavo Srd. Šim̃tą kartą jau sakiau NdŽ. Jau nebe dešimtą, jau šimtą kartą jis taip padaro J.Jabl. Antras šimtas (dušimtasis) N. Šimti tūkstančiai R212, MŽ282, N. Ir dešimtam šimtám pasakysiu Ukm. 0,01 (0,03) yra viena šimtoji (trys šimtosios) J.Jabl. Devyniais šimtaĩs lygiais numirė Žemaitės vyras Užv. Šeštame šimtame mete gyvenimo Noah BB1Moz7,11. Šimtàsis žmogus stovi čia J. I šim̃tuojuo pasakysu Varn. Šim̃tosios metinės NdŽ. Šimtàsis grūdas, šiaudas NdŽ. Šimtóji dalis NdŽ. Šimtàsis kambarys NdŽ. Šimtàsis K, Rtr, Vl; SD335, R212, MŽ282, Sut, N, M, L. Šim̃tasis KlbX117(Krtn). Šimtąjį sekmą bei ketvirtą dešimtą metą išėjo karalius iš savo miesto BB1Mak3,37. ║ apie gyvenimo metų dešimtąją dešimtį: Jau aš insvariau šimtõjon Tvr.

šimtas sinonimai

šimtas junginiai

• šimtas metų