atrasti reikšmė

Kas yra atrasti? 1 atràsti tr. K; Q72, H, R, M 1. DŽ ieškant aptikti, suieškoti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Atradaũ piningus prapuolusius J. Atradaũ išgaišentą laikrodį Imb. Liuob vokyčiai atràs bute grūdus, išpils, išveš Jdr. Atràsk keselį, sudėk paršus Všn. Nėra, nėra – ir neatrãdo JnšM. Atrastàt, kai reiks Alks. Būdavo, susimali ir išnešęs girnas kur po žemėm pakiši, kad neatrastų̃ [vokiečiai] Ds. Nebeatrãdo tą vaiką LKKIII197(Prk). Mažum rasiu, mažum atrasiù rūtelių vainikėlį DrskD135. Atradau avį muno, kuri buvo pražuvusi P. Imkiat… su savimi ir pinigus, kurius viršuj maišuosu atradot BB1Moz43,12. Ir atradę jį, tarė jop: visi tavęs ieško Ch1Mr1,37. Kursai pražudo dūšią savo dėl manęs, atras (atgaus) ją BtMt10,39. Ir iššluoja namus ir ieško net ik atrandanti DP279. ^ Atrado kaip aklas adatą KrvP(Mrk). Akių pasiklausk ir atrasi LTR(Vkš). Ir gulintį ant pečiaus bėda atranda LTR(Jz). Nespėru yra nepadėjus atrasti, nebe nu senatvės ligų išsigydyti M.Valanč. Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirãdo mėnuo, sugaišino saulė (rasa) Sch64. | refl.: Pakratyk savo kešenes, gal atsiràs raktelis Ėr. Kretingo[je] užpirkau mišias pri švento Antano – atsirãdo piningai Krš. Man sakė, kad atsras kepurė. Jegu neatsràs, pareisiu ir be kepurės Ut. Ar atsirãdo jūsų šuo? Šv. Atsirado vagis, tik neatsirado pavogti arkliai KrvP(Btr). Buvo pražuvęs, o vėl atsirados BtLuk25,32. ^ Atsiras – su varnom neišlėkė LTR(Brt). 2. ieškant, rūpinantis sutikti, gauti: Ansai jomarke atrastasis jaunikis jos draugę apjuokęs paliko I.Simon. Ale kas tokį prietelių atras? P. Prašykiat ir imsit, ieškokiat ir atrasit Vln60. O vietą maldai atradau PK53. ^ Atranda svodba rūbus, rabata – grašius (ko būtinai reikia – gaunama) B. Bėdoj atrasi draugą (sužinosi, kas draugas) KrvP(Jnš). ║ gauti (atpildą): Tu savo atrasi, nemislyk! Pati miršta, o tu latrauji! LzP. Nu, atràs (susilauks bausmės): ko ieškai, tą atrandì žmogus Mžš. Skaitykiat ir skaitinėkiat tas kningas, o atraste dėl savęs peną dangišką M.Valanč. Kurs save užmuš, tas su Judošium pekloje atras algą brš. ^ Ka gerai darys – gerai atras, ka blogai darys – blogai atras Pš. Ką jaunas pasidėsi, tą senas atrasì Ds. Kaip mažas būdamas priprasi, tai ir užaugęs atrasi LTR(Kp). | refl. prk.: Dabar an senatuvės visa atsiranda jaunystės darbai (atsiliepia, kad jaunystėje nesisaugota, sunkiai dirbta) Skp. ║ sugalvoti: Ot atrãdo žmogus kalbėt: kas gi tau sakė, kad aš te buvau? Jnšk. Motriškai su motriška lengviau yr kalbą atràsti Vkš. 3. užeiti, užtikti, pamatyti, išvysti: Tą raštą atrado tarp popierių M.Valanč. Į vieną kaimą, į kitą kaimą jau atràsi kitur po du automobilius End. Eidami par mišką, atrãdo jie skruzdėlyną BM147(Lnkv). Eisu ieškoti tos vietos, kaip norintais ben atràsu Als. Kolumbas, ieškodamas kelio Indijon per Atlantą, atrado Ameriką rš. Pirmutinis asteroidas buvo atrastas visai nelauktai, panašiai kaip Uranas P.Slavėn. Nuėjo klėtin ir atrãdo sėdžiantį nebegyvą Kp. Taip ir atradau aš ją vieną rytą: rankos pakeltos, o pati sėdi, šonan kažkaip nusvirusi J.Balt. Eina par tą mišką ir atrañda žmogų, raunantį medžius BM172(Pmp). [Katrė, savo vyro vietoje] atradusi svetimus žmones begyvenant, apsiverkė M.Valanč. Antrą kartą ten pat nulėkęs, [gužas] ir atradęs varlę Sln. Noriu atrasti senovės pėdas, veikiai suprasti, koks buvo rėdas LMD(Sln). Ir atrãdom ežerėlį – žirgeliai girdyti JV211. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, argi ana pareitų, matušelę atrastų? StnD23. Aš, rugelius praskirdama, dobilelius pamindama, atrasiu kelelį in tėvelį (d.) Švd. Kaip sutems tamsi naktis, neatràsit kelio JD560. Ant mano tėvelio žaliavo žalioji liepelė, o ant motinėlės užgriuvo šiekštelė – neatrandù Plv. Atmirado motutėlė svirne begulinčią LMD. Ir atrado mane jauną rūtelių daržely Grž. Ir atradom seserelę graudžiai beverkiančią D5. Ko močeka atrastus vaikus mylės – šeimyna nesamdyta, vaikai negimdyti Dbk. Vai, kur tik aš eisiu, vargelį atrasiu LTR(Pjv). Siauras kelias, kuris veda ing karalystę dangų, ir reti yra, kurie atranda jį DP525. ^ Baltas žvirblis retai atrandamas KrvP(Slnt). Kiaulė purvą atrañda Bsg. Atranda kablys kotą RD213. Atras ugnis taukus B468, VP7. Atras vanduo taką LTR(Šll). Ir gilus atrand savo dugną, ir platus kraštus DS120(Šmk). Su siūlu atrasi ir kamūlį S.Dauk. Atradę siūlą, rasime ir kamuolį KrvP(Rs, Klm). Kur eisi, ten save atràsi Šts. Dabar klausyk, o savo kalbą paskui atràsi (galėsi kalbėti) Jnš. Kaip aš tau užkursiu pirtį, tai tu neatrasi durių (lėksi be atodairos) Plv. ║ užtikti kokioje būklėje: Rūsį karalius ryte atrado kaip iššluotą LTR. Katilą kaip košiną paliksi, taip ir atràsi Trk. 4. refl. pasitaikyti, būti: Atsiràs kam gaspadinaut, by tik būt an ko Lzd. Tokie kaip mokytojai jau atsiràs iš tų pačių žmonių Vž. Atsiras (bus), kas darai J.Jabl. Žiūrėjau, ar jau nė vienas neatsiras pažįstąs mane J.Jabl. Jau inteligentas koks atsiràs [vakarėlyje], tas jau nešokinėjo, neraitės ratelį, polką Dr. Atsirado tokias vienas ir inplaukė Dunojėlin (d.) Lp. Pagaliau atsirado jaunikaitis, kuris susirinkusiai miniai perskaitė: „žmonių laimė“ J.Bil. Iš kur jin ir atsirãdo, toki priešgina Jnš. Iš klausytojų atsirãdo nekantrių BM27(Č). Iš jūs (bernužėlių) vienas atsiràskit oi oi oi, suieškokit vainikėlį oi oi oi DrskD75. | Traktorininkai nesimėto, ir jų nepagąsdinsi, jiems darbo visur atsiras V.Bub. 5. nustatyti, konstatuoti, pripažinti: Atrado lenkai, ką jau kolionijos reikia padaryt Pls. Aš atradau, kad vaistinėj negeras [vaistas] Žg. Parveizėjęs [seminariją] atrado niekam nederančią M.Valanč. Guds parvedęs bajorikę ir atrãdęs cigonikę JD1532. 6. refl. kilti, prasidėti, susidaryti: Atsirãdo migla, nebepaeita LKT92(Jdr). Kai tik išeinu par sodą, atsirañda i vėjas LKTl68(Grk). Du tris rytus kulsma, į malką varysma, kaip vė[ja]s atsiràs – vėtysiam Trk. Ant dilginių atsirãdo voratinkliai J. Ant sprando parauga atsirãdo Skdv. Iš to atsirãdo Užliekniai (tas vardas) Šlu. O kaip anas atsirãdo, tas ežeras, i nežinau Dgč. Atsirasis ir darbas abiem ko dirbti LMD(Sln). Atsirañda jovalai verdami, bulbės kasamos – bėk i bėk Rdn. Jei nupjautų rugių yra, kūlimas atsirañda Všv. Kad atsiras kulama, arklių nebganė – paleida, skrabalus parišę Šts. Atsirado sumišimas Šv. Dabar ta naujiena atsiranda, prasideda R36. Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai labai pamažu teatsirado kalba I.Simon. Iš ko ugnis atsirado, nėra žinoma prš. Aiškus daiktas, jog pasaulis pats neatsirado Blv. Dirginimui nykstant, žievėje atsiranda slopinimas V.Laš. Ėjo avelė ir pelenų palaižė, atsirãdo du baroniukai (ps.) Mlk. Tas garsas i atsiradęs iš vietovardžio galūnės KlbX281(J.Balč). ^ Dūmai be ugnies neatsiranda KrvP(Vrn). ║ refl. išaugti, išdygti, privisti: Kai pradėjo miškus kirst, tada atsirãdo daug aviečių Švd. Dabar miške jau pradeda atsiràst uogų LKT291(Svn). Grybių atsiràs iš po šitokio rūko Sim. Grybų, uogų atsirañda – tęsia į turgų bobelės Gg. Skruzdų atsirãdo šitai – būs lytaus, musėk Lpl. Daug vapsų atsirado Šts. Kaip tik sodai atsirañda, tai ir vapsvos pasirodo Ėr. Jaunu mėnesiu negal nei trobos, nei pečiaus perstatyti: svirplių atsiras (priet.) Šl. ^ Jei tik yra laužas, gyvačių atsiràs Slnt. ║ refl. pasirodyti apyvartoje: Kiek čia seniai atsirãdo tie krominiai [drabužiai] Všv. Da vėliau motorai atsirãdo [malūnuose] Grz. Sukdavom savim mašinas, paki arkliai atsirãdo Dgč. Kultuvais kūlėm, paskui gi čia jau mašina atsirãdo Smal. Atsirado žibalas pirma traukinio Kp. Atsirãdo lempikės kaip špygikės – kas buvo džiaugsmo! LKTII2(Klm). Mėsos kąsniukas atsirañda šviežias Rš. ║ refl. susikurti, įsisteigti: Nu to meto prasidėjo jau mokyklos atsiràsti Knt. Metūse 1618 pirmą kartą atsirado bažnyčios Grinkiškė[je] ir Tverūse M.Valanč. 7. refl. Skdv gimti: A sūnus, a duktė atsirãdo? Lž. Jam dukrytė vakar atsirado J.Jabl. Jos vis kasmet po vaiką atsirañda Ds. Da vaikas neatsirãdo, o jau nešiotę susiderėjo Gs. Tu gi vaikas mano, ant mano rankų atsiradaĩ Kkl. Paskutinė duktė atsirãdo tokiam sunkiam laike, norėjau, kad mirtų Pn. Buvo vestuvės, atsirãdo trečias Btg. Antrais (1902 metais) aš atsirãdęs Šmk. | Jau atsirãdo veršiukas, tuoj atsiràs ir ėrukų Ig. Atsirãdo avelės du baroniukai Strn. Kap kumelukas tik atsiranda, tai jam an kaklo reikia užrišt raudonas siūliukas, tai nebijos piktų akių LTR(Srj). Jei gyvulys atsiradęs turi baltus dantis, tai jisai geras yr auginti an veislės LTR(Auk). 8. refl. pasirodyti akivaizdoje: Iš kur jis čia atsirado? J.Jabl. Kaip čia drįsai atsirasti? Šlč. Po Devintinės atsirado piršlių kaip vasarą bimbalų Žem. Bernui vaipantis ir nebenoriant eit, atsirado tuo tarpu ir urėdas BsPII276. Tuo metu pas jaunąją Pėteraitienę atsirado preikšas I.Simon. Apie naujai atsiradusį žmogų kaime pasklido visokios kalbos P.Cvir. Iš kur, varne, atsiradai tu ir tavo vaikai? LTR(Ldvn). Kregždės laukuose jau atsiranda LTR(Mrj). Atsirado ant stalo mėsos išvirtos ir iškeptos, sūrio, sviesto Žem. Naktį sūnus pasukė žiedą ir paprašė, kad atsirastų vėl tas pats dvaras LTR(Ds). Ir atsirado prieš ją puiki karieta su keturiais arkliais LTR(Kpč). | iron.: Mat, atsirãdo geradėjas! Šv. Ar mat liuobikė atsirãdo! Ps Atsrãdo čia dabar gaspadorius in mano galvos! Kad čia tavo ir kojos nebūt! Ut. ^ Draugų neieškok – jie patys turi atsirasti KrvP(Al). Geras prietelis pats atsiranda bėdoje KrvP(Rtn). Giedok, giedok kaip gaidys – ar neatsiras tik tau vanagas! KrvP(Mrk). ║ refl. pareiti, parvykti: Palauk, gal da atsiràs Jonas Ėr. Jau ji šiandien neatsiràs Skr. Al' kad Stasiukas neatsirañda teip ilgai! Mžš. Ogi Pranukas pietų atsirañda da Slm. Vėlai pradeda dirbt, atsirañda tik dvylikėj valandoj Slm. Reik laukti ano, iš kur ans atsiràs Jdr. 9. refl. pakliūti, atsidurti: Kaip jis atsirãdo į tas pūstynes? Rsn. Jis peršoko per griovelį ir atsirado prie didžiausios kūdros rš. Labai ana nusgando, atsiradus viena tokiam dideliam miške ir da teip toli nuo namų BsPII315. Elenytė [, įstumta į šulinį,] atsirado gražioje pievoje ir sutiko senelį TŽV639. Daugelis dorų sužeistų kareivių senatvėje po sunkių darbų varguose atsiranda Tat. Šelpkime atsiradusius sunkiame medžiaginiame padėjime rš. 10. refl. tapti, pasidaryti: Atsiràs ilgos naktys, būs blogai Krš. Murods, po pietų atsiràs saulėta Šv. Atsiràs šilta, i nebgalės išlaikyti pieno Kl. Graži atsirado šiandien N. Kriaunu viską į malką, lauku, ben atsiràs šilta Štk. Jei šalta atsiranda, tujaus paržiūrėk korius Nz. Kad žirniai pradės aukštyn būti (paaugs), tad geriaus atsiràs: ungurių būs LKT144(Kln). Atsirãdo kelias blogas, an ratų slidu Prn. Piemuo, gavęs į kailį, kaip ne tas atsirãdo Šv. Kas tiktai pradeda skaityti, tuojau paliekti doresnis; pagaliau ir mano paties vaikai kaip ne tie atsirãdo Žem. Ans toks kavalieriukas atsirãdo Žg. Atsiradáu tokia nesveika po to vaiko, vėmiau Šv. Motriškos išdykusios atsirãdo Jdr. Buvo sudžiūvęs, drūktas vyriškas atsirãdo Pj. Akys nebšviesios atsirãdo Jdr. Atsirãdo kojos skaudžios Vn. Kunigas atsirãdo labai bagotas VoL463. 11. refl. atsilyginti, susitarti: Kuo skolingas, tai kitais metais atsirasim Svn. 12. Gž apkalbėti, pajuokti: Jie visus atrañda Mrj. Nereikia kitų atràst Pjv. Ką jos veiks – susėję gyvus ir numirusius atrañda Gs. Jie tuoj atrañda, kas būta nekliūta Alk. ◊ akių̃ nebeatràsti nebesuvokti esmės: O tu, Tekoni, matyt, taip ir numirsi, akių nebeatradęs, – pasakė Alaušas J.Balt. gývastį (gývastę) atràsti pagydyti: Ka i paskutinę karvę prarasčiu, ka tik savo žmogaus gývastę atràsčiu Pj. kapùs atràsti mirti: Pasenęs žmogus geriaus, kad kapeliùs atràstum Prk. \ rasti; aprasti; atrasti; įrasti; išrasti; nurasti; parasti; parsirasti; perrasti; prarasti; prirasti; surasti; užrasti

atrasti sinonimai

Ką reiškia žodis atrastinis? Visi terminai iš raidės A.