užeiti reikšmė

Kas yra užeiti? užeĩti 1. intr. eiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau Sb. Neseka užeĩt už stalo Lp. Ažeĩk priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas Ds. Tegu, iš kito šono užeĩsiu Pc. | refl.: Užsiejáu už pelkių Skdv. Neužsieĩk už akmenų Skdv. ║ greičiau paeiti: Širvi, užeĩk, širvi, atleisk! (sakoma, jaučiais ariant) Šts. Bet tas velniūkštis vis užeina pirma tos bobos ir išrenka kur geruosius grybus SI30. ║ tr., intr einant užuolankomis, užstoti: Bėk, karvę užeisi Ds. Užeĩk karvę nuo vasarojaus Ut. Nekliudyk, skubu – noriu užeĩt dar jam už akių Srv. Ir einančiam ing vieną miestelį užėjo jam dešimtis vyrų raupuotų Ev. Užejo jiemus Ponas Jėzus kelią MP156. 2. intr. SD162, H eiti (ant ko), užlipti: Snigti pradėjo, ne vienas ant pečiaus greitai užėjo rš. Užėjau ant kalnelio, ant močiutės kapelio RD7. Kalnas čionai buvo labai status, beveik ir dabar neužeinamas LTI326. Tęsėsi neužeinamas raistas Rmš. Galvijai ant dar labai minkštų laukų užeina K.Donel1. Užeĩk an kalnelio, ir matysi, kur galvijai Ds. Vincukai mano, broliukai mano, užgititeĩkai aukštan kalnelin (rd.) Ant. Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517. 3. intr., tr. apsilankyti (einant): Užeĩna kartais koks svečias Paį. Joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda BsPII176. Karalaitis eina ir užeina į karališką miestą MPs. Taigi užeikime į tuos gražiuosius laukus J.Jabl. Aš šiandie vakare pas tave užeĩsiu Rdm. Aš savo amžiuo[je] kiemo anų nebužeĩsu Slnt. O kas čia tave, Jonai, į tą taip tolimą ir niekam neužeinamą šalį atgabeno? BsPIII92. Ten labai užeinama vieta Alk. Užeinamesnėse vietose yra ir kitas namų galas, vadinamas seklyčia LTII426. Visi murmeno bylodami, jog žmogausp nuodėmėtop užėjo DP571. ║ tr. aplankyti: Šitai, pone, užeikite namus tarno jūsų BB1Moz19,2. 4. intr. užslinkti (už ko): Saulė ažẽjo až debesio Ds. Mėnulis užẽj[o] už debesio Lp. ║ nusileisti: Saulė ažẽj[o] Lz. 5. intr. pakilti: Oi tai užėjo aukštai saulelė TŽI304. Saulė jau buvo gerokai užejus, kai jie atsikėlė Lš. ║ užtekėti: Paki saulė užeĩna, tai labiau šalta Trgn. Užeis šviesi saulelė, ištirps ežero ledelis BsO113. 6. intr. atslinkti: Lietus užeĩna Pc. Lietui užėjus, nebėra kur pasidėti Blv. Užė̃jo lyt Ėr. Užeis didis debesėlis, sulis lankoj šienelį LB134. Kai užeĩna vėtra, ir medžius išlaužo Vb. Nuo tos balos užeĩna toks rūkas negeras Ėr. Rasa užeina N. ║ pasirodyti: Ant stalų vėl geresni daiktai užėjo, ir suvytę veidai vėl atsigavo Ns1850,1. ║ atkilti: Kai užẽjo vokiečiai, valgyt nelabai buvo ko Mlt. 7. tr. sutikti (einant): Užėjusis Juozą žmogus buvo netolimas kaimynas LzP. Juda nuėjo (atstojo) nuog savo brolių ir užėjo vyrą iš Oddam BB1Moz38,1. Užėjau jį ant turgaus Įstrutyje B. ^ Dveigys treigį užẽjo (gudrus sutiko dar gudresnį) Krž. 8. intr. užvažiuoti, užplaukti (ant ko): Lengva dirbt – užėjaĩ akėčiom, ir tuoj supurejo žemė Gs. Parvažiuojant kam užejo ratas, ir toj vietoj išlaužė rugius Rp. Ne tiktai ledynai buvo pavojingi, bet ir seklumos, ant kurių laivas užeidavo K.Bor. | Mašina užeĩnant (ne perdėm) tik gal pjaut Gs. 9. intr. užlįsti, užsimauti: Kepurė vos užeĩna ant galvos Jnš. ║ pritekti: Per mažas kaunierius, an ausų neužeĩna Rdm. Tvarkingai, kad vieno [mėsos] griežinėlio kraštas užeitų ant kito, sudėti į pusdubenį ir užpilti padažu rš. | prk.: Turime pieniško, mėsa ant mėsos užeina (senosios mėsos nesuvalgius, pasipjaunama naujos) MTtIV99. 10. intr. paplūsti, pasrūti: Kaip tik pradeda malūne malt, ir užeĩna ant ledo vanduo Ds. Šįmet visos balos užejo vandeniu Sn. Kasant [v]anduo ažẽjo, tai ir pametė Mlt. Pašluostysiu akis, užėjo ašarom, nematau Al. Besiklausant ašaromis užeidavo jos akys LzP. Kraujas užė̃jo, ir negali ištraukt rakšties Ėr. ║ apsitraukti: Visas dangus ažẽjęs – ar tik lietaus nebus? Trgn. Akys kai dūmais užėjo, nieko nematau Gdr. | Pamastas (grindys) lengviau mazgot neažẽjęs Dkšt. 11. intr., tr. užslinkti (apie laiką): Bebūnant Elzytei miške, užėjo naktis J.Balč. Įšilęs pavasaris tiesė rankas užeinančiai vasarai rš. Visokių laikų užė̃jo Ėr. Užeĩs jums tamsi naktis, neatrasit kelio JD559. Senatvė mus pamažu užeĩt KII247. 12. intr. kilti, prasidėti: Užė̃jo baisūs karščiai DŽ. Man užvalgius dažnai užeĩna pilvo skaudėjimas Lš. Vaikui užẽjo kirmėlės Lp. Kad užeĩs kada sopstas – nors rėk Mlt. Buvo užeję dantis gelti Šts. Užė̃jo negera, ir nuėjo gult Ėr. Bernui užeina kvaitulys – eisiu, sako, į Ameriką V.Kudir. Kas tau užė̃jo, kad taip dūksti? Vb. Mūs visiem paršam galas užėjo Lš. Man užėjo striukė Jnšk. Vos dagas buvo pabaigtas, tai brangybė užėjo Ns1850,1. Kalba užėjo apie grožį rš. Kaip tik šuva pamato katę, tuoj užeina jam mislis, kad ana nugaišeno jo gromatą, ir veja katę BsPII197. Man visai į galvą ta mintis neužejo Lš. Galėjo perti kailį dvarponiams, kada tik užeidavo noras V.Kudir. Jam užėjo pyktis rš. ║ pradėti: Grybai buvo užė̃ję dygt, paskui vėl nustojo Ėr. ║ tr., intr. apnikti: O kad tave vargas užeĩtų! Bsg. Kad užė̃jo man miegas! Grž. Miegas man užeĩt KI69. Visokias rūpestis jį užeis CI66. Piktenybės mano užejo ant galvos mano Mž468. ║ ateiti į galvą, užsimanyti: Par tą laiką iš ploščiaus kišenių galėsi semti piningų kiek tik užeina LTR(Žg). 13. tr. atlikti, nuveikti (vietoje kito): Aš esmi jaunas, galu ankstie kelti ir tėvelio žygius užeiti M.Valanč. Nėr kam užeĩti sunkių darbelių, nėr kam ma[n] užtarti šaunių žodelių JD497. 14. intr. vesti: Užėjęs an seseries užkurion Krn. Kad užėjau už mergelę, kaip karklynas pavytau BzF31. Vyrelis jau kelintą žiemą laksto, ar neras kur užeĩt už žentus Srv. 15. intr. sekti vienam po kito, keistis: Toj bažnyčioj popiežius paskui popiežių ... užeit ... kaip diena paskui dieną DP460. Paskui Anicetą užėjo Soter DP588. 16. tr. rasti, aptikti: Šiandiej daug uogų užejaũ Ktk. Kad užėjom grybų! Upt. Paslėpk peilį, kad vaikai neužeĩtų Skdv. Tik spėjau saldainius pasidėti, vaikai ir užejo Up. Užẽjo uogas vaikai ir nuskabė visas Šts. Toliaus eidami užẽjo jie medy bites BM147. Javai taip gražūs, kad retai kur tokius užeisi Tat. Ir tenai miltų kalno neužeĩsi Rm. Ir man dažnai pasiseka grybų užeĩt Pn. Kad užeič kur gerą karvę, tai negailėč pinigų Ds. Padėk butelį į rugius, kad kas nors neužeĩtų Up. Užeitas grybas nebauga Šts. ║ užklupti: Aš jį užejau obuolius beskinant Lš. Visi mane užeĩna, visi mane pabaido JD313. 17. intr. pakliūti, pataikyti (ant ko): Užeĩti ant minos NdŽ. Jis neužejo kur ant gero, o jam būt parodę! Lš. Užeisi kada ant tokio, kur ir tau galvą nusuks Ds. ^ Nuo vilko bėgo, ant meškos užėjo LTR. 18. intr. pasitaikyti: Man nebūtų įveikę, bet tokia minutė užėjo Rz. 19. tr. užimti, okupuoti: Vokiečiai užė̃jo mūsų kraštą Šd. Taip tai įviso biurokratija užeituose kraštuose A1884,111. 20. tr. būti pranašesniam, viršyti: Užeit pasiutęs nerimstantį B. 21. intr. būti viršaus: Kaip reik atidavėm grūdus – koks sykelis dar užė̃jo Jnšk. Tegu nors kiek užeĩna ant maišo (užpilk daugiau, kiek maišas sveria) Gs. Ar svorio dar bent kiek užeĩna? Ds. ║ prisidėti: Nuo Kalėdų pradės po minutėlę užeit [dienos] Krkn. 22. intr. versti (apie kiaušinius), užsiperėti: Iš aštuonių tik trys kiaušiniai ažẽjo Ktk. Kai ančių, tai visi kiaušiniai ažeĩna Trgn. Leidėm perėt vištą an šešių žąsų kiaušinių, ir tik vienas ažejo Vj. Šį kartą kiek tik kiaušinių pasėdinau, tai visi ažẽjo Ml. Nė vieno kiaušinio nėr ažẽjusio Ds. Neažẽję kiaušiniai esti paperai Dglš. 23. intr. būti pelnomam, uždirbamam, vertam: Jam mažai užeĩna, jis ir neduoda Pc. Kad keli skatikai ir užeina viršaus, tai niekis Jnšk. Jam užeĩna kokis svaras [, dalijant lašinius] Lp. Anos ta žemė ir tie trobesiai už tą skolą nebužeĩna Plt. Už darbą nebužeĩna, pasėjus linus į pavasarį suartas dirvas Dr. Ant šito tavoro man nė kiek neužeĩna Lš. Man daugiau užeĩta nu ponų nekaip algos gaunu Šts. | refl.: Ji siuvėja, jis kalvis, tai ir užsieina po truputį Lš. Iš vištų neažsieisì (nepragyvensi) Trgn. ║ būti atlyginimu už darbą: Paršelio nepirkom – dienoms užejom Lk. Kailių išdirbimas užeita už egles pirktas Šts. ║ tr. uždirbti: Ir asmoką neseka niekur ažueĩt Arm. | refl.: Jis jau užsieina pats ant savę Lš. 24. intr. užželti, apaugti: Vel visa pieva karklais ažẽjo Dgl. Usnėm visas daržas ažejo Dbk. Dabar mišku ažẽjo Ds. Dirvonas užeĩs berželiais, ir bus miško An. Žemė gera, tik pievos raistu užẽję Alv. Mūs rugiai dirsom užẽję Lp. Jau tie šaltinėliai žolele užẽjo LTR(Vrn). Ta mūs bala tuoj jau visai užeĩs (užaks) Lš. 25. tr. nulenkti, papirkti: Kaip jis bylos nelaimės – visus liudinykus užė̃jo Svn. Jau viršaitį jų radau ùžeitą, todėl ką bepapūsi Ds. Visi sūdžios jų užeitì Kp. ^ Pinigais ir patį velnią užeisi Svn. | refl.: Jau ãnas užsiẽjo (įsiteikė) OG107. 26. tr. pamušti einant: Labai toli ėjau, koją užėjaũ, skauda, sustingo Šk. Matyt, užėjaũ koją, kad dabar skauda Snt. 27. intr. užtirpti: Jautė, kad viena jo koja užėjusi ir nebegali pajudinti pirštų J.Bil. 28. intr. užgelti nuo šalčio: Jam dažnai žiemą rankos užeĩna Pbr. Kad užėjo rankos, tai nežinau, kur dėtis Vb. Velėjant žlugtį, labai ažẽjo rankos Sdk. Kad rankos neužeitų, reikia trinti sniegu Šlv. Nušalęs rankas tuoj prie ugnies šildžiau, tai kad užẽjo, tai negalėjau iškęst, kaip skaudėjo Ign. Pirštai labai atšalo, o dabar užėjo Krik. Sušalau beieškodama [šalty], nagai užė̃jo Ėr. Aš negaliu mėtytis sniegais, man greit panagės ažeĩna Sv. Ploviau rūbus, tai kad užẽjo už nagų, tai nor imk ir rėk Alv. Užeĩna už nagùčių [sušalus], verkia Klvr. Šaltas vanduoj – net už dantų užejo (atsigėrus) Lp. 29. refl. sugyventi, sutikti: Taip nieko gyvena, tik su žentu neužsieĩna Tj. Jonas su Petru dėl kiaulių jau antri metai neužsieĩna Ut. Kam pjaunas gyvuliai tarp savęs, kodėl ir jie neužsieina? rš. 30. intr. apibėgioti, susikergti: Bulius ant karvės užė̃jo Gs. Bulius dusyk užejo, i karvė pasiieškojo Rs. Jautis tris kartus užė̃jo ant karvės Jnš. ◊ ×ant mìslės užeĩti kilti minčiai: Kas jai ... užeĩna ant mìslės BM29. Užejo jam ant mislės pasižiūrėt, kas tam maiše yra Ds. ant prõto užeĩti atsiminti: Gerai, kad man užejo ant proto, o būtau užmiršęs Lš. ant séilės užeĩti 1. menk. kilti minčiai, pagalvoti: Užė̃jo kas ant séilės, ir pasakė Pc. Jis tai viską išplepa, kas tik ant séilės užė̃jo Alk. 2. kilti norui, įsigeisti: Kur užėjo ant seilės, te ir eina Ėr. Kas jai tik užeĩs ant séilės, močia tuoj ir perka Slm. 3. prisiminti: Kai užeis ant seilės, pasakysiu Ds. į pãnages (panagė́sna) užeĩti Vrnv užpykti. į šìrdį užė̃jo supykino: Tas laidokas man teip žuẽjo širdiñ, kad in jį ir širdies neatvertau Rod. kraũjas užeĩna supyksta: Jei jam užeĩna kraũjas, kerta, kuo papuola Lš. šilimõs užeĩs klius, nukentės: Da ir tau šilimos užeis dėl to šautuvo Slm. širdìs užė̃jo 1. supyko: Užėjo širdis, apsisukau ir išėjau Mrs. Man užė̃jo širdìs, ir pasakiau ne vietoj žodį Jnšk. Širdžiai užejus pasakiau Šts. 2. susigraudino: Taip širdìs užė̃jo, kad kiek neapsiverkiau Srv. už nagų̃ užeĩti nepatikti, įsižeisti: Jam tai užejo už nagų Lp. \ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti

užeiti sinonimai

užeiti antonimai

užeiti junginiai

atsitiktinai rasti/užeiti/užtikti, užeiti (ir toliau eiti kartu), užeiti ko nors paimti, užeiti pas

Ką reiškia žodis užeitinis? Visi terminai iš raidės U.

Draugai