nulenkti reikšmė
Kas yra nulenkti? nuleñkti, -ia (nùlenkia), nùlenkė tr. 1. padaryti nulinkusį, netiesų: Nekabink tiek daug ant vieno kablio – nuleñksi Rm. Nulenk vinį žemyn, kad nekliūtų Prn. Vaisiai nulenkė šakas E.Miež. Rūtele žalioji, vai kam nulenkei aukso viršūnėlę? KrvD117. Te nulenkė tvoreles nuo šviesiųjų kardelių JD1072. Kad man skauda petį, kur karvė nùlenkė (išnarino) Skr. | refl.: Nukrypstu, nusilenkiu, nusisveriu SD161. Laikas, sūnau, miežiai pjautie, varpos nusleñkę Dglš. ║ baigti lenkti žemyn (statinę, leidžiant iš jos alų): Ir paskutinę bačką jau nulenkiau (buvo jau leidžiant palenkiama, o dabar visai pasibaigė – nebebėga) Grž. 2. refl. tr. lenkiant pasigaminti: Nusilenkė iš geležies tokią lazdą, kuri svėrė dvylika birkavų LTR. 3. žemyn nuleisti: Ėjo susimąstęs, nulenkęs galvą J.Avyž. Nulenkė mano galvelę gailių dirgėlėlių vainikėlis TDrIV167 (Kb). Tas žmogus eina, galvą nuleñkęs Klp. | refl.: Antanukas ištiesė rankutes ir, sugriebęs nusilenkusios prie jo senelės kaklą, apkabino ir pabučiavo V.Krėv. Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku I.Simon. | Nusilenkė lig žemės vakaro šešėliai V.Mozūr. Palūkėkim iki dienai nusilenkus (pasibaigus) BBTeis19,8. 4. refl. palenkti galvą ar liemenį, teikiant pagarbą, sveikinant: Ponas pamislijo, kad čia koks karalius atvažiuoja, pasuko į šalį, nusiėmė kepurę ir žemai nusilenkė BsMtII7. Galvos nepramuši, senam žmogui nusilenkdamas KrvP(Dbg). Gal tu iš vieno kaulo, kad nusilenkti negali KrvP(Rs). Kam aš turiu kojoms lenktis, aš galiu galvai nusilenkt LTR(Krk). ^ Aukšta merga, ilga kasa, kas prieina, tam nusilenkia (svirtis) flk. 5. refl. prk. nusileisti, paklusti kam, nusižeminti: Lietuvos liaudis niekad nenusilenkė buržuazijos diktatūrai (sov.) rš. Tik žodį tark – prie tavo kojų nusilenks pasaulis B.Sruog. Nusilenks žaibai tau, vėtra kelią duos tau! S.Nėr. Jijė nenoria nusilenkti prieš anytą J. Dar ne vienas čia apsiverks, kol nusilenkt mane privers KrvP(Smn). 6. R6 nuvyti, nuvynioti siūlus nuo ritės ant lankčio: Verpalus nuo špūlės nulenkti KI14. Jau visos špulios priverptos, reikia nuleñkti Ob. Atsinešk lenktuvą ir nuleñk špulias – nebeturiu kur verpt Slm. Reikia siūlai nuo ragočiaus nulenkt Ad. 7. DK93, SPI213 įtikti kam, gerbti, godoti: Sunku aną nuleñkti, tokį pikčiurną Užv. Nemokėjo marti tėvų nuleñkti, dėl to ir geros dienos nematė Vkš. | refl.: Kad aš netylėčia, nenusileñkčia, nesugyventume Gs. Vyresnio nenusilenkiau J. ║ padaryti sau palankų, patraukti į savo pusę, prisigerinti: Vienu tuo paminėjimu nulenkdavo motiną Vaižg. Jei nori iš jo ką gero gauti, turi jį nuleñkti Jrb. Jį reikia pirma kuo nuleñkt, paskui prašyt Ėr. Aš močiutę nulenksiu: jai ugnelę sukursiu LB145. Nulenk seną tėtušėlį ir senąją matušėlę – pažadės dukrelę LTIII416. Aš šunelius nulenksiu: strypų glėbį pririnksiu JD967. Vilkas ateidamas, aviną nešdamas teisėjui nulenkti LTR(Pn). Rasi uošvelę nenulenkiamą, rasi mošelę neprikalbamą JD1497. Rasi anytą nepermanytą ir šešurėlį nenulenkiamą NS605. Nenulenkste to pono jaučiu nei avinu PK46. | refl.: Seno paklausysiu, mažo nusileñksiu, būsiu slauna panytėlė, kad ir našlaitėlė (d.) Kp. Mes vis jos nusilenkiam, tai ji mums ir gera Skr. O kaip aš įtiksiu senai anytėlei? Kaip nusilenksiu jaunų mošelių? JV884. 8. patenkinti kuo: Duok ko nors gardesnio širdelei nulenkti Svn. | refl.: Ligonis niekuo nebenusileñkia: nei vištiena, nei arbata (viskas negardu) Sv. Aš tuo valgymu nebenuslenkiù (man nebetinka) Kp. Nei kuo nusileñkt be mėsos Skp. Iš kurgi par mane bus sveikata, kad aš valgymu nenusilenkiù Užp. Dabar tavim Petronėlė nusilenkia, su tavim širdį atsigauna Vaižg. 9. prk. nukreipti, pašalinti: Vagių užpuolimą ir ugnį nulenkei PG. Nulenk nuo manęs visus niekingus ir nederingus žodžius bei darbus brš. Bandę kiti Europos viešpačiai karą nulenkti KA93. ║ refl. išvengti, apsisaugoti: Mokėk nusilenkti dagilio šakelės NS1307. Tas nusilenkia piktybių SPII57. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi ir smertis nenusilenkiama pripuolusi SPII95. Nusilenkė (pasislėpė) nuog minios GNJn5,13. 10. prk. nugerti: Nulenkęs ligi pusės, susiraukęs pildė stiklelį Žem. ◊ ausìs nuleñkti išklausyti: Nulenk ausis tavo balsop maldosp mano Mž477. Klausyk, duktė, o veizėk ir nulenk ausį tavo brš. ausìs nuleñkti nusikreipti nuo ko, neišklausyti: Nuo tūlo savo veidą paslepi, savo ausis nulenki ir jam kaip ir pakalą prigręži KlM23 gálvą nuleñkti 1. paklusti, nusižeminti: Lietuvių tauta nenulenkė galvos prieš engėjus sp. 2. numirti: Vargo vargo ir nùlenkė galvą Arm. 3. prisiglausti kur, gauti pastogę: Ir neturėjo kur galvos savos nulenkt DP347.. nuleñkti lañką (dū̃šią) numirti: Jau man šiemet kad nepriseit lanką nulenkti Vlk. Aš zara dūšelę nulenksiù nuog tokios buities Arm. ragùs nuleñkti J palaužti puikybę: Teismas jam galia nuleñkt ragùs Kp. strė́nas nuleñkti Krkl kailį išperti, primušti: Aš tau strė́nas nuleñksu Varn. Pajus mano tėvas, nuleñks tavo strė́nas, bėk, bėk, bėk, berneli Kltn. Kur tu imsi ne savo, potam kas nors strėnas nulenks Lkv. šìrdį nuleñkti nustoti mylėti: Jos meilės minėdams, taip graudžiai verksiu, kol savo širdužę nuo jos nulenksiu RD15. Nulenkė širdį savo Ch1Kar11,9. žõdį nuleñkti užsileisti kalboje: Jei vienas antram nenorės žodžio nulenkti, iš to pasidarys rūstybė, užgauliojimai brš. Dideliai stragi yra, žodžio nenùlenka: pasakai vieną žodį – ana dešimtį Vkš. \ lenkti; antlenkti; aplenkti; atlenkti; įlenkti; išlenkti; nulenkti; palenkti; parlenkti; perlenkti; pralenkti; prilenkti; sulenkti; užlenkti