prapultis reikšmė
Kas yra prapultis? prapultìs sf. (3b) K, Ėr, Dkš; N, prãpultis sf. (1) Sb, prapultìs sm. (3b) K; R368, prãpultis sm. (1) 1. Q545, H pražuvimas, pražūtis: Anam, nustumtam į vandenį, netikėtai priplaukė valtė[je] kaži koks žmogus ir išgelbėjo nu prapulties BsPII51. Mani vieną ištraukė iš prapulties, kurioj visi mano drauginykai nužuvo I. Čia tau prãpultis J. Išleido tiesiog į prãpultį Dkš. Vežė man' in prãpulties (į frontą) Dglš. Jei ilgai lys, ant prapultiẽ eis tie vikiai Krtn. Eit ant amžinos prapultiẽs DP101. Prašė tada jį, kad nelieptų jiems eit prapultin Ch1Luk8,31. Ir ant amžino prapulčio savo MP144. Smertis viernų nest prapulčia žmonėms SE104. Nė vienas jų nepražuvo, tikt prapulties vaikas (prapuolenis) CII692. ║ pavojingas, pražūtingas elgesys: Kas teip myli prapultį, prapuls joj SPII10. 2. labai sunki būklė, vargas, bėda: Šiemet gal jau bus prãpultis, niekas neažderės Dglš. Be duonos gyvent tai prãpultis Trgn. Jau gal kokia prãpultis bus Švnč. Ateina prapultìs, kad nėra kur gultis Pc. Tokia prapultìs kožnam daikte Arm. Regi, kad mes do ne prapultỹ Dglš. Ir jos iškada – tokion prapultiñ išejo Ut. Prapulti neprapuls, nes mokslas ir didžiausioje prapultyje yra pagelba V.Kudir. Duok tik jiems valią, tai, sakau, gyva prapultis! V.Kudir. Karo metu žmonėms buvo tikra prapultis rš. Dabar kaži kolek guli, o paskui prapultis su tais darbais Gs. Prapultìs su blogais vaikais Jnš. Geriau dėl tavęs prãpultį rasti, nekap mylėjus kartą pamesti (d.) Šn. ^ Ieško kaip prapulties KrvP(Jnš). 3. I praraja, bedugnė: Į prãpultį įsiversti, įšokti KI12. Giminės visos jau pakarčiui išgaišo prapultė[je] begalinio laiko S.Dauk. Prapultis apdengė juos: nuskendo gilumose kaipo akmuo Ch2Moz15,5. Abromas ižgirdo maldą didžturio, sančio pragare, norint tenai didė prapultis buvo tarp jų DP538. Metė jį prapultin be dugno BtApr20,3.