prapulti reikšmė
Kas yra prapulti? prapùlti intr. 1. H nežinia kur dingti: Tik pasidėjau peilį, ir jau prapuolė Lkč. Prapúolo mėsos šmotas Ant. Kepurė prapúolė ant lygia dirva Mžk. Tuokart pasiuntinys ... atrašė įdėm buvus raštą popiežiaus, bet prapuolus M.Valanč. Ar prapultoji skrynia atsirado? Pš. Nė siūlo galas neprapuls, viską atrasi Žem. Prapúolė mūs karvė iš ganyklos Drsk. Da lig šiol [nė vienas] neprapúolė, visi viščiukai tebėr Erž. Mano vyras prapúolęs yr Rmč. Visi mano vaikai buvo prapúolę par karą Pgg. Ir tos gaspadinės pasimaišė kaip jaunas mėnuo ir prapúolo Slm. Išėjo kaip ežys mielių ir prapuolė PPr356. Pažįsta balsą prapuolusio piemenes savo MP183. Nemažna sugaudyt, prapúolo kai piktas pinigas Ut. Niekur nerandu vaiko, prapuolė – kaip į vandenį įkrito Jnš. Prapúolo kai [v]andenin Skdt. Prapuolė kai ugnėn Švnč. Prapúolė kaip adata laidarė[je] Krp. Prapuolo kaip gyvasiai sidabras Slk. Prapúolė, it į žemę susmego Skd. ^ Iš šuns prapuolė (visiškai dingo, kaip į žemę prasmego) B. Kur mano bus, neprapul̃s (vis tiek man atiteks) Trgn. Daugiaus prapultam (kuriam kas dingo ir kuris įtarinėja) grieko, kaip kaltam Tsk. ║ tr. netekti, pragaišinti, prapuldyti: Tokie žmonės nenor arklių bei vežimų prapulti prš. 2. Q610 dingti iš akių, pasitraukti, pasišalinti: Rudenį, kai pradeda šalnos, tai jie (gandrai) būriuojas būriuojas i prapuola Ar. Sumušo arklys kojėms i prapúolė Mžk. Pasitrankė, pasitrankė, gaidys užgiedojo, ji prapuolė BsPIV1. Pradeda judytis, kušytis ir prapúola [laumė] Krg. Kai grįžo namo, tai puolo ir prapuolo iš vieno karto, nėr žinios kur LTR(Slk). Tai pasakęs, prapuolė iš jų akių ir nepasirodė daugiaus S.Stan. Kurmis greitybė[je] pràpula (pasislepia) Kl. Prapúolė kap ruda pelė Lp. Aš prapuolnù sau [, grįžus girtam vyrui], tu žinokis, ką nori, tą daryk Nmk. Vienas turės prapulti iš gyvųjų tarpo už išdavimą Dr. Prapulk tu, bėda, nuog manęs! VoL452. Prapulk iš akių! Vvr. Prapulk su meile savo, jau aš nebūsiu tavo! JD698. Prapulk tu, aš tavo tokio mylasčio nenoriu! J. Rodos, mačiau, bet tuoj akise prapúolė Alk. Šitas daiktas prapuolė man par akis (netikėtai, beregint) Prk. Prapùlkit nuo mano galvos visi! Snt. Prapúol’ tu! Lkm. Prapuola toks ir bernas, jėg be pusbonkio šokt neišeina! Vj. ║ atrodyti nežymiam, mažesniam į ką erdvų patekus: Mano didelė kraitelė, tai grybai prapuola Ėr. 3. išnykti, nebebūti: Nusekiau vagį lig Pasvaliu, ir šledas (pėdsakai) prapúolė Grž. Upė prapúola (sunyksta) balose KII301. Geltonumas visiškai prapulna rš. Usnys, gemogės, vikšriai ir kiti visokie ganyklai nederingi daiktai prapuolė K.Donel1. Buvo prapúolęs tas cinamonas (nebebuvo galima jo gauti) Mžš. Buvo prapuolę vėžiai Mšg. Mozolis kartais gera valia (savaime) prapuõlna Nmk. | Mirt reik, i sakiniai prapúola (nieko neatmenu, užsimirštu) Ar. Kaži ką da tretį žinojau – prapúolė (užmiršau) Lkv. Ką pašnekėjom, tas ir prapuolo (niekas daugiau neišgirdo, nesužinojo) Pl. Jam žadas prapuola N. ║ sunykti, žūti: Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko A.Baran. Poplatė buvo, ištiesė [melioratoriai], i prapúolė Šyša Vn. Drabužiai prapúola, i gana, į pelenus [per gaisrą] Pgr. Kaip prapuolė jaunos dienos, teprapuoliẽ vainikėlis JD572. Teprapuolie gerumėliai, pas močiutę augus JV1044. Teprapul vainikelis į juodą purvynelį KlpD53. Kaip ištirpsta vaškas nuogi ugnies, taip prapuls piktieji nuogi veido Dievo Mž287. Nuositikėjimas nepabažnųjų prapuls VlnE169. ^ Nieko nepadarė, darbas prapúolo tarp rankų Rm. ║ labai sumažėti (gaunamam kiekiui): Kiba ataėmė kas pieną iš karvių – teip prapúolo, kad nieko nėr čyst Skdt. Čysta bėda, ir tas pienas par karves prapúolo Ktk. Kasmet, kaip tik pūdymą apiaria, ir prapúola karvių pienas Užp. 4. praeiti, pasibaigti: Prapúolė tie laikai, kai lupė šonus Klvr. Gadyna šio čėso jau prapuolė N. Gaidys užgiedojo, jam (vaiduokliui) laikas prapúolė, ir jis pats išnyko (ps.) Skr. Nukris nuo rūtų žali lapeliai, prapul̃s tarp mūsų meili žodeliai (d.) Gdr. Pergulėjau, tai prapúolo sopulys, ir nebesopa Šš. Ir reikėjo pereit terpu jų – epušės ir eglės, tai kvaraba prapul̃s (priet.) Šlčn. Jau mano darbai dabar prapúolę, jau aš sena Šmk. 5. patirti sunkumų, nemalonumų, pakliūti į vargą, bėdas: Gerai, ka da malkos sausos, o kad šlapios, tai prapúolei Mžš. Nu tai tikrai esam prapúolę: šienas neišpjautas i tas pats [v]andenė[je] y[ra] Trkn. Jei nepalis, žmonės bus prapúolę su vandeniu Ėr. Tu prapùlsi su tuom savo daržu Mrs. Darbinykas žmogus in žemės neprapul̃s Skdt. Prapúolęs su didele šeima Jnš. Šiuosmet prapùlsim mes kap rudos pelelės be duonos Arm. Už kokio papuolai ir prapuolai [tekėdama] Ėr. Prapuoliau, motina, martelėse, suvyto rūtelė rankelėse TDrIV8. Kad ne žirgas, kad ne balnas, būč aš ten prapuolęs (d.) Slk. Degsnėj (miškelio vardas) prapùltum įejęs – koks miškas, tik stirnų pulkai gyvena! Alks. Aš bėgu virtuvėn, ten jos prapuls vienos rš. Toks vyras nėkur neprapùls Vkš. Sveikas niekur neprapulsi LTR(Rs). Su liežiuviu neprapùlsi, gali pasklaust Skdt. Tupikis ėmė raudoti ir bėdotis prapuolęs Žem. Jau aš visai prapúolus (nebėra gyvenimo) – eik in žemę ir užsikask Prn. Bijau, kad aš neprapùlčiap Aps. Būk žmogus – niekur neprapùlsi Ut. Su gėrimu tai jau prapúolęs Ar. Seniai čia vienas pagrabas buvo, o jau ir kitas – dabar jau namai prapul̃s Skdt. Jis amžinai prapuolė – nieko nebeturi Pn. Iš manę prapúolus jau žmona (susenusi, be sveikatos) Str. Prapuolęs žmogus – rodos, eina, dirba, bet niekas nesiseka Jnšk. Bijojom, kad Lietuva neprapul̃t Šlčn. Anksti kelsi, vėlai gulsi – gyvenime neprapulsi LTR(Zp). Kad aną užpykinai, tada esi prapúolęs Akm. Kurie nuog tavęs tolinas, prapul̃s DP490. Idant visokias, kuris tiki ing jį, neprapultų̃, bet turėtų gyvatą amžiną DP146. Jei mūsų negelbėsi, prapulsim MP78. Ji dingojosi prapuolusi būti be pagalbos Ns1858,3. ^ Ir darbe, ir bliūde vienas prapúoli Ob. Vienas ir košės bliūde prapuolęs Ktk. Prapúolė su skūra ir rūra Rod. Kiaušiniu neprapuoliau, o viščiuku nė to tiek neprapulsiu LTR. prapultinaĩ adv.: Prapultinai apsigaudino IM1863,22. Prapuolė jis prapultinaĩ J. 6. patekti į būklę be išeities (užgulus daugybei darbų, vargų ir pan.): Prapúolęs darbe: ir to, ir to stverias – vis vienas Skdt. Jis visas prapúolęs darbuos Slm. Kiek anie turia darbo – darbūs[e] prapúolę y[ra] Brs. Aš visai darbuos prapúolus Rs. Aš prapúolus darbais, o jis sėdi atsisėdęs Jrb. Jis prapuolo su darbais, galo nesimato Jnš. Skolose prapúolę buvom Dglš. Siratos, našlės, ubagėliai, pavargėliai – tie tai varguose ir varguose prapuolę Tat. ║ labai įsitraukti į kokį veiksmą: Kur eina, tę gieda – ramume prapúolęs Prng. Tas yra prapúolęs knygose (nieko daugiau nenori, tik skaityti knygas) Ktč. Su toms knygoms tai ji prapúolus Skr. Ubiškės pusė an svieto lygintojų buvo prapúolusi (buvo daug plėšikų) Ub. ║ nepajėgti greitai ką atlikti, labai užgaišti, užtrukti: Nuėjau aš an daržą i prapuolau Ėr. Ašai kur einu, te prapúolu Šln. Tu kur tik nueini, visur prapúoli Ėr. Steponas bedirbdamas prapúola Užp. 7. R364 pasidaryti blogam, nusmukti morališkai: Liaukis nuo savo griekų, šiaip tu prapùlsi K. Dievas tėvas svietui prapuolusiam davė savo sūnų vienturtį ant išgelbėjimo BPII183. Mizernasis ir prajispuolęs žmogau DP169. 8. SD1144, SD59,450, PK73 žūti, mirti: Velyk an savo žemės prapùlsiu Krm. Kad ir inpulsu [į upę], bet neprapulsu – šalyj joja broleliai BsO30. Jis abelnai prapuolė, jam nėr pagalbos R157. Tatai man badu mirti, tatai man šalčiu prapulti BPII398. O kaip daug samdinykų tėvo mano tur gana duonos? O aš badu prapuolu BtLuk15,17. Kas kardą ima, tasai kardu prapuls BPI113. Nuog kalavijo prapuola VlnE192. Svietas, kursai buvo ant to čėso, per audrą prapuolė VlnE134. Sako pana karaliūnui: „Ko tu čion atjojai? Gana manęs prapuolančios“ BsMtI166. Pamatys tave žmonės, suims tave jauną, pražūsi tada, berneli, prapuls tavo jauna galvelė V.Krėv. Nieko nebus – anas gyvas prapul̃s Ut. O kad tu būtum gyvas prapuolęs, nekaip pas mane jauną atjojęs JD1020. | Padūmokiat tiktai, kiek bičių kasdieną prapul nu pirmosios dienos S.Dauk. | keik.: Prapulk sau (mat tave galas), dėk sau, pavėžėsiu LTR(Slk). Tegu jie prapuola, kokis tę vargas buvo baisus! Brb. Kad tu prapultumi su savo tokiuo šnekesiu! M.Valanč. Kad tu prapultum̃, ką tu čia padarei! Trgn. Kad tu prapultumbei su tais tavo pinigais! B. 3. Kad tu prapùltum, kaip bjauru lopyt! Rz. ║ nugaišti, išgaišti: Jau mano paskutinė karvelė prapuolė Tvr. Anys aprydeno karvę dobilais su rasa, i karvė prapúolo Dkšt. Nusipirkta vienas paršelis, tai tas prapúolo Prng. ^ Prapuolė karvelė, tegu prapuola ir virvelė Arm. ║ neužaugti, neužderėti: Rugiai užaugo, vasarojus prapuolė Ėr. Tiktai lytotūse metūse prapula rugiai ir javai M.Valanč. Žirniai visai prapúolę Nmj. Visai prapúolė rugiai, i žmonės neturėjo ką valgyti Jrb. Neravėtos bul'bos prapul̃t Dglš. Gryna žemė brankso, kur javai prapuolė J. Per pusę žolė prapuola, jei galvijai perčėsu ant ganyklos varomi yra K.Donel1. Kad sėkla pràpula, antrą kartą nebsėk Als. Žemė kūda, tai i paskuitinis grūdas prapúola Ad. 9. niekais nueiti, netekti vertės, pragaišti: Prapuolo jo visas vargas kaip in šunio uodegos Krd. Šitiek darbo prapuolė! Vs. Nežinodami tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas par veltui prapula S.Dauk. Vainon instraukė, i pinigai prapúolo Dglš. Bulvės – dalykas nepràpulamas, o piningai galia prapulti Dr. Turėjau bankoj pinigų, vis prapuolė Aps. Žemė – neprapuolamas turtas Trs. In nakties neapsmoka gerai valgyt – vis tiek prapúola (juok.) Ktk. Prapúola ir tas valgis besiūlinėjant Skr. Galvą tokią beturia ir ta pati prapula – dėl to aną ir baido kelionė[je] Šts. ^ Tegu jau mano prapúola (geriau nukentėti, nusileisti, negu kivirčytis)! Trgn. Toks geras vyras, o per šunį prapúolė (nuėjo niekais) Skr. 10. pasidaryti prastam, nebetikusiam, sunegaluoti: Kitas negali kojomis, kitas rankomis, kitas akimis prapuola BPII476. 11. R267 būti nugalėtam, pralaimėti: Mano vaikai prapuolė, nesa neprietelius viršų gavo CII623. ◊ prapùlk bė̃da keik. kad tave galas: Prapùlk bė̃da, tai nugąsdino! Gž. \ pulti; antpulti; apipulti; atpulti; dapulti; įpulti; išpulti; nupulti; papulti; parpulti; perpulti; piepulti; prapulti; išprapulti; pripulti; supulti; užpulti