šmotas reikšmė

Kas yra šmotas? 1 ךmõtas (l. szmat) sm. (2) NdŽ 1. Q512, Sut, BS142, BzF184, KGr542, K, I, M, JI409, L, Š, Rtr, KŽ atskira kokio daikto dalis, gabalas: Šmotas mėsos R345, MŽ462. Grečnus (didokus) lašinių šmotus gaspadinė išdalijo MŽ. Į šmotus sukapoti N. Ve, žiūrėk, katė kai nernija, mėsos šmõtą po stalu pasivilkus Sdr. Atkirsk šmõtą kaulo Mrs. Ratas ant ašies braškėdamas sukasi sunkiai irgi, žemes bjaurias išplėšdams, teškina šmõtais K.Donel. Pirmiejai piningai buvo prasti luitai ar šmotai aukso ar sidabro S.Dauk. Ant galo supykęs kalvis įkišė labai driūtą šmotą geležies į ugnį MitIV327(Šd). Diktųjų šmotų nagines nešiojo metus sulopytas Šts. Aš tavęs, vaike, prašysiu šmoto duonos, o tu tada paduok akmenį Tat. Duonos duok šmotuką Kos89. Ką turi, tą duodi, a meisos šmotùką, a lašinių Tl. Toks šmotalis meisos buvo ir teip greitai suvalgė Ms. Dišlius sutrupėjo į šmočiukùs Grd. Kur langai ir dures, dedam trumpus balkės šmoteliùs Dgp. Kaip tik pravirė, tuo davė po šmotuką [avienos] vaikam BsPIV11(Brt). Lietuvoje juoda duona, didelį šmõtą duoda (d.) Cs. Broliuk tu mano, kad daviau ant akmenį [laikrodėlį] – tuoj visas sutrupėjo šmotẽliuos G24(Zr). Įdėk duonos bi šmotẽlį į šią palaikę tarbelę JD208. ^ Koks šmõtas, toks ir protas PP68. Didelis šmõtas, mažas protas Krtn. Ąžuolo šmotelis baloj pamestas pūsta, nigdi nesupūsta (liežuvis) LTI302(Kp). Eina mėsos šmotas, vinių prikaliotas (ežys) LTR. 2. KBII53, KŽ žemės plotas, gabalas, sklypas, ruožas, vieta: Šaltinìngas šmotas JI123. Tuo (keliu) nevažiuok, važiuok kituriuo, kitu šmotu J. Žemės šmõtas LII214. Lauko šmõtas baisiai ilgas, pavargsta ir arkliai, ir vyras Brž. Aš kojos neiškėliau iš to šmõto Lkv. Kitam šmotè vėl randa uogikių Krkl. Ką naktį užeis perkūnija, keliūse šmõtūse matysi degant Nv. Ir atejo kur lova yra, atsistojo po tum šmotù i stovia Up. Padalija šmõtais [linų lauką] ir turi nuraut Kp. Atakirs tą šmõtą žemės Dgp. Vienų dirvų šmotai žali nuo avižų, miežių FrnS111. Atsigulk par gerą šmotą nug to vaiko PP75. Aš šmotą Lietuvos štai pervažiavau, o nedaug tokių dyvų atrandu TS1899,6. Man dalgelei naujas kotas, da man pjauti čielas šmotas NS144(Brž). Bekakinas tą šmotelį lauko apgyvent MitI70(Klp). Šmotelẽlis da liko pjauti Krtn. Šmotùkai krūmų buvo, o kita žemė – pievos Kln. [Laukuose] rugiai, kviečiai, vasarojus – visko po šmotelį Žem. ^ Dvi sėklas negal sėti į vieną šmõtą – pupą ir žirnį Vkš. 3. Varn kūno dalis, vieta: Mun tas šmõtas skaudus yra Vkš. Ka ben koks šmotẽlis neskaudėtum, visi pašaliai gela Skd. 4. Q109, BzF184, ArchVI606, KŽ nemažas kiekis, daugybė, aibė: Gausi kišenė, kur šmõtas telpa JI419. Tai geras šmõtas piningų KI95. Ar šmõtą piningų uždirbi? Vkš. Priaugins vaikų šmõtą – nėra kur dėti, tai išvaro žąsų ganyti Trš. Turės šmotą šeimynos, pati nieko nedirbs Žem. Šmõtas žmonių buvo, i sudegino visus trobo[je] Pp. Vištų turu šmotą Kv. Kad netoli būt, ale čia da šmõtas kelio Kpr. Ėmę žmonės rūgot, kad daug Dievo dovanos einą ant niekų: šmotas [grūdų] palikdavo ant ražienų, šmotas pjaunant nusibarstydavo BsMtI11(Sln). ║ tam tikras laiko tarpas: Beburgant išėjo šmotas vakaro, nepakyrėjo JI253. Da nakties šmõtas (ilga naktis) Mlt. Jau y[ra] šmotãlis metų, kaip gyvenam Tv. Metų šmõtas, kai pamirė [brolis] Dglš. Jau pirm šmoto metų pasiuntiniai išėjo [evangelijos skelbti] Ns1832,9. 5. NdŽ, KŽ sakoma pabrėžiant neigiamą žmogaus ypatybę: Durnio šmotas MitI235(Šd). Laidoko šmotas MitI235(Šd). Gana tau drybsot, tinginio šmõte! Jd. Ans y[ra], sakyti, ne koks pijoko šmõtas Krtn. O tu galgono šmõte, ką tu padarei! Pgr. Latro šmõtas paskutinis, o mandras noria būti, i gana Žlp. Eik, lįsk į patiltį, vagies šmõte! Trk. Ale tas bieso šmõtas ką ma[n] išdirbo! Sdr. Asilo šmotas Jnš. Ak tu, piemengalio šmõte! Jnš. Pūzro šmotas, – pamanė. – Nei jis man sakosi, kiek iš kur gavęs, nei kiek pragėręs Žem. Na, palauk, tu, šuns šmõte! Vlkv. Eik tu, žalčio šmote, ir parnešk pinigus BsMtII75(Nm).
2 ךmotas sm. Q275 žr. šmutas 1.