dėti reikšmė
Kas yra dėti? dė́ti, dẽda (dẽsti, dẽma, dė́ma, dė́sti Zt), dė́jo 1. tr. guldyti, statyti: Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dė́k į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dė́si po šonelių, ką tu po galvelės? J.Jabl. Prie sopės dẽda gyslalapį, kad karštį trauktų Jnšk. Tave pylė baltom putom, mane dė́jo žaliom rūtom (d.) Ml. Prie kokio dė́si arklio, prie tokio jis tiks Lnkv. Kirsime liepelę, dėsme lieptelį Ml. Demi ką kame SD91. Dėk tavo dešinę ranką ant jo galvos BB1Moz48,18. Penktas jam kryžių ant pečių dest DP145. Apvynį rėškiemuo, kvartukuos dėjiemuo LTII104. Per šilą jojau, žoleles roviau, už kepurėlės dėjau BsO258. | Aš akuliorių nededu (nenešioju) Gršl. | Plonienė ėmė plaukus pinti į dvi kasas ir dėti ant galvos visai taip, kaip pamariškės I.Simon. Kiek jai metų dedì (duodi)? Vad. ^ Ar valgau, ar šalia dedù (nenoromis valgau) Alk. Kas nevirt, tai ir puodan nedėt Alv. Dėk grūdą pri grūdo, pripilsi rakandą VP12. | refl. tr., intr.: Dė́kis ant pečių maišą ir nešk Gs. Šitie puodai pečiun dė̃sis Ds. | Dė́kis (tepkis) sviesto, nevalgyk sausos duonos Kp. ║ mauti: Žiedinis pirštas – žiedą ant jo dema Lz. Aušružei auštant, vainiką pyniau, saulužei tekant, ant galvos dėjau J.Jabl. Senesniais metais veliumo jaunajai nedėjo Dr. | refl. tr.: Dė́kis kepurę ir eik Pn. Pinkisi vainikėlį, dė́kisi ant galvelės JV634. ║ duoti ar imti išvykstant: Marti duonos dėjo į valią, t. y. daug pridėjo į kelionę J. | refl. tr.: Jis dẽdasi pusiauryčio – eis pjaut šieno Ėr. ║ žengti: Namiejūnas tylomis žiūrėjo į baltuojantį dulkėtą vieškelį ir plačiai dėjo žingsnius rš. ║ įmaišyti, ištirpinti: Kava saldi, lyg cukraus dė́ta Ėr. Ar druskos į barščius dė́ta? Pc. ^ Gardūs kopūstai, kap du medu dė́jus Lp. | refl. tr.: Dẽdasi daugiau cukraus, kad būtų saldesnė arbata Jnšk. ║ skirti (pinigus), mokėti: Ir aš dedù tris šimtus rublių, kad teisybė LB250. Dẽma ir pinigų ant stalo Ad. Dė́k šimtelį ant stalo, vesk žirgelį iš dvaro Kp. ║ J.Jabl sodinti (į kalėjimą). ║ refl. trauktis kuo, darytis paviršiuje (ledui, plutai ir kt.): Pirmiausia atšalo paviršius, ir ant jo palaipsniui dėjosi standi pluta rš. Jau rasa dẽdasi ant žolės Pl. Jau ledas dedasi ant vandens, pradėjo šalti Vvr. Šašas dẽdas ant nudegimo, pradės gyti Vvr. Pradeda niežas dė́ties KlvrŽ. ║ dengti: Daržinė supuvo, stogo nèdeda Btg. 2. tr. rasti kam tinkamą vietą, patalpinti: Nuspirkęs gyvulį, turėk kur ir dė́t Trgn. Klausinėjau mielą tėvą, kur man dėti bėras žirgelis Kp. Ar žinai, kur vagį deda? KlvrŽ. Dukryte mano, jaunoji mano, kur dėjai vainikėlį? JD76. Nebėra kur dẽda (nebėra vietos) Vb. Kur dėjai pirštines? Rdm. | refl.: Kur sūnus dėsis, kur jis dings? J. Tėvas taip paėmė vaikus į nagą, kad tie nežinojo kur dė́tis Jnš. Na, o kurgi dė́sies, dirbam, vargstam Brž. Sykį taip ma[n] ranką gėlė, kad nežinojau nė kur dė́tis Šk. Miega ir miega, kur jis dẽdasi, tas miegas? Ėr. Kai šilta, kumelėm nėr kur dẽdas Ds. Demiesi kur SD266. Kur galėčiau dėtis? R205. ║ turėti kur padėjus, laikyti: Šepečius ant lentynos dedù Gs. ║ rasti kam paskirtį, pritaikyti: Vienas batelis nėr kur dẽdamas, reik ir antro Šts. O kur aš naktį dėsiu, kai dieną miegosiu? Ut. Kur dė́si tą vaiką, reik leist ganyt Gs. Ar pardavei karvę? – Kur dė́si nepardavęs, nėra kuo šerti Rdm. | refl.: Kur dė́siesi, jei neisi mokytis Kt. ║ kelti: Teateinie, už sykio dė́su į septintą [klasę] Pvn. ║ refl. dingti: Kur dė́jos mano adata, tai ir pati nežinau Krd. 3. tr. statyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Jau šalta, reikia langai dė́ti Kp. Gryčia gatava, tik durys tebėr nedė́tos Kp. Jau grindis dẽda – tuo leis gyve[n]t Vlkv. Reikia daugiau vyrų pasiprašyt – ryt sparus dė́sime Rdm. Dė́jom namam gerą padamentą Jnšk. Jis gerus puspadžius dẽda Jnšk. Niekas nedest naujo lopinio ant palaikio rūbo BtMt9,16. Viena akis dė́ta (dirbtinė) Ėr. Ligonį dė̃s į gipsą ir išrašys Drs. ^ Žiūrėsme, kai dugnį dė́sme Trgn. | refl. tr.: Dedúos dantis savo grėbliui Sr. ║ taisyti (austi): Jei plonai dedì austi, reik plačių nyčių Vn. | refl. tr.: Dė̃sis ji da cvilikų aust Gs. Ka tik priliksiu kiek laiko, dė́siuos pašukinį Jnš. 4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Dė́ti kirčio ženklą DŽ. Dėti parašą rš. Taškas po antraščių nededamas rš. Dėti antspaudą rš. 5. tr. spausdinti (kame): Straipsnį dė́ti į laikraštį DŽ. Žemiau dedamieji latvių ir prūsų kalbos tekstai K.Būg. 6. tr. krauti: Nuvažiavom į balas dė́t šieno Rm. Kai oras atšils, eisim vasarojaus dėti Šk. Eisim dė́ti vežimą Plk. In kluoną rugius dẽda Brš. Dė́k į krūvą žabus Ėr. Antrą pečių dedù (antrą kartą kišu malkas į pečių) Ėr. | Sniego kad dė̃s, tai dė̃s dar (daug prisnigs) Lp. ^ Kas veža, tam ir deda LTR. ║ taupyti: Jis labai piningus dẽda Tn. Atliekančius pinigus jis taupo, deda skatiką prie skatiko I.Simon. ║ grupuoti, tvarkyti: [Knygos] lankus (rišant) reikia dėti vieną po kito pagal jų numerių eilę rš. | prk.: Eidamas jisai visu keliu dėjo sau žodžius, kaip jis kalbėsiąs kunigui, ir bedėdamas taip įnirto, jog ėmė net rankom matažgoti ir kumščiais grasyti V.Krėv. Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta A.Baran. 7. tr. nustatyti, skirti: Dė́ti mokesčius, muitus DŽ. Dėti prekėms kainą rš. Pradėjo laužyti įstatymus dėtus Nz. Prakeikimą vėl jumus demi MP98. Kiek dė́si laižybų, kad tavo teisybė? Gs. ║ suteikti (vardą): Kūma klausia vaiko motynos, kokį jam vardą dėti Žem. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? Žem. 8. tr., intr. didinti kiekį, dauginti: Reikia atimt, o jisai dẽda Lp. Reikia leist akis (mezgant), o ji dẽda Pn. Prašo algos dė́t Sl. Gana, nebedė́kit šilimos, jau ir taip skūrą traukia Pkr. Močia septyniolikos metų dukteriai metus deda, o po dvidešim – mažina LTR(Ds). | refl.: Tolyn giminė vis didyn dė̃sis Kp. 9. tr. kelti į vėlesnį laiką: Dėjo dėjo – į šventadienį atidėjo Ėr. 10. tr. leisti, eikvoti, vartoti (pinigus, sveikatą, laiką...): Jis tik pinigus dẽda, nieko iš to nebus Gs. Aš dirbu, dedù sveikatą, o jis tik tinginiauja Rdm. Kur jis tuos pinigus ir deda, kad vis sakosi neturįs Grž. | Dėkiva taboką [rūkyti], atsipūskiva – paguro kojos eiti Šts. 11. tr. gaminti (kai kuriuos valgius): Ji sūrius dẽda, sviestą muša Lg. Kiaulę skerdė, tai kilbasas dėsme Kp. Seniau kindziuką dė́davom rankom, dabar mašina Rk. Dėdama (raugdama kubile) kopūstus, pabarstyk druskos ir kmynų Rdm. Kubilan kopūstus dẽda Brsl. 12. tr., intr. R131 išskirti iš savęs (kiaušinį) (ppr. apie paukščių ir vabzdžių pateles): Vištos kiaušinius dẽda Dkš. Varnos dẽda po penkis ir daugiau kiaušių Sr. Ė maniškė [višta] peržiem dẽda OG317. Desti višta SD186. Vanagui tai vis ir papuola kur dedančia vištelė Sdk. Buvo dedamas laikas (žąsys tuomet dėjo) J.Jabl. Jei višta nedėtų, ir vištyčių neišperėtų VP18. Kiaušinių dėti visų rūšių vandeniniai vėžliai grįžta į krantą rš. Savo kietalukščius kiaušinius krokodilai deda sausumoje, kur užkasa karštame smėlyje rš. Vasaros pabaigoje ir rudenį vorai deda apskritus, balsvos ar gelsvos spalvos kiaušinėlius rš. | Susibobutavęs (susiraišiojęs) lygu boba dėsianti (gimdysianti) Šts. ^ Kiaušiu nedėtas, paukščiu nelėksi Sim. Nedėtas – ne pautas, neperėtas – ne vaikas Krsn. 13. tr. sodinti, sėti: Po nedėliai dė́sim daržus Alk. Bulvės, šiaurės vėju dėtos, skanios Dr. Pavasarį reikia vasarojų dė́ti Snt. Buvo tuomet vasarojaus dedamas laikas J.Jabl. Dar mano nedė́tas laukas Plv. ║ perinti: Laikas būtų dė́ti vištyčius Prk. 14. tr. skirti (kuo): Nemoku nei skaityti, nei rašyti, dẽda mane į karalius Plt. Į šaltyšius tave dė́sim Nm. Ožio daržininku niekas nedės Sln. Kai mane dės viršinyku, tada taip bus, kaip nori Lnkv. O trečią brolužėlį karalium dėjo LTR(Pnd). Dėjo jumus farizeušais DP514. ║ laikyti (kuo): Ar tu esi beprotis, ar mane už beprotį dedì? Krt. Ji buvo gražuole dedama J.Balč. 15. tr. lyginti (su kuo), gretinti (prie ko): Ar tu tą piemenį dedì prie manęs? Ėr. Pernykštį vaikėzą dė́si prie to – nė panašumo nėra Grž. 16. refl. bičiuliautis, jungtis, vienytis: Geriau nesidėk su tuo neišmanėliu Upt. Atrado su kuo dėtis – su tuo padauža! Grž. Barė motyną, kad dabotų sūnų ir neleistų dėtis su mužikais Žem. Nereikėjo dė́tis prie vokiečių Rm. Dė́kimės (tarkimės) jam atkeršyti Grž. Nesidėjo į jokias partijas rš. | Dėkiamos abu po arklį rytoj į turgų važiuoti Šv. 17. intr., tr. apsimesti, nuduoti: Ką juoku dė́ti KII1. Deda negirdu Tvr. | refl. R: Jis labai aukštu dẽdasi Pn. Dedasi linksmas J.Jabl. Matė ir tėvelis, ir taip pat dėjos nieko nesuprantąs Vaižg. Jis dẽdas ligonis ėsąs KII196. Dẽdasi šventas, o iš tikrųjų tai velnių priėdęs Plv. Nors širdyje džiaugėsi, vienok pikta dėjosi Žem. Jis dėjosi nekreipiąs dėmesio į sesers parvažiavimą rš. Jis dė́josi mano kalbos negirdįs Alvt. Kaip brolis parėjo, tai sesuo dėjos nusiminus BsPI46. Nėku dėjęsis (tartum be priežasties), nuėjau prie kaimyno Kv. Juoku dėjęsis ir gerai mane įmušė brolis J. Juoku dėjusis ir pasakiau Šts. Įprašytas kaimynas ir įėjo tame laike kaip gerti dė́jęsis Skd. Neužilgo, kaži kuo dėjęsis, nuėjo pas Trumpiką M.Valanč. Jie valgo našlių namuos ir destisi ilgai meldžiantys BBMr12,40. 18. refl. SD129 darytis, atsitikti, vykti: Na, kas ten dẽdas, nežinau J. Padabok, kas te dẽdas, kad toks alasas Lkm. Oras nuo to dẽdasi šaltas Zp. Kas dẽdasi po namus? Krkl. Pajutau, kad mano dvasioj kažin kas dedasi V.Kudir. Nesuprantu, kas čia dẽstas Krž. Kaip sviete dẽstis, juk turi žinoti Pgg. Eik, klausinėk tiktai, kas ponų dvaruose destis K.Donel. Kas pas mus dė́jos, kad svetimas niekas nežinotų Arm. Mums nelaimė dė́jos – apvogė Dr. Nežinau, kap tę dė́josi Gs. Veizėsiu, kas dėsis, kaip piningus radau Užv. Dėkis tavo valia! Nz. Kaip destis jumus (kaip gyvenate, ką veikiate)? B. Jam gerai destis R164. Teip destis su velinu (taip atsitinka velniui) SPII70. Kad regėsit tai destantis, žinokit, jog arti yra karalystė Dievo SE2. 19. refl. impers. Vrn rodytis: Kaip tau dẽdas, ar jis gerai padarė? Dglš. Man dẽdas, kad čia kitaip yr Ktk. Širdy dẽdas man, kad pagrįš jisai šiandien J. 20. refl. verstis, manytis: Kaip dėsimės, taip, viskas bus gerai, nesirūpink, Juozeli! Žem. Kaip dė́siuos, taip, bet iš jo pinigų neprašysiu Up. Kaip nedėdamos nesumaniau jiems įtikti M.Valanč. 21. refl. lažytis: Dedamės iš šimto litų, jei neparvažiuos mano tėvas Vdk. Iš kiek dedies? – Galiu koc i iš tūkstančio Krkn. 22. tr., intr. smarkiai ką daryti; trenkti, smogti: Kad dė́jo jam per ausį, net aukštielninkas apvirto PnmR. Kai tik dė́jau su mietu, taip ir sukrito Ll. Tik dedù su votegu, tik dedù, o arklys žarsto (bėga) Šts. Kad dė́jo mune prie žemės, tik dulkės padulkėjo Šts. Dė́jau porą gniaužtinių, ir nustojo rėkti Kt. Viesulas pusę dangčio kad dė́jo žemėn su visomis gegnėmis! Zr. Vagį nutvėrei – dėk toje vietoje, ir gana LzP. Aš tave kad dė́siu (stumsiu) už pakarpos per duris! Lp. ║ smarkiai griūti, kristi: Kap aš dė́jau, paskui per visą vasarą sirgau Prn. Vakar vakare tamsoje ėjau, tai kad dė́jau, tai dė́jau Skm. Kad dė́jau ant šono Vl. | refl.: Ka dė́jaus vidury kelio! Žg. Kad kiek, būčiau dėjęsis į balą Srv. Kad dė́jos nuo arklio, tai tik ką paskėlė Nč. ║ refl. virsti (gulantis miegoti): Kad tik po pietų, tai tuoj dẽdasi ir guli Pš. Dėjosi pavalgęs ir gulia Šts. Eik dė́kis ant šieno Klk. ║ godžiai valgyti, kirsti: Namo atėjęs, kai dėjau ben penkiolika blynų Ktk. Kaip dėjo atsisėdęs, tai tris bliūdus rūgštaus pieno išsrėbė Ds. ║ euf. bjauroti, teršti: Veizu, ans ir bededą̃s! Slnt. 23. intr. smarkiai pasakoti, aiškinti: Jis man dė́j[o] ir dė́j[o] apie savo kelionę Btr. Barbutė pasirėmė smakrą kairiąja ranka ir ėmė dėti S.Čiurl. ║ Lš apkalbėti: Ji visaip dẽda, niekina mane prieš žmones Ėr. | refl.: Vienas ant kito dẽdasi Ėr. ║ sakyti ką nemalonaus: Nepatiko kas, tai tuoj į akis ir dẽda Gs. ◊ akių̃ nedė́ti neužmigti: Visą tą naktelę nė akių̃ nedė́jo Gr. ant juõko dė́ti laikyti pajuokai: Ką čia save dedì ant juõko su tais nėkais! Dr. gálvą dė́ti 1. žūti: Kad ir patys žūsim, galvas jaunas dėsim, bet už mergelę savo atkeršysim V.Krėv. 2. tvirtai užtikrinti, garantuoti: Jis už jį gálvą dẽda, kad nekaltas Pn. Gálvą dedù, jei nenušausiu zuikio Gr. 3. kovoti iki galo: Mes turime parodyti, kad tiesa yra mūsų pusėje ir kad dėl jos mes visi kaip vienas dedame galvą T.Tilv. Vienas iš jų atsirado, už vainiką gálvą dẽda (d.) Ds. 4. atsigulti numigti: Pasisėdu į patvorį – pradėm turu dė́ti gálvą Dov. į ãkį dė́ti miegoti: Buvau nuvargęs – dė́jau į ãkį mažne lig pietų Slnt. Jis dar in ãkį dẽda Al. Atsiguliau, užmigau ir kad dė́jau į ãkį, tai dė́jau Lnkv. Po pietų dė́jo į ãkį iki pat vakaro Jnš. į añtį nedė́k negirk (nepagrįstai): Nedė́k į ãntį, per rankovę iškris Kt. į bùrną dė́ti valgyti: Da nieko burnon nedėjau Dglš. Jau patys nei burnelėn nedėjom [mėsos] Lp. į dãbą dė́ti (dė́tis) Krok, Smn pažiūrėti; domėtis. į gálvą dė́ti (dė́tis) 1. dėmėtis: Algirdas daugiau klausydavo senų žmonių ir į galvą dėdavo Mair. Nedė́k į gálvą visų niekų (nesirūpink) Ėr. Ką jam pasakai, viską dẽdas į gálvą Jrb. Nedė́jaus tų dainų į gálvą Grg. 2. rūpintis, jaudintis: Nedė́k į gálvą, pro pirštus leisk Grž. Verkia, kremtasi, dẽdasi į gálvą, dar apsirgs Rdm. į gálvą dė́tis dingtelėti: Tada jam dėjos į galvą: juk man įsakė uždėti prieskonių S.Dauk. į griñdį dė́ti šokti: Duokiam į būgną, dėkiam į grindį Šts. į kešẽnę nedė́k negirk (nepagrįstai): Ir jo nedė́k į kešẽnę Srv. Nei šito nedė́k kešẽnėn PnmR. Kad ir geras, ale kešeniun nedėk (per daug nepasitikėk) Trgn. į kùpą dė́ti dėmėtis: Tuos žodžius idant kas sau dėtų gerai kupon DP285. į padùs dė́ti 1. eiti: Nuo ryto pakilęs deda į padus LTR(Žg). 2. šokti: Ka užgrajys, dėsim į padus Vlkv. į rãgą dė́ti atsigulti, užmigti: Pavalgęs kad dėjau ragan, tai ben dvi valandas išmiegojau Slm. į ragùs dė́tis ginčytis: Ar tu dė́sies su manim raguosen! Ml. ×į smer̃tį (smerčióp) dė́ti pražudyti: Po tam piktasis sviets nekurius iš jūsų smerčiop dės BPII129. į stáibius dė́ti išbėgti: Aš nebsėdėjau, dė́jau į stáibius Ms. į šìrdį dė́ti (dė́tis) 1. dėmėtis: Šitai dėkite širdin savo BPI260. Dėkit į savo širdis kožną žodį Sz. 2. B išgyventi, jaudintis: Tik tas ėmė jai dėtis į širdį, kad namiškės moterys, pamačiusios ar pasitikusios ją, šnibždėjosi Žem. kaĩp dẽdam (dẽdama) kaip bebuvę: Ryt tai da kap dẽdam, bet poryt turi ateit! Alk. Dabar pavalgysim pusryčius, o toliau kap dẽdama Klvr. Dar kap dẽdama (ant dvejo) – ateis ar ne, tikrai nepasakė Rdm. kaĩp dẽdamas Šts kas nereaguoja, yra abejingas: Juk ans žmogus ir yr kaĩp dẽdamas (ką nori jam daryk, nieko nesakys) Slnt. kàs dė̃s (dė́jo) sakoma norint ką paneigti: Ar bernas namie? – Kàs tau jį dė̃s, po sodžių laksto! Jnšk. Ar turtingą žentą gavo? – Kàs dė̃s turtus (kàs dė̃s turtingą)! Ėr. Ar yra speigo? – Kàs tau dė́s! Šts. Ar daug šį metą obulų? – Kàs dė́s daug! Vvr. Kàs tau dė́s brangius javus – pusdykiai pardaviau! Ėr. Ar bus garų? – Kas bedė̃s garų J. Kàs čia vestuves dė́jo (nėra jokių vestuvių)! Pl. Kàs jiems dė́jo tuos turtus – kokie buvo driskiai, tokie ir liko! Ėr. kortàs dė́ti KII335 burti: Cigonė dẽda kortàs Plng. nė̃ pir̃što nedė́ti 1. visai nepaliesti: Tu be mano žinios nedėk nei piršto an mano vaiką Ml. 2. nė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė pir̃što nèdeda, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietė Rm. nė̃ pirštù pir̃što nedė́ti nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė̃ pirštù pir̃što nedė́siu Gs. nėrà kur̃ dė́ti labai daug: Kad priaugo burokų – nėr kur dėt! Rm. nežinóti (neturė́ti) kur̃ akìs (akių̃) dė́ti sakoma, jaučiant gėdą: Iš gėdos nežìno kur̃ akìs dė́ti Jnš. Iš sarmatos nežinojau kur akis dėti Lp. Senis Burba nežinojo kur akių dėti sp. Iš gėdos neturia kur̃ akių̃ dė́ti Vkš. Iš sarmatos netùri akių̃ kur̃ dė́t Kt. Kur̃ dė́sim akis žu sarmatos? Rod. niẽkur dẽdamas (dė́tinas) netikęs, blogas: Vaikas nė̃kur dẽdamas – nei gulia, nei nešiojamas (didelis rėksnys) KlvrŽ. Nė̃kur dẽdamas nebliko, kaip apsiženijo Šts. Iš pat mažo nė̃kur dedamà KlvrŽ. Nėkur dėtina merga – slinka, o dar nevaleika Šts. nórs į aũsį (į sópulį, prie žaizdõs) dė́k sakoma apie labai švelnų, mandagų žmogų: Kas jos šnekumas, meilumas – nórs į aũsį dė́k Jz. Tokia jau lipšnutė – nors i prie žaizdõs dė́k Vlkv. Tat tik prie žmonių ji tokia, o namie ją nors į sopulį dėk V.Krėv. prie žaizdõs dė́tinas malonus, mandagus: Rodos, prie žaizdõs dė́tini žmonės Ar. tõ dė́tas tam skirtas: Ta diena tõ dė́ta – važiuokiam, kad ir lyna Plt. \ dėti; antdėti; apdėti; atidėti; dadėti; įdėti; išdėti; nudėti; padėti; atpadėti; dapadėti; pripadėti; užpadėti; pardėti; perdėti; pradėti; išpradėti; pridėti; razdėti; sudėti; uždėti
dėti junginiai
- (pa)dėti, (pa)dėti paukščiuką, (pa)dėti, (pa)skirti, (pa)dėti, įdėti, paleisti, (su)dėti/(iš)kloti grindis, (į)dėti į bylą, (į)dėti į krepšį, dėti dangą, dėti neskiriant, dėti pastangas, dėti skyrybos ženklus, dėti visas pastangas, pra(si)dėti, skystis plaukams dėti, su(si)dėti, su(si)pakuoti, į(si)dėti į kišenę