skaityti reikšmė

Kas yra skaityti? skaitýti, skaĩto, skaĩtė, skai•tyti 1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą J. Vienas skaĩto laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra Ktv. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė Krs. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Mžk. Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas Kin. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti Knt. Praslaužiau kiek skaitýt Dglš. Ir knygą skaĩto, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie Dgp. Vasarą nėr kada i skaĩto Aps. Kitas gal per daug skaĩto vakare, tai ir akys sugenda Kp. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ DrskD27. Skaitydamas suieškau R263. Jis beskaitydamas užmigo KBI35. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai M.Valanč. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais Žem. Skaitytinas N, Š, Rtr. Skaito – kaip vyžas pina TŽIII378. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) PPr247. Skaito – kap riešutą (ledą Plv) kremta Rud. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) Krž. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat Mž8. Kas tą skaito, teišmanai VlnE129. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai[tė] tas po akim žmonių BB2Moz24,7. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š[venta] skaĩto DP219. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė ChJoz8,35. ^ Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė rš. Kas skaito rašo, duonos neprašo Jnš, Ds, Gs. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai PPr198. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau (juok.) Všn. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda Šn. skaitýtinai adv.; Sut, N, Rtr: Rašyk skaitýtinai, aiškiai KII25. Skaitýtinai nė[ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs LKT70(Dr). | refl.: Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai V.Kudir. Taip rašose, … taip skaitose Mž13. ║ įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių Rud. Aš tai da skaitaũ prisimerkus Ssk. 2. tr., intr. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau A.Baran. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi rš. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? BtMt12,3. | Senoji Voluntienė pleinatas skaĩto (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) Vkš. ║ tr. suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius BŽII583. | Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti J.Dov. | prk.: Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks sp. ║ tr., intr. prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis E.Miež. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos V.Myk-Put. ║ intr. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė[je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti Vkš. 3. tr. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje J.Dov. Savo mokslus skaitýti KII25. 4. tr. R, LKTI133(Plik) kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo K.Donel. Malda, vakarais skaitoma N. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti APhVIII41. ║ tr., intr. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) LTR(Mrk). Klausau: kad verkia, kad verkia, skaĩto žodžiais Rdm. | Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skaĩto ir skaĩto kažką (gieda) Mrk. 5. intr. Sut, M, L, Nmč sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skaĩto, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių J. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai LTR(Šmk). Skaĩto lig penkiasdešim LKT347(Klt). Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) Dov. 6. tr. H, Z.Žem nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė Pb. Skaitom metus amžiaus iš veido rš. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitaĩ – keselys pridėtas Slm. Tevie kąsnius skaitýsiam (juokiamasi, atsilikus valgančiam) Sg. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują Trk. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie (d.) Tvr. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius DrskD16. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! JD1234. Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai], naktelė temo – dar neskaityti LTR(Mrk). Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti LTR(Ob). Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų S.Dauk. Šiaulių pavietė[je] ir parakvijo[je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti M.Valanč. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį I.Simon. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais A.Baran. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi BB2Moz30,12. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt DP542. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt BtApr7,9. Skaitau, skaičių darau SD312. Ant pirštų skaityti N. Šimtais skaityti N. Anas skaĩto grašius Lz. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti Skr. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti J.Balt. Žileikę (tokią dūdą) skaĩto pirštais ir groja Tvr. ^ Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten] NžR. Pinigai skaĩtomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) Trgn, Bsg. Piningas skaĩtomas Krš. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk Švnč. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta Krš. Vėlu kely arklio dantys skaityt Švnč. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna Lk. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys VP13. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau (audžiant viena gija nutrūko) LTR(Rs). | refl. tr., intr. Sut, N: I nuvežęs tus piningus, skaĩtos, ant stalo pasidėjęs Nv. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis Šts. Tie metai tie patys skaĩtos – a čia, a čia tarnausi Krtn. 7. tr., intr. Kv nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skaĩtot už tas skiedas? Vž. Kiek tau skaĩtė kilogramą? Lkč. Po kiek skaitaĩ pieną? KzR. Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskaĩto Lk. 8. refl. Ser atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti: ^ Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai (sakoma, nenorint likti skolingam) Skdt. 9. tr. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skaĩto, ė mūs – ne Dglš. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskaĩto (vis dar maža) Klt. Mes girto to berno neskaitýdavom Imb. | refl.: Ji nieko nesiskaĩto: ką turės – šveis, ir gatava Slm. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskaĩto Jrb. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskaĩtės Ms. Tu su mumis nesiskaitaĩ, kumštį kišenė[je] laikai Snt. Anas nesiskaĩto su sveikata Dglš. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Jnšk. Aš skaičiaũs su žmonim Rš. Jis su žodžiais nesiskaito rš. ║ refl. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skaĩtomos Gršl. 10. (sl.?) tr. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą End. Tu munęs už beprotį neskaitýk Trk. Tu man skaitaĩ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji Lkm. Mano darbus kenksmingais skaitė LTI86. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skaĩto bagotu Plng. Upė – nėr kas skaĩto, tik toks ravelis Švnč. | refl.: Jis nesiskaĩto mūsų kiemo žmogus Mžš. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena Tl. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė LTR(Žgč). Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės VoL247. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai Grz. Ka i skaĩtos giminė, ale negiminiuojamos Šll. Jug tu didelė skaitáis Brs. Gaidžio tas pirštas skaĩtos kaipo pentis Pls. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria Ch12PvK10,12. ║ refl. modal. vartojama autoriaus kalbai apibūdinti, svarstant, aiškinant kokį faktą: Buvo, skaĩtos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina Alv. Skaĩtos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti Trk. Skaĩtai, aš jau vieką pabaigiau Aps. Čia ir bala, skaĩtai, tokia buvus GrvT67. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos Gršl. 11. (sl.?) tr. vadinti: Tą vietą Melnytėle skaĩtė Jsv. | refl.: Varniai skaĩtės Medininkai Varn. 12. intr. šnek. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą! BsPIII243. ◊ áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus Srv. dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skaĩto Skr. dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina… Vdk. kaĩp skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kaĩp skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau Krš. kaĩp (tarýtum) žvaigždès skaĩto (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skaĩto Ūd. Eina kaĩp žvaigždès skaitýdamas KzR. ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skaĩto, kai valgai Mrj. Savo vaikams ką́snius skaĩto, tai ko beklausi apie svetimus KlK6,61(Krš). Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskaĩto Vn. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo Snt. kiaũlių skaitýti Trgn, Mlt, JnšM psn. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt Skdt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja Pb. kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt Lnkv. kójomis skaitýti 1. Švnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skaĩto Švnč. 2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skaĩto Pns. kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma Kp. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas LTR. pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas Srv. pìnigus skaitýti Lp juok. kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pìnigus skaĩto Pg. stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skaĩto stikliukùs Plv. su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai Grdž. (kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv. várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina Ds. žvaigždès skaitýti 1. Kpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skaĩto! Dkš. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skaĩto! Mrj. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt Lš. 2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skaĩto! Kdn. \ skaityti; antsiskaityti; apskaityti; atskaityti; daskaityti; įskaityti; išskaityti; nuskaityti; paskaityti; perskaityti; pieskaityti; praskaityti; priskaityti; suskaityti; pasuskaityti; užskaityti

skaityti sinonimai

skaityti junginiai

(nu)skaityti, (pa)skaityti paraidžiui, skaityti korektūrą, skaityti paskaitą, skaityti tarp eilučių, toliau skaityti

Ką reiškia žodis skaitytinis? Visi terminai iš raidės S.

Draugai