vertinti reikšmė
Kas yra vertinti? 1 vértinti (-yti Graž, Kp, PnmŽ), -ina, -ino tr. J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, ver̃tinti Lc, Sd; L 1. PolŽ31 spręsti, ko vertas, nustatyti kieno vertę: Ne visi žmonės vienodai ver̃tina tuos pačius dalykus FT. Mano dėsnis, kuriuo aš gyvenimą vertindavau ir tebevertinu, yra tautos vienybė A.Sm. Suaugęs žmogus gyvenimo įvykius dažniausiai vertina protu, o vaikas į juos žiūri beveik visada širdies akimis rš. Kunigas stebėjosi šito jauno kaimiečio žiniomis, jo sugebėjimu protauti ir teisingai vertinti daugelį jo pastebėtų gyvenimo reiškinių V.Myk-Put. Kiekvieną svarbesnį leidinį jis vertino kalbos atžvilgiu, kėlė nukrypimus nuo gyvosios kalbos KlbV62(J.Balč). 2. LL302 nustatyti kainą, piniginę vertę, kainoti. 3. Sut, ŠT385,397, Skm, Msn pripažinti kieno vertę, reikšmę, branginti, gerbti: Reikėtų vértinti tą gyvenimą, jug numirsma i taip, to[je] žemė[je] prisigulėsma Trš. Jaunūmenė daba tėvų nedidliai vértina Lk. Visi buvome vieno tėvo vaikai, visus jis vertino vienodai J.Marcin. Aš biedną žmogų vértinu, aš bagotų žmonių nekenčiau Akm. Ta tarnauja dvare, bet vertinama ji panašiai, kad lygiai su dvariškėm panelėm J.Ap. Varge varge: tas žmogus visai nieko nevértinamas Jrb. Žmonės didžiai juos (apaštalus) vertino BtApD5,13. Senelių iš motinos pusės giminę aš vertinau aukščiau negu savąją V.Myk-Put. Jei laimę rastum taip, be niekur nieko, jos nei suprast, nei vertint nemokėtum! B.Sruog. Labai seniau vértindavo tą vandenį: gerdavo, valgyt virdavo, atvažiuodavo [žmonės] ant versmę, nusiprausia tę tuo vandeniu LKT311(On). Labai vértinam tas guotes, kad jos kietos, skanios Pl. Rudamėsės geriausi grybai, kap baravykai, kas vértina Vlk. Kas tą knygą skaitė, vis labai ją vértino Plšk. Žmonės nevértydavo mokslo šitam krašte – pragyveno ne iš mokslo Sdr. Žemė tura verčią, vértina dabar Rdn. Visi strazdai – tai malonūs paukščiai, gražūs, vikrūs ir geri giesmininkai, todėl gamtos mėgėjai labai juos vertina T.Ivan. Donelaitis ją (tautosaką) vertino kaip meninės kūrybos šaltinį LKVII110. Žemės ūkyje barsukai vertinami kaip pelių naikintojai rš. Bretkūno kalba labai vertinama mūsų kalbininkų rš. ^ Ir aš vertinu narsų, nors ir negarsų KrvP(Ilg). Katri savo neturi, ir kito nevértina Lš. Kožnas savo labiau vértina Pns. ║ refl. brangintis, didžiuotis: Jis paprastas, jis nesivértina Vlkj. \ vertinti; apvertinti; įvertinti; išvertinti; nuvertinti; pavertinti; pervertinti
2 ver̃tinti, -ina, -ino žr. versti.
vertinti junginiai
- labai vertinti