beprotis reikšmė
Kas yra beprotis? 1 beprõtis, -ė smob. (2) K, bẽprotis (1) J, Kv, Skr, R kas neturi proto, pamišėlis, kvailys: Žmogus beprõtis KBI33. Jis beprõtis, su juo neprasidėk Igl. Jau must tikrai bẽprotis apniko (sukvailėjai) KlvrŽ. Gudri bẽpročiai abu buvo Akm. Beprotãle tu, kaip tu nusiliausi be piningų ir be proto palikusi? Šts. Beprotáičiai vaikai, kur brendat, jug nuskęsiat! Lnk. ^ Prižadėtas žaislas – bẽpročiuo linksmybė Pln. Su bepročiu du turgai, o su išmintingu nė vieno Gdž. Bepročio nereik ieškoti – pats pasirodys PPr170.
2 bẽprotis sm. (1), beprõtis (2) šnek. bulvinis apskritas kukulis be mėsos viduryje, valgomas su spirgintais taukais ar lašiniais: Nebevalgykit kleckų su viduriais, pamėginkit bẽpročių (beprõčių) Tl. Verdu kleckus bẽpročius, protingiems nėra lašinių Tl. Šiandien bepročiùkų išvirk Krp.