pats reikšmė

Kas yra pats? 1 pàts, patiẽs sm. (4) Dbg; R vyras žmonai: Kai geras pats, gera pati, tai gražiai i gyvena Ign. Pati buvo į kailį duotina, bet pats kaip dedamas, ir anuodu geruoju gyveno Šts. Juodu krūvoj laikos kaip pàts su pačia KII45. Duktė viena ištekėjus, pàts pametė Pb. Mano pàts jau nuvažiav[o] Lkm. Su patim̃ gyvena Ar. Pãtį vesti, už vyro tekėti KII89. Anyta yra paties motina, dieveriai yra paties broliai StnD20(paaiškinimai). Pats duonos uždirba, pati valgyti išverda, apskalbia Blv. Čia moteriškė ir vaikelis nedidelis, o pàts išejęs Šr. Mato pàts, ka jo boba nerimau[ja], nesigeruo[ja], i gana Jrb. Ir verkė pati jo, kad nematė ilgai paties savo LB247. Ana su patim̃ atvažiavo Lkm. Mano paties nėra namie, o viena aš nieko negaliu Sdb. Ėjo pati į karčemą, liepė pačiui būt namie LTR(Kbr). Sukenkėlę praradau, pačiam pypkę nupirkau JV961. Pasiuto bartis pati ant patiẽs Rt. Kur pats su pačia mušas, tai svetimas nelįsk LTR(Slk). Ėmė šinkarką su patim mušt LB185. Su patim̃ ji atsiskyrusi Stl. Labą rytą, brangiausias pačiuti! – tarė vyrui LC1881,16. Oi Dieve, Dieve, kelk iš grabo patelį! Nm. Patie mano, širdžiau mano! JD495. Na, pãčiau, einam namo! Ss. ^ Ka trys liuob kulti, tat liuob sakys: pàts su pačia i piemuo Mžk. Pats su pačia, duktė trečia, senis, senė ir piemenė (pritarimas kuliant spragilais keturiese) Rmš. Pàts su pačia, katė su šuniu – teip ir kulia [dviese] Mlt.
2 pàts, patì pron. (4) 1. def. nurodo asmenį, kuris yra tiesioginis veiksmo, būsenos subjektas, arba pažymi, kad veiksmą atlieka veiksmo subjektas savo jėgomis, be kitų pagalbos: Ko pats nenori, to kitam nedaryk VP25. Kai pàts blogai nedarysi, tai kitas neprimusis Trgn. Pats kvailiodamas, kitims razumo neįduosi LTR(Vdk). Žmogus atdav[ė] katiną, o pàts su džiaugsmais grįžta namo (ps.) Pls. Kad nėra kam, reik dirbti pačiam VP20. Pats, ne per kitą R382. Patì per save ir įsijunkiau aust Pls. Ka ir turės, pàts suės Lnkv. Mane brolis pàts nešdavo per rubežių Vlkv. Tėvas pàts man pasakoj[o] Klvr. Jei niekas negiria, tai nors pàts pasigiria Plv. Dukterį pakavojo, ė patì gyva Dglš. Pats pėsčias eina, o onarą važiuotą veža Lnkv. Geriau[sia], ka pàts pasidarai Plv. Anos (bitės) turia pasidirbti [korius] pãčios Gršl. Paimsiu lazdą, aš patì atsikelsiu Pb. Vaikai suaugo, pãtys i ažsidirba Smal. Pačių austais drabužiais nė piemuo nenora benešioti Plng. Nigdi pàts in savęs neišsiūtur' svietui (savęs neapkalbėk) Dglš. Ligonis jau pats tavaliojas J. Mergaitė pati sau galą darė S.Dauk. Patì savaime ištekė[jo], momos neklausė Dglš. Lapė, į urvą įlindusi, visa virpa ir pati su savim kalbas PP63. I pãt[y]s vyžas padžiovė [žuvo] Šmk. Ir pãt[y]s kap tik (vos) gyvi likom Vlkv. Pats nežinai, ką sakai J. Šėpelė[je] brūzdė, brūzdė i pàts pasiėmė pamidorą (apie mažą vaiką) Slnt. Ligi pažarstų reikėjo brist – an patiẽs marškiniai išdžiūvo Vl. Patys nepajuto, kaip ištiesė viens kitam rankas J.Balt. Eina pãties daržan, rauna Švnč. Vyrai pãties padarė tep Zt. Paeido (prieina) patì mašina par tą krūvą [javų] ir kuldo Grv. Geležį pirkdavo, medį pãtys pasidirbdavo Ds. Neišmėtykit: ka ne patìms, tai vaikams gal kada prireiks Erž. Sugadina grūdus – nė patíem, nė kitiem Ėr. Kas gi sutvarkys, jeigu jy sirgo, ligoninė[je] buvo, – tai reikė pačiám dėdei tvarkyt Mžš. Pačiùms reikėjo viską pasidaryt Erž. Pačiuom (instr. sing.) LKGI653. O kur pačiudu lįsav? Klp. Patidvi to negalėdami kartais padaryti, praneš pardėtinei M.Valanč. Pačiùdu antkėlėv viską an viršaus Jdr. Puskelėj nutarė pačiudu pasilsėti ir juodmargę pailsinti rš. Anos nebsuprato, kad tatai anidvi patìdvi kalba Štk. Pačiùdums tik čia tetrūko Šv. ^ Paties našta nesmagi (nesunki) Nt. Pačių gira nerūgšta S.Dauk. Pats muša, pats rėkia PPr402. Pats apmeta, pats ataudžia LTR(Žg). Kuo pats kvepa, tuo ir kitą tepa LTR(Šv). Pačiam kelmui šaknis pasmirdo (atsakoma įtarinėjančiam) LTsV245. Pati virei, pati ir ryk LTR(Švnč). Gera prekė pati save giria J.Jabl. Kas kitam kilpas spendžia, tas pàts įkliūva NdŽ. Bėda patì ateina, nereikia ieškot Trgn. Svarbu pradžia, o pabaiga patì ateis Mrj. Kas gi pakels šuniui uodegą, jei ne pàts (apie pagyrūną) Km. Kad pats šuva nepjauna, neužpjudysi Sim. Greitas pats užbėga, o tykiam vėjas užpučia Žmt. Kas pats joks, tas ant kito sako toks Tr. Pati be rankų, be galvos, o visus aprėdo (adata) LTR(Zp). Pats nevalgo, kitus peni (plūgas) Ad. Sudžiūvėlė, sukepėlė, nei patì valgo, nei kitam duoda (spyna) Švd. 2. def. nusakant savaiminį veiksmą: I auksinis plūgas pats neara LTR(Vdk). Dviratis pàts bėga nuo kalno Nmč. Pasiklausai jo – tai kumščiai patys gniaužiasi V.Myk-Put. Nebnustovia – nagai pãtys dreba Trk. Ir nežiopsoti reikia [kuliant], laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia J.Balt. Man kojelės lengvos, greitos, pačios kelias, pačios raitos B.Sruog. Grybai ... patys savaime suglebę supūsta A.Baran. Akys pãčios užsimerkė NdŽ. O jau smagus – nė neklausk: burna patì juokias (labai linksmas) Škn. Julė neverkė, tik didelės ašaros pačios ritosi iš akių J.Marcin. Niekas nedaro, pats pasidaro (plyšys) Ad. 3. def. pabrėžia sakinio subjektą ar objektą (ppr. išreikštą asmeniniais ir sangrąžiniais įvardžiais): Pats aš gimiau viename Lietuvos kaime J.Jabl. Tai gausi atvažiuoti, aš jau tą kelį užmokėsiu patì Ms. Aš i patì jodinėjau, kap maža buvau Grv. Akys jo didelės, išbalškusios, o pats nesiprausęs gal nuo Velykų J.Balt. Bobų nėra namie, liš aš pàts vienas Lz. Penkios seselės, aš patì šešta JV477. Sesuva nelabai graži: plaukai juodi, patì geltona Pls. [Vyrui mirus] patì septinta likau kaip su ėrais (su šešiais vaikais) Vrn. Būtų galėjęs svotu būti, pàts buvo ženotas Ps. Aš pati liektu ir tu lik čia J. Tamsta pàts čia esi Vkš. Ir aš jį mylėjau, bet ne tiek aš atmenu patį krikšto tėvą, kiek jo kumeliuką A.Vien. Formalistams spalvos ir linijos pats sau tikslas rš. Ką sakai apie pats save? VlnE7. Išgelbėk save pats ir mus VlnE209. Prapuolimo sau pats ieško Mž452. Pàts savo akim regėjau Aps. Pàts girdėjau savo ausimi Klvr. Gautą daiktą ne pats sau paturėjai, ale įteikei kitam J. Žmogus parsenęs pats savęs nebkent, pats save smerčiui siūlo PP71. Munęs patiẽs nepasiklausęs, nėko nedaryk Lkv. Mano pãčio perniai šieną nunešė OG269. Man pãčiai prejo [gydytis], geltonlige sirgau Imb. Iš tavo paties burnos tai girdėjau OsG140. Ka jin patì būt otri an darbo, i jis būt kitoks Sk. Pàts jis tuo klausimu nieko nežino NdŽ. Tai jo patiẽs dalykas NdŽ. Jo pãčio paklausk Šn. Visa, ką turi, iš savęs paties turi SPI79. Savęs paties plakimas SD49. Meilė savęs paties SD151. Nei save pãtį, nei kitus draugus nepažeisi K.Donel. Ne kas save patį giria, tasai yra pagirtas SPI48. Išsigelbėjo ir pats save, ir senelį nuog smerties BM6. Nekaltyk, mergele, manę bernužėlio, tik kaltyk, mergele, patì save jauną (d.) Drsk. Mokykimės save pačią pažint SPI83. Padaręs apčystymą griekų mūsų per pats save VlnE10. Menkas daiktas yra dūksėtis savimi pačiù DP150. Tėvas turi gyvatą savimp pačiamp DP544. Ir nedūmokit kalbėt patys savimp: Tėvą turim Abraomą Ch1Mt3,9. Manimp pačiámp nėr nieko Zt. Manip patìmp treitas vaikų Zt. Pačiuodu abuodu Lnkv. Aš to daikto vardą žinau, ko rasit anuodu nė pačiuodu nežino rš. Matot pačios, mergužėlės, jog aš kareivis d. Aigiptėnai laikę prygus senesne tauta už patys save LTIII5(Bs). Pats ne saũ būdamas (nieko neišmanydamas, nemokėdamas), da gi mane moko Ob. Jame (veidrodyje) sau patiemus rūpiai prisiveizdime SPI111. Anas pàts lietuvis Nmč. Anys bus pãtys ir mes Zt. Vaikų dvejetas, pãties du Dglš. Pàts sau žmogus naigražesnis Lz. Ašian patì kaip guba, mano vyras kaip pupa (d.) Vb. Kiek nudulka, pakraščiais išeina [malūne malant], ir pats miltas visai kitas J.Balt. Kas iš paties puodo (tiesiai iš puodo) valgo, tai to vaikai bus juodi (priet.) Ds. Pačiù ger' puodeliu (iš puodelio) Dglš. 4. def. pabrėžia daikto, asmens svarbumą: Ispanijos žemėj jau seniai sirgo paties karaliaus duktė M.Valanč. Atsidūriau vėl naujam kieme, pas naujus šeimininkus. Ir tai kokiam kieme – pačioj klebonijoj! J.Balt. Tuo visi pulkai to garso taip nusigando, kad ir pàts erelis jau kribždėti nedrįso K.Donel. Indavinė[jo] (skundė) pačiám pirminykui mañ Dglš. 5. def. rodo dalktavardžiu žymimo dalyko gausumą, gerumą, tikrumą: Dabar pãčios bulbės (daug jų, pigios), pasku bus brangesnės Ėr. Dabar pãčios uogos (daug jų) KzR. Karvė apsiteliavo pačioj žolėj (kai daugiausia žolės) Rod. Už Airėnų Dūkštų miškas: te pãtys ąžuolai, lazdynai Ker. An kapų Jonišky tai varnų, kaukų pãtys lizdai (daug lizdų, vien lizdai) JnšM. Apkibusios karvelės: pàts rugių žydėjimas, pãtys bimbalai (labai daug) Užv. Per pačiùs grybus jis buvo atvažiavęs Kb. Išejo in pãčio vėjo Dglš. Jau jis bus pàts vyras (užaugęs, subrendęs) Vlkv. Penkiasdešimties metų – tai dar pàts žmogus (visai pajėgus, stiprus) Mrj. Avėčią kokią susivirinsi – pãčios uogos (geriausios) avėčės buvo Pvn. Dvidešimt metų – patys medžiai (tinkamiausi), tik šalčiai apgadino Ėr. Išejo iš Egipto hebraičikų ant šešių šimtų tūkstančių pačių vyrų S.Stan. Baravykas – patì grybų galva Smn. A tamystai čia apgamas? Nu patì (tikra) musis atrodo Pln. Vaikiai į mamą abudu, o duktė pats tėvas (labai panaši į tėvą) Pln. Jau patì mama yr ta mergelka Trk. Jos dukra – patì motinysta J. Nu nosės matytis – pàts mama (labai panašus į mamą) Žr. Gegužės mėnuo, o pàts ruduo (oras kaip rudenį) Lkv. Kas vieną sykį sumelavo, niekas jam daugiaus nevierys, noris pačią teisybę sakytų Tat. Argi ir būtų pati jau apgavybė vaidilutė? Vd. Pasakis tau pačiùs niekus, ir tu tikėsi Sb. Tas smirdės pačiù ožiu (labai smirdės) Vkš. Pačiõj mieroj K. 6. def. pabrėžia daiktavardžiu žymimą laiką, vietą: Pati naktis dar, pats įmygis A.Vencl. Dabar pàts bulbakasis Lkv. Jau pati žiema (viduržiemis), o lyna Lkv. Lauke pavasaris. Kur ta patì žiema turėtų būti?! Krš. Jau bulbės nukastos, nuo medžių lapai krenta – prasidėjo pàts ruduo Jnš. Bitelė nuo patiẽs pavaserio ... renka žiedų dulkeles BM1. Iš patiẽs rudenio lijo Ppr. Nuog pãčio vakaro ieškojom Lz. Laukavokė[je] pačiamè gimė vaikas Šv. Čia namie patì liuoba – kur tu gali išeit! Jrb. Rytoj pàts kiaušinių ritenimas Gdr. Kaip visi sukrunta vežt mėšlą, tai tada patì mėšlavežtis Antš. Per pačius pietus JD601. Prieš pãčią saulės laidą NdŽ. Pãčio seno [mėnulio] sodžiau (sodinau) bulves Rud. Per pačius paleidimus žmogus numirė, nė palaidoti negalėjo kaip reikiant Užv. Patim vidurnakty grabas iškilo į viršų BM241(Vl). Buvo pati vienuolikė, kai garlaivis sustojo J.Balč. Parėjęs pačioj dvyliktoj, bildenasi į duris Šil. Atėjo pačiù laiku Krtn. Vest Tamošiui pats jau laikas, jis visai jau nebe vaikas K.Bink. Nu patiẽs jauno (iš jaunystės) toks pašiurpęs Erž. Aš nelauksiu, ryto[j] pãčią dieną pasakysiu Erž. Kad savo arklys, tai ryt pačią dieną plentais nuvažiuotų į Lazdijus Krsn. Pačiõs mišiõs (per pačias mišias) valgė Švd. Jo malūnas buvo ant paties kalno pastatytas J.Jabl. Daržinė ir kluonas su jauja stovėjo nustumti kone pačion paraistėn J.Balt. Aš gi nuo patiẽs miestelio Alantos Ut. Jis pačiõn Rodūnion būna Rod. Patim̃ vidury miestelio gyvenam Gr. Vandens tik į pãtį dugną Rsn. Jis gyvena patim̃ gale kaimos Vl. Marti lydėjo par lygius laukus, sesuo ik bažnytelės, o matušelė augintojelė ik pačios tėviškelės StnD28. Pačiuõs saulėleidžiuos dangus raudonas – bus vėjas Dglš. Pačiosù Kalvarijosu buvau nuejus Ign. Ir patì pabeiga audeklo graži Rdm. Čia pàts kraštelelis, netoli Gudija Ad. [Mano skarelės] iš pats [= paties] kraštužėlio aukso kvietkužėlės, vidurys išvingiuotas JV413. 7. def. su būdvardžio (ppr. aukščiausiojo laipsnio) įvardžiuotine forma ar būdvardiniu daiktavardžiu pabrėžia kalbamąją ypatybę, rodo tos ypatybės gausumo galutinę ribą: Pàts seniausis žmogus mūs kaime Lzd. Unguriai pãčios geriausios žuvys Aps. Lapė nunešė pãčią jauniausią vištelę Vkš. Pašaukė dukterį ir liepė atnešti svečiui pačias gražiausias savo juostas V.Krėv. Pačiàs gerąsias, ilgąsias giesmes ažmiršau Ck. Pãties pigieji [plūgai] buvo šimtas penkiasdešimt markių Imb. Tėvai mirė, ir aš pàts vyresnis likau Gdr. Toj boba pati senesnė Dv. Pačiai didžiajai kad ir neteks Lkm. Pačiuosà geresniausiuosa daiktuosa gyveno ponai Dv. Marti pati geroja – duktė pati blogoja LTR(Ds). Kogi nebus gardi zacirka, kai pačių̃ gerųjų miltų Skp. Ne koki jau patì senoja, ale moku dainuškų senobinių Sb. Pempė patì pirmiausia atskrenda Dv. Rugiams sėti dabar pats gerasis laikas J.Jabl. Dabar karvių pats pieningasis laikas J.Jabl. Vanduo krito, nebebuvo pats didžiulis Ėr. Ir atej[o] anie pačiõp bagotop daiktop Lz. Man teko pàts linksmasai šokėjas Km. Mano pàts gerasiai sūnus Dglš. Kaimas tebemiegojo pačiu tvirtuoju įmygiu Vaižg. Ir motociklas ne pàts gerasai buvo Krs. Kurgi mano pàts didžiasai puodas? Vb. Žaltys, nulėkęs laukan, pagavo pãtį gražųjį jaučią BM5. Tu tai jau pàts tikrasis (niekam netikęs) tam darbuo Krž. Dabar pàts karštumas JnšM. Pàts gražumas buvo gyvent – numirė mano du sūnai Rz. Pats gerumas važiavimo Grž. Pačiam̃ gražume, pačiõj jaunystėj mirt! Bgs. Pačioj drūtumoj B. In pãčio gerumo karvė apsteliavo Dglš. Dar negirtas, tik įgėręs – pačiam gerume Kp. O mano vyreli, mano dobilėli, ko pabūgai? Ar blogų darbelių, ar sunkių metelių patim gražumėly, pačio[je] jaunumėlė[je]? JD1187. Supratau, kad iš šitos prakeiktos pievos ji išeis pati paskutinė J.Marcin. Vaikas jau pats parankinis, kai reikia kur pasiųsti Skdv. Pàts bagočius mūsų šono Strn. Julius, bijodamas, kad vaikai jo nepaliktų, pats pirmas nusirito nuo šalinės rš. Gal pačiù pirmu (pirmiausia) būs parsirgusi tuo gripu Trk. 8. def. su žodžiu „vienas“ pabrėžia jo reikšmę: Tiktai viena pati jų kalba it žali bruknelė, nu speigų apšarmojusi, lig šiai dienai tebžaliuo[ja] S.Dauk. Aš esu vienas pàts išlikęs Krg. Apsidirbčiant ir viena patì Krs. Su kitais aš drįsu, o aš pàts vienas kaip ožys pastatytas, nosį nūleidęs, stovėsu Prk. Ma[n] mieste nebus blogiau kap pačiám vienam Vrn. Prisiverksi ryto[j] dieną, kad paliksi pati viena LTIII414(Sln). Žodžiai čia sakiniuose patys vieni viso veiksnio nepadaro J.Jabl. Tie ir tie norėjo patys vieni viešpatauti šalyje ir vadovauti jos politikai J.Balč. Pats vienas SD332. Buvo vienudu pačiudu ežero viduryje; po jais bedugnė tamsi, slaptinga LzP. Visus darbus nudirba vienudu pačiùdu Grg. Vedvi vienidvi patìdvi tebuvov i neįsileidov Gršl. Ne pačia viena duona gyvena žmogus DP207. 9. def. vienas: Kas alutį patį geria, linksmai šokinėja LTIII447(Sln). Negera yra žmogui būt pačiam, padarysiu jamui pagelbą Ch1Moz2,18. Ne pačia duona gyvas yra žmogus GNMt4,4. 10. pers. tu, tamsta: Kaip pàts galvoji? Lkv. Kaip pãtys padarysta? Vžns. A pati paišelį pametei? Krg. Ar pàts moki keimerį krimsti? Up. O iš kur pats eini ir ką čia neši? K.Bor. Pàts mat sakei ir nepasakei lig galo Klov. Patiẽs namie nebus, ė žmona nepažins Nmč. Nežinau, kiek nu pačiõs paimti [pinigų] Všv. Ot pačiõs sauliūtė neima – balta i balta Dkšt. Pàts iš Jurbarko? Šk. Na, o kap pačiam atrodo? Šn. Palauk, aš pačiai da padainuosiu Lnkv. Ir man gali per pãtį kliūti NdŽ. Nėkas neperka pačiam (iš tavęs) Mžk. Pačių̃ geresnė žemė Mšg. Patíem rašyt – kaip šienautojui šienaut Gg. Par pačiàs kaip vadina [tą daiktą]? Kkl. Pačiùmdums (jūsų dviejų) tik čia tetrūko Šv. Sveikas pats, – teip liuobėdavo sveikinti garbingesnį žmogų Prk. Ar pačių arkliai šiandien palaidi po javus daužėsi? Srv. 11. LKGI673 gen. (pos. reikšme) savo: Muni visur gaspadoriai už pačių vaiką turėjo Šts. Kas anam buvo nemokyties pačių vaikuo Trk. Pačių̃ vaikai ir samdytiniai Kv. Ir pačių žmonys nebgaun kerpių, kad suvažiuo sodiškiai iš toli tolesniai Plng. Veizės tau pačių̃ sūnus į tokią ubagę! Trk. ◊ į pãtį sỹkį nei per daug, nei per mažai, kaip tik: Įsikaušęs į pãtį sỹkį Skr. nuo patiẽs bíeso labai: Luknė buvo nu paties bieso slinka LTR(Plng). pàts kir̃tis J, Mc kaip tik. pàts nelabàsis didelė daugybė: Pàts nelãbasis tų musų̃! Krš.
3 pàts prt. žr. pat 1: Bulvės prie pàts namų auga Bgt.

pats sinonimai

pats junginiai

(aš) pats, (pats) galas, aš pats, beveik toks pats, o pats, pasidaryk pats, pats (vienas), pats gražumas, pats naujausias, pats vienas, pats žydėjimas, tas pats
Pats baisiausias filmas, Pats baisiausias filmas 2, Pats baisiausias filmas 3, Pats baisiausias filmas 4

Ką reiškia žodis pats tas? Visi terminai iš raidės P.

Draugai