pabaiga reikšmė
Kas yra pabaiga? pabaigà sf. (3b) 1. R, K paskutinis buvimo, egzistavimo, vyksmo momentas, pasibaigimas, galas; pršn. pradžia: Pabaiga gyvenimo SD339. Ar gali žinot, kur žmogaus gal būt pabaigà Skr. Jis parėjo pas savo mylimą pačią ir jau ramiai ir turtingai gyveno iki pabaigai dienų savo BsPIV131. Jau atėjo pabaiga gyvenimo Mrs. Pabaigą gyvatos padarė, kad vis išpūstijo, pragėrė J. Meilę radau ir paliksiu sulig saulės pabaigos (labai ilgai mylėsiu) LTR(Šš). Kęsti tarp jų net ik pabaigõs to pasaulio DP83. Štai aš esmi su jumis po visas dienas iki pabaigai svieto Ch1Mt28,20. Dabar tuoj bus darbo pabaiga Grš. Pabaiga, galas provos R49. Kai prasmanėm rūkyt – nuo to pabaigõs nėr Klt. Širdis mano pasdidinus, juda juda be nė kokių pabaigų̃ Ad. Tarp laikų sudurtinių reikėtų skirti: sudurtiniai pabaigos ... ir pradžios ... laikai J.Jabl. A tai jau tų vaikų (gimimų skaičiaus) pabaiga bus, tu misly?! Jrb. ( Gera pradžia dar ne pabaiga KrvP(Mrj). Be pradžios nėra nei pabaigos KrvP(Smn). Ne pradžia žmogų padaro laimingą, bet pabaiga Sim. Negirk pradžią, girk pabaigą J.Jabl. Kokia pradžia, tokia ir pabaiga Šn. Kad buvo pradžia, bus ir pabaiga Vad. Tegul jau jam bus gana gyvent an svieto, ir baikų pabaiga BsPIII188. Ant galo pabaigos kabins vagį ant šakos (ps.) Ds. Ak tu pabaigėle ant svietelio (stebintis), kaip tamsta moki pasakyti! An. Kas dabar pėdus riš?! Pasaulio pabaiga! J.Balt. Ok tu, pabaigà pasaulio – kiek kirmėlių ant kopūstų! Mžš. ║ paskutinė tam tikro laiko tarpo dalis: Į pabaigą (kai buvo baigiamas darbas) ir darbinykų daugiau atėjo Jž. Susirinkimo pabaigai buvo paskaityti keli savo kūrybos eilėraščiai sp. Kviečius tai jau an pabaigõs valgys [per Kūčias] Pb. Tai daina, tai dainiukė, visų dainų pabaigiukė JD1437. Buvo jau balandžio mėnesio pabaiga A.Vien. Septinto amžiaus pabaigojè NdŽ. Kad jau diena pabaigon ėjo, priėję jop mokytiniai jo kalbėjo BtMr6,35. Ir miegas ant pabaigą buvo užėjęs Slm. 2. SD433 gale esanti, baigiamoji ko nors dalis: Kaip tai ir jūs padaryti galite, pabaigoje šios gromatos girdėsite K.Donel1. Jis susidomėjo pasakos pabaiga rš. Nežinau nei tų pradžių ir pabaigų̃ [pasakų] Imb. [Eilučių] pabaigų̃ lygus skambėjimas, sutarimas (rimas) KII127. Upė turi du galus – pradžią ir pãbaigą DŽ. Būdvardžius, turinčius pabaigas (galūnes) -iškas, -a, vartoju panašumui išreikšti LTII433. 3. prk. mirtis, galas: Gal prieš pãbaigą žmonės teip dūksta Užp. Nevaldė piktos savo širdies, ir tokios pabaigos sulaukė I. Tokia turėjo būt pabaigà manoji DP15. Apie savo pabaigą dūmoti N. 4. Ėr, Jnš, Grš šnek. vargas, nelaimė: Man su juo tai tikra pabaiga: nieko negaliu išmokyt, ir gana Žvr. Man tada pabaigà (kai manimi labai rūpinasi) Slk. Gal velnias čia šitą pãbaigą ir užnešė Ds. ( Nutilk tu, pãbaiga! (keik.) Skr. Pãbaiga tu viso svieto, nurimk! Ds. Pãbaiga tu mano! Nugi radau vieną kartą ažusukta Ut. Pabaigė̃le tu mano, kas dabar bus?! Ldk.
pabaiga junginiai
- Pasaulio pabaiga