skirti reikšmė

Kas yra skirti? 1 skìrti, -ia, skýrė tr. K, Rtr, Š; SD185, H153, R, N, M, L 1. valant atrinkti, atmesti, kas netinkama (ppr. apie grūdus): Puikiai skìria arputė kūkales ir viską Gs. Čia pirmlakai, čia antrininkai, čia žolelės, – pati mašiną skýrė Lpl. Par vėjį ka leido, grūdus neskýrė Grg. Nečysti grūdai, su pelais buvo, visai neskýrė YL. Mašina ta toki buvo, kad ana su visais pelais, su viskuo, neskýrė nė biškio Als. Šlapių javų nė mašina nèskiria Dkš. Vyresnysis [brolis] ėjo ėjo, užėjo tokius žmones, katrie grūdus skiria rankom LTR(Rk). Tau būs (reikės) grybai skìrti Bt. Eisiva grybų skìrt Snt. 2. skaidyti į dalis, dalyti: Šita bičių šeimyna didelė, reikia skìrt, tai bus dvi Prn. Jeigu tas avilys spiečiaus neleis, reiks skìrt Sb. Kaimenę skìrti pusiau NdŽ. Vinculis skiria juos (linus) saujomis ir duoda mynėjoms J.Balt. Reikia pirma suvyt kamuolin siūlus, tada skìrt Klt. Skiriamasis piltuvas PolŽ54. Riešutus skirk į dvi dali lygiai vienam ir antram J. Ana skyrė bulves dėl sėklos ir dėl valgio J. Ing dvi dali skiriu, dvejinu SD48. Skirti, dalyti ing margius I. Girią taškais skirti I. Čvertavoti, skirti ing keturias dalis I. | Kiekviena dvasia, kuryji skiria Jėzų, ižg Dievo neest, bet yra antichristu DP140. ^ Skirk lygiai, tik savęs neapsigauk Sln. | refl.: Kap išeina kartum dvi motinos, bitės skìrias ir eina iž avilio Rod. Spiečias bitės, ė naujos mamelės nėr, i anos nesìskiria Rš. Sodžiai skiriasi vienasėdžiais, visur pasidaro reikalingumas lengvai gaunamos paskolos Pt. ║ atidalyti: Ožkos pienas grietienės nèskiria – visas pienas toks Upn. Sudėjau sūrį neskìrto pieno Ktk. | refl.: Mėsa nuo kaulų skìrias KI18. Varškė labai gerai skýrėsi [nuo išrūgų] šį rytą Snt. Naujos karvės pienas skìrias (gerai atsiskiria grietinė) Lel. [Ožkos pieno] ir į pieninę nenora priimti, ka ans nèskiras LKT67(KlvrŽ). ║ refl. prk. nesutikti nesutariant dėl nuomonių skirtumo, nebūti vieningam: Kožnas teipag miestas aba namai, kurie skirias prieš save (suskilę), neapsistos Ch1Mt12,25. Tėvas skirsis prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą Ch1Luk12,53. 3. stengtis atitraukti, atstumti vieną nuo kito (susimušusius, susiginčijusius): Jie pesas">pešas, o aš einu skìrt Jrb. Ana skýrė skýrė juos, sakiau, gal patruks Klt. Kiti žmonės gieda, kiti barnį skiria – tikra mugė VoL429(Žem). 4. imti iš būrio: Aš vienas tebuvau vaikelis, kur ims į karumenę, skìrs [nuo tėvų] Sd. Ims vainikėlį, dės nuometėlį, skir̃s mane jauną iš seserėlių (d.) Alvt. skiriamaĩ adv.: Neskiriamai I. skirtinai adv. N, K. | refl. H153, R, Sut. 5. refl. skilti, plyšti, trūkti: Skìras tokiais trupiniais [duona], i viskas Trk. Jei duona skirias (kepalas įplyšta išilgai), tai iš namų kas išsiskirs LTR(Ant). Kad žemė po kojom skirtųsi, kad dangus ant mano galvelės griūtų, už nieko netekėsiu V.Krėv. Skirkis, sieroj žemynyka, tai ir aš su tavim razsiskirsiu (rd.) Arm. ║ nesilaikyti sudėtam, irti: Malkų kūgis skìriasi DŽ. Pirmažolė skìrias, o atolas velias, kai dedi žaginin Klt. Tas kaulas turėtų skìrtis: čia parkirsta Jrb. Pabrūžkuok, pabrūžkuok, kad siūlai lengviau skirtų̃s (nebūtų sukibę vejant) Aln. Namo siena skìriasi į šonus DŽ1. ^ Laiko viena ranka dubenį, o kita virtinius kemša, net žandai skiriasi rš. ║ skleistis (apie pumpurą): Jau skìrias, tuoj žydės Pv. 6. refl. šakotis, dalytis: Nuog Šadžiūnų [kaimo] kelias skìriasi Dv. Tas vieškelis skyrės į dvi puses LTR(Trg). Ėjo tada ir atrado asilaitį, pririštą pas duris ore (lauke,) kur kelias skiras, ir atrišo jį BtMr11,4. 7. praskleisti, prastumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Laužydamas medžių šakas, skirdamas ir lankstydamas krūmus, išbėgo didelis briedis A.Vien. Blogą rūtos šakelę skýrė (lenkė) į šalį, o gerą šakelę nuskynė Rdd. | refl.: Gal išsigiedris – debesiai skìriasi Ėr. Su kiekvienu jo žingsniu ščiuvo šokėjai, paguromis skyrėsi, darė taką Stanislovui J.Balt. Plačioji tamsybė skirias – daro taką prš. Skirkis, ūlyčia tu plačioji, tegul broleliai uliavoja LTR(Ldvn). ║ daryti tarpą praskleidžiant, prastumiant: Staiga Drižas pakilo iš vietos ir, skirdamas rankomis taką, ėjo prie durų rš. Mielas mėnulis ir sietynėlis skyrė kelelį tėvo sūneliui BsO420. | prk.: [Nedidelė nuodėmė] skiria kelią nuodėmėsp marinančiosp DK93. 8. refl. krikti, sklaidytis, skirstytis: Gal gana sėdėt, gal jau skìrsmės Slm. Vieni vienon pusėn skýrės, kiti kiton Žln. Jau ir po dvylikos, jau turgus skirias, pirkėjai išvaikščiojo rš. Ir kad susiejo su jais, įsakė jiemus, kad neskirtųs iš Jeruzalės, bet lauktų Ch1ApD1,4. 9. neleisti būti, gyventi kartu: Skir̃s tave jauną nuo motinėlės kap žalią rūtą nuo lelijėlės DrskD141. Bernužėli mano, dobilėli mano, žada mudu jaunu skìrti, poro[je] nelaikyti JD352. Ką tada Dievas suvienijo, žmogus (to) teneskiria Ch1Mt19,6. Smertis tur mane ir tave skirti CII407. ║ atjunkyti: Kumet vaiką skirì nu savęs, reik aną paržegnoti, pabučiuoti ir tik tada atskirti Vkš. ║ ardyti (bendrą gyvenimą): Atleka ir keika: tu mun skirì gyvenimą! Krš. ║ refl. trauktis nuo ko, nustoti kartu būti, gyventi: Kaip yra sunku skirtis su tėvyne, nesitikint daugiau jon grįžti! A.Vien. Broliai nor skirtis šalin nuo mūsų J. Seniau vaikai nenorėdavo nuo tėvų skìrties Ad. Kai skýrės nuo mūsų, norėjo kalnan neštis namą Klt. Skirdamasis su ja, kiekvieną kartą duodavau sau žodį niekad daugiau nebesusitikti rš. Atėjo Kūčia, kada pas mus mainosi šeimynos; jau tiem bernam reikia skirtis BsPIV29. Gaila buvo skìrtis su jum Krs. Jis nuo jos nesìskiria: prie šono ir prie šono Ėr. Skiriuosi nuog ko SD326. Skirkias nuog manęs. Jei tu nori po kairės, tad eš eisiu po dešinės BB1Moz13,9. | prk.: Žiemą ir vasarą turbūt jam buvo vienodai šalta, nes su kailiniais nesiskyrė P.Cvir. Žmogus prisiriši pri to darbo i gaila skìrtis Kdn. | Norė[jo] ana nuo karvių skìrties (atsisakyti melžti) Dglš. ║ refl. prk. mirti: Atrodo, ka reiks skìrtis jau Krš. Nedavėt man žinios, kad mano vaikas iš jūs skìrias Lp. ║ refl. prk. gaišti: Kaip žąsyčiai užbadė[ja], teip ir pradeda skìrties Grg. 10. refl. nutraukus santuoką, kartu negyventi, išsituokti: Seniau retai kad kada skìrdavos Sug. Nei geras vyras, nei gera boba nesìskiria Dglš. Jau jei skìrias, tai didelė negražovė per kelis kaimus Nmn. Skìrtis – tai skìrtis! Kam žudytis – a neužtenka sviete vietos?! Žlp. Pagyvena mėnesį du, jau skìras Trk. Tai svietas: tik susideda i skìrias Jrb. Teisman padaviau – skìriams Slm. Šauka: negaliu širdies užlaužti, skìrsuos! Krš. O noris ir skirias, teneteka Ch1PvK7,11. Kurs nuo moters savo skiriasi, tas tur jai duoti ženklą persiskyrimo CII406-407. 11. P, I, Trgn justi, suvokti kieno būdingas ypatybes, matyti skirtumą: Reikia mokėti skìrti du skirtingus dalykus DŽ. Nors pagal vieškelį žemė priklausė tik vienam Jonui Puodžiūnui, bet dabar abu broliai jau nebeskyrė, kas vieno, kas kito A.Vien. Anas nèskiria, kad tai šitas rūbas darban, šitas geresnis, išeit kur – par jį visi sudokanoti Mlt. Jis (laiko įnagininkas) skirtinas, kaip matyti iš kalbos pavyzdžių, nuo laiko galininko J.Jabl. Neskiriamì yra dalykai, tarp kurių nedaroma skirtumo FT. Kirtis tarmėje esti ir kaip skiriamasis žodžio reikšmių ar formų elementas GrvT13. Įterptas j tarp dviejų balsių kaip skiriamasis garsas rš. Idant … tą dvasišką … penukšlą ir gėrimą nuog kitų penukšlų ir gėrimų visų pilnai skirtumbim PK217-218. Gaila, kai žmogus nèskiria gėlės nuo dilgėlės Mrj. 12. daryti skirtingą, kitokį, teikti būdingų ypatybių: Mokėjimas pasigaminti įrankius ir su jais dirbti yra skiriamasis žmogaus bruožas rš. Ir tataig yra, kas ypačiai krikščionis nuog klaidėjimo pahonių skiria DP584. | refl.: Bet ypač jie skiriasi iš kitų savo batais, tų batų aulai tokie ilgi, jog niekur kitur pasaulyje tokių nesiuva J.Balč. Dabar ir darbai skìrias, ir laikas skìrias Vdn. Pusvaikio skýrės darbas, matai, jau lengvesnis Lkž. Jau dabar tai nesìskiria [miesto ir kaimo apsirengimas], o kap kadaise, tai skýręsis LKT231(Ktv). Jau beveik nesìskiria tie ančiukai, o tas buvo daug mažesnis Jrb. Drebulės štamas sunkiau skìras nu jovaro Plšk. Jau obuoliai iš lapų skìrias – jau vasaros galas Jrb. Šviesos nematyti, diena nuo nakties nesiskyrė V.Krėv. Barbės veido spalva labai nežymiai tesiskiria nuo durų spalvos – toks jis baltas I.Simon. Jo žodžiai nesìskiria nuo darbų DŽ1. Čia niekas neperkirtinėjo vienas kito kalbos, nenuobodžiavo, nesikarščiavo, nesiskyrė savo nuomonėmis J.Balč. Žmogus kaip žmogus: nieku nesiskiria nuo kitų P.Vaičiūn. Baltas ant balto man nèskirias – nematau Vdžg. Tuo didžiausiai skyrė̃s tikusios [mergos] nuog netikusių, jog anos aliejų turėjo, o šios jo neturėjo DP569. Tuo [žmogus] nuog kitų žvėrų nekalbančių skiriasi PK232. ^ Skiriasi kaip dangus nuo žemės LTR. ║ gram.: Skiriamojo sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai bei veiksmai, kurių vienas pašalina kito galimybę LKGIII770. Sakiniai su kartojamuoju jungtuku arba … arba paprastai vartojami savo pagrindine skiriamąja reikšme LKGIII771. 13. pažinti, suprasti: Jauna būdama par du kilometrus skirdavau iš eisenos, iš viso ko, moteris ar vyras ir kas Dgl. Jaunikliai jau pirmomis dienomis skiria motinos balsą rš. Kas pasieny gyvena, tie skìria kalbas, o kiti nèskiria RdN. Plaučių uždegimu susirgau, porą savaičių nieko neskýriau Krtn. 14. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Manę neskýrė jaunimas, mylėjo, prašė Ad. Seniau labai skìrdavo: bagotos atskirai, tarnaitės atskirai Pnm. Berniokai trys, ale negaliu skìrt nė vieno Lb. Nekokie te žmonės: šeimyną skìria (skyrium valgyti duoda) Dbk. Senė buvo bešokanti į akis: – Kaip gyva neskyriau samdinio nuo šeimynos ir dabar neskirsiu! J.Balt. Kitas liūb šeimyną skìrs nu valgymo (prasčiau maitins) Ub. Eik ėsti – paskiau sakysi, ka nu valgymo skìram Krš. Skýrė su valgymu, negalėjo pri anų pabūti DūnŽ. Idant ištirtumbit, kaipo ponas Egiptą ir Izraelią skiria BB2Moz11,7. 15. riboti: Sėlių žemę skirianti nuo latvių Dauguvos upė K.Būg. Žuvinto ežeras skiria dzūkus nuo kapsų rš. Pro raudonai išdažytus vartus sienoje, kuri skyrė gatvę nuo namų, įėjome į keturkampį kiemelį A.Vencl. Skiriamasis (intarpo) žiedas VĮ. ║ prk. trukdyti bendrauti: Visi gėrėjosi Stašio drąsa ir džiaugėsi, kad dabar jau bus pasibaigęs tas įtarinėjimas, tiek metų skyręs kaimyną nuo kaimyno V.Myk-Put. 16. duoti, suteikti, aprūpinti kuo: Tėvelis man skýrė tris šimtus Krs. Skìrti premiją NdŽ. Jai už metų bus skirtà pensija Upn. Skìrti pinigų patobulinimams NdŽ. Skìrti kam butą, kambarį NdŽ. Vaistus geriausius skýrė Erž. Šitą žiedą tau skýriau Pv. Jos čia paliko bitys, jau jai skìrtos: kur brolio – brolio, kur jai – jai Mšk. [Žmonės] iškirto jiem skìrtą mišką, kai sudegė Tvr. Kiek skìria dalies, čia taip nu tėvų priklausė Trk. Skìrk lygiai visiem! Ml. Išėjo mada: i dukterim reikia lygi dalia skìrt Jnšk. Skìria, kad mergiotei i mašina, i namas, o kitiem vaikam nieko Klt. Kad nors pusę karvės skirtų̃be sūnui Klt. Nėr man matušės kraiteliui kloti, nėr man tetušio dalelei skirti D84. Kad ir verksiu, bet ne viena, verks ir tėvulis, dalelę skìrdamas DrskD142. Tada skyrė sau Lot visą žemę pas Jordaną BB1Moz13,11. O eš tuo čėsu pakėliau savo ranką, idant išvesčiau juos iš Egiptų žemės žemėna, kurią eš jiemus skyriau BBEz20,6. Dievas nudalijo (viršuje skyrė dalią) kožnamui Ch11PvK7,17. Ir aš skiriu jumus … karalystą DP495. ^ Nei skirtas, nei pamestas TŽIV514. ║ paaukoti: Pašvęsk (paraštėje Skirkite) man visą pirmgimį BB2Moz13,2. 17. pateikti vartoti, naudotis kuo pritaikytu kuriam tikslui: Mokyklai skiriamì skaitiniai DŽ1. Tokie straipsniai yra tikrai geri dalykai, bet jie skirti reikėtų vadovėliuose ne pirmai mokslo pradžiai J.Jabl. Tik mažas krūmais apžėlęs, apdulkėjęs sodelis glaudžiasi prie tos mūro trobos, kuri skiriama keliauninkams Pt. Peiliai, skirti knygrišystės darbams, galandami iš vieno, dešiniojo šono rš. Javams sėti skìrtas laukas NdŽ. 18. leisti patirti: Neskìrk peilio (operacijos), Dieve, i neprieteliui Adm. Tėvelis mirė – vargą skyrė ir nuo giminės mane atskyrė LTR(Grv). ^ Ką Dievas myli, tam i kryžių skyrė LTR(Rm). ║ perleisti, teikti kam ką: ^ Nei čia kitam skìrt, nei čia savo išbėgt (apie mirtį) Ob. Kad peikia, tai reikia; kad giria, tai kitam skìria Slm. ║ linkėti: Tep pragyvenau ir jiemi skiriù gyvenimo laimingo Lp. ^ Ko pats nenori, kitam neskìrk Sb. 19. panaudoti, teikti kuriam reikalui (laiką, jėgas ir pan.): J. Lelevelis domėjosi ir Lietuvos istorija ir ne vieną veikalėlį ar straipsnelį yra jai skyręs rš. Pačias geriausias rytmečių valandas turėdavau atiduoti mokyklai, o popiečius ir vakarus skirdavau literatūrai J.Paukš. Daug dėmesio kritikas skyrė literatūrinio palikimo tyrimo, vertinimo ir tvarkymo klausimams rš. ║ pavesti, panaudoti ką vykdomą tam tikram tikslui: Dvi dienas vyko seminaras, skirtas ideologinio darbo tobulinimo klausimams (sov.) sp. Vakar įvyko iškilmingas susirinkimas, skirtas Raketinės kariuomenės ir artilerijos dienai (sov.) sp. 20. nustatyti: Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje T.Tilv. Dievas surėdė žmogų, gyvulius, skýrė metus visiem (ps.) LKT267(Brž). Skìrti baudą, atlyginimą DŽ1. 21. pavesti eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą: Jį čia mokytoju skirsią J.Jabl. Švietimo skyrius pavedė man mokyklos vedėjo pareigas. Čia yra skiriamasis raštas rš. Tave skirsim apylinkės pirmininku rš. Vienus [piemenis] kiaulium skìrdavai ganyt, kitus skìrdavai žąsim ganyt po laukus Mšk. Nu, ir skýrė ans: katrie jaunesni, tus į darbą, į darbą Trš. Martynas Karalius skirtas trečiuoju pabroliu I.Simon. Su didžiu nusižeminimu meldė karaliaus Aleksendros, kad tokių niekam Žemaičiūse nederančių kunegų nebskirtum į klebonus M.Valanč. | Jį turbūt į sanatoriją skir̃s (siųs) kur no[rs] Jrb. ║ duoti (darbą, vietą): Skýrė darbą Radvilišky Sug. Ei močiute, motule, skyrei ma[n] vietelę, ir išskyrei ma[n] vietelę į didį vargelį (d.) VšR. ║ užduoti ką padaryti: Atidirbau, kas man buvo skìrta NdŽ. Lig šiem metam ravėjau, šiemet jau neskýrė Str. 22. rinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Skirkime, kas mūsų sąžinei arčiau. Juk turime pastatytą savo lietuvišką kandidatą. Aišku, kad tą ir skirsime I.Simon. Mes tave paukščių karaliene turėsim skirti J.Jabl. Ne svietas beskyrė sau vyresniūsius, nes karaliai pardėjo jus svietui S.Dauk. 23. rinkti geresnį, tinkamesnį: Prie ūkės visiem reikėjo dirbt, i neskiriant darbų: ar vyriškas, ar moteriškas – viską iš vieno dirbom Bsg. Skìrdavom [perinti], kad būtų apskritesni kiaušiniai – tai viščikės Rs. Aš skiriù tau arklį, t. y. išrenku J. Daba aš tai jau viską galiu valgyt, nieko nèskiriu Šmk. Laiminga esu: nieko nèskiru, viską ėdu Krš. Neskiriant (viską) liepta jam valgyti Gmž. Vaikius skýrė i paliko be vyro Jdr. Skýriau skýriau tą skarelę, i netiko Vž. Skirk sau bernelį, kur raudonais veideliais J.Jabl. Eičiau, skirčiau iš to pulkelio kur sau lygią mergelę JV1083. A jūs tokį ėrelį sau skirkiat (imkiat), kursai yra be nutarties (paraštėje patinėlis) bei mitulys BB2Moz12,5. | Dobilai, miežiai žemę skìra – prasto[je] neauga Šts. | refl. tr. DŽ: Tu, vaikeli, nesiskìrk, viską valgyk Kdl. Yra iš ko skìrties Vkš. Kiti vaikai skìras sau žąsyčius, o Stasius nesìskira Šll. Tų kavalierių buvo riaušės, o skýrės skýrės i pasiliko netekėjus Jrb. Aš jums nebepiršiu, skirkitės, kokius sau norite Žem. Matote, ik šiol buvau jaunikis, laikas jau skirtis moteriškę V.Kudir. Laikas vieną iš dviejų skirtis prš. Geriaus yra tarp dviejų piktų daiktų mažesnįjį skirtis prš. Skìrkis ar smertį, ar vergystę KII334. Ei sūnyt, sūnyt, sūnyti mano, skìrkis širdy mergelę LB69. O aš tau duosiu skìrtisi iš šimto JD693. Valia man skirtis iš visų, kuri dailiausia KlvD19. Seserele muno, skirkis po visą stalnelį tinkamą žirgelį (d.) Krtn. ║ ieškoti reikiamo, pritaikyto: Įėjo į krautuvę, užsibrėžė žiuburį ir ėmė rakčiukus prie stalčiaus skirti Žem. 24. įtraukti į tam tikrą kategoriją pagal būdingas ypatybes: Visi šie veiksmažodžiai skiriami prie I asmenuotės LKGII131. 25. lemti, žadėti, numatyti: Jam skirtà didi ateitis NdŽ. Ji ne tau skirtà NdŽ. Taip jam likimo skìrta DŽ1. Tavo tokia dalia skìrta OG111. Kodėl, kodėl likimas skyrė keliaut man svetimus kelius? S.Nėr. Kiek ma[n] skìrta [amžiaus], tiek užteks i be peilių (operacijos) Jrb. Kas man skìrta, atsiimsiu alei kruopelytę Ds. Dievas žino, kam skìrta ta [užkasta] skrynia buvo Sug. Nieko nepadarysi – kaip jau kam skìrta Sdk. Anam buvo laimė skirtà, bet nesugebėjo pasiimti Tl. Neverkie, mergele, neverkie, jaunoji, kad bus mumim Dievo skirta, tai mes nesiskirsim (d.) Vlk. ^ Kam kas skirta, tai kaip koja įspirta LTsV205(Vrn). Kaip skìrta, tą pasiemi Rs. | refl.: Kad pelėda vaitoja, tai tam kieme nelaimė skir̃sis (priet.) Vdšk. ║ manyti ką įvyksiant: Visi skýrė smertį mamai, o pasidarė tetei Mžš. 26. numatyti, nuspręsti kam ką daryti: Ana buvo skirtà an operacijos Upn. ║ refl. rengtis, ketinti ką daryti: Aš skiriúosi rytoj važiuot į Braziūkus Zp. 27. refl. sektis, klotis: Kad darbas skirtumias, reik gero gaspadoriaus Šts. Anai viskas (visi darbai) baisiai skìras, kaip žaibas ana yra visur Plt. Kad tik skiras darbas tam vaikiuo Šts. Kalba anam skìras MitI80(Klp). Darbas neskiras (nevedas) MitI80(Klp). ◊ ant lãpių skìrti laikyti nebetinkamu: Ant lãpių jau mane skìria Grdž. burnõs neskìrti neprašnekti: I burnõs neskýrė, i žodžio netarė [marti] Klt. Diẽvulia neskìrk nusistebėjimui reikšti: Šaltis – Diẽvulia neskìrk! Lp. dūšià skìrias nuo kū́no KII235 miršta. gẽlumbes skìrti Lk snausti: Ir skirs gelumbes kaip tris naktis nemiegojęs Krkl. kū́nas skìriasi su dūšià apie didelį nuovargį: Nežino, ka muno kū́nas su dūšià skìras nu darbo Šts. pãlaikus skìrti dvėsti (apie gyvulį): Užvirtęs paršas kojom tik buria, matyt, pãlaikus skìria Gs. pelùs nuo grūdų̃ skìrti suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Mokėk skìrt pelùs nuo grūdų̃ Ut. skìrto gãlo nebū́ti turėti vargo (su kuo): Matos, kad nebus skirto galo su tuo durnium An. su [šiuõ, tuõ] pasáuliu (ámžiumi, gyvẽnimu rš, svíetu) skìrtis mirti: Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Be laiko reikia skìrtis su tuõm pasáuliu Kdn. Jau anas skìriasi su šiuõ ámžiu LKKXIII135(Grv). Vesk pakajuj ing tavą šventą garbę su tuo svietu skiriančius MKr30. keliaĩ (takaĩ) skìriasi (kieno) rš nutrūksta, neįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Man baisu – žinau, kad mūsų skiriasi takai S.Nėr. vė́lei skìrtis su kū́nu mirti: Didi nuodėmė, jei leisi po žeme jo vėlei su kūnu skirtis V.Krėv. žẽmė skìriasi [po kójų] apie smarkų, intensyvų veiksmą: Arkliai būdavo geri: net žẽmė skìriasi, būdavo, kai važiuoja Krs. Tai bent vyras: kai eina, žẽmė po kójų skìriasi! Dkš. Keikia, net žẽmė skìriasi Mrj. \ skirti; apskirti; atskirti; daskirti; įskirti; išskirti; nuskirti; paskirti; perskirti; praskirti; priskirti; razskirti; suskirti; užskirti
2 skìrti, skỹra (-sta), -o intr. driksti, dėvėtis.

skirti sinonimai

skirti antonimai

skirti junginiai

(at)skirti, (pa)dėti, (pa)skirti, (pa)skirti, (pa)skirti, asignuoti, (pa)skirti, nustatyti, (pa)skirti, pašvęsti, at(si)skirti, atlyginimams skirti pinigai, išduoti/skirti davinį, skirti davinį, skirti ypatingą reikšmę, smulkioms išlaidoms skirti pinigai

Ką reiškia žodis skirtinas? Visi terminai iš raidės S.

Draugai