ketinti reikšmė

Kas yra ketinti? ketìnti (-ýti), -ina (kẽta), -ìno intr. K, NdŽ, BŽ470; B 1. norėti, manyti, rengtis ką daryti:. Aš ketinù ateiti pas tave J. Ketinam kada parvažiuot viešėtų J.Jabl. Ketìnome jums talkon važiuoti Sr. Ketinau eiti į miestą Vvr. Juozas rytoj ketìna važiuot turgun Sld. Kẽta plėšimą plėšti Plt. Buvau ketìnęs važiuotie stiklų atsivežtų Jž. Padėkiat į tą vietą naująjį aulį, kur ketino spietlius susimesti S.Dauk. Susirietęs kur po medžiu, vėl ketina jis čia pernakvoti ir nors kiek atsilsėti J.Bil. Ketindamas su reikalais į Vilnių važiuoti, įdėjo į ratus šikšninį maišelį su muštiniais M.Valanč. Oi ketin ketin jaunas bernelis žalios liepelės kirsti LTR(Drsk). Šiaurus vėjas pučia, rūteles džiovina, o mano bernelis kitą imt ketina (d.) Lp. Kad ketinì šalin eiti, ar moki darbelio? (d.) Klvr. Parsivedžiau Oną, ketìn būti žmona (d.) Klvr. Abudu tuos rastinius pinigus nusinešė į girią, kur ketino pasidalyt BsV65. Mano bernužėlis į kitą ketina (d.) Rš. N'ilgai žaliuosi, vėsus kleveli, ketin tave pakirsti RD39. Negaliu to slėpt, jam ką ketinu padaryt DP94. ^ Kur neketinsi – dvi trys naktys, o kur ketinsi – nei naktis (dažnai ne taip būna, kaip tikiesi) ST299. 2. R žadėti: Tėvai turi duot pinigus, kuriuos ketìno duot Dv. Kai užspyriau, ketino pagelbėt Dkš. Ketìna vesti, o ir neatmesti, ketìna geras būti LB73. Ir nuėjo savais keliais toliaus, vėl ant rytojaus ketydami į sutartą vietą sueiti BsPIII12. Per šventes ketino būti svečių Vrb. Še tau, boba, devintinis – atvažiavo neketinęs Ds, Ut, Užp. | refl.: Toks žmogus tvirtai ketinasi užlaikyti visus prisakymus A.Baran. ◊ nẽ bū́ta nė̃ ketìnta visai neįmanoma: Vieni pasako teip, kiti kiteip, o treti tai jau nė būta, nė ketinta J.Jabl. \ ketinti; atketinti; įsiketinti; nuketinti; paketinti; priketinti; suketinti; užketinti

ketinti sinonimai

ketinti junginiai

  • (ap)svarstyti, ketinti
Ką reiškia žodis ketinys? Visi terminai iš raidės K.