atsilsėti reikšmė
Kas yra atsilsėti? atsilsė́ti intr. Š; PK5, M, L 1. Rtr nuvargus atgauti jėgas, pailsėti, atilsėti: Žmogus, visą dieną dirbęs, vakare gali atsilsėti J.Jabl. Teatsilsiẽ ar ką GrvT68. Atsilsỹ gi tu, ko tau tę lėkt! Švnč. Po prakaito dienai saldžiai atsilsė́jo Ds. Susirietęs kur po medžiu, vėl ketina jis čia pernakvoti ir nors kiek atsilsėti J.Bil. Princas iš kelionės buvo jau atsilsėjęs J.Balč. Gulkie, mano dukrelė, jauna, atsilsėki (d.) Pls. Sėskis, panele, ant pradalgėlio, tegul atsìlsi rankos kojelės (d.) Rk. O ans tarė jump: – Eikit čia, pūston vieton, patys ir atsilsėkit truputį Ch1Mr6,31. ^ Tada atsilsėsi, kap lopeta per pilvą duos (kai palaidos) Vrnv. Kai numirsi, atsilsė́si Trgn. Be darbo negyvenk, bet ir atsilsėti neužmiršk KrvP(Mrk). | refl. Š: Tai atsisilsės [pjovėja] i vėlios papjaus Pb. 2. refl. tr. atilsinti: Sėskis, mergele, ant pradalgėlio, atsisilsė́kis rankas kojeles (d.) Š. 3. ilgai būti nesėtam, atsigulėti: Žemė nekrutėta, atsilsė́jus, turėtų būt geram derliui Tvr. Čia žemė atsilsė́jus – ką pasėsi, tas augs Ėr. \ silsėti; atsilsėti; išsilsėti; pasilsėti; prisilsėti