devintinis reikšmė

Kas yra devintinis? Deviñtinis sm. (1) Lp, Devintìnis (2) OG177, Š žr. Devintinės: Jau Deviñtinis, o da linai nesėti Ėr. Devintinio rytą visoms karvėms uždėdavo ant ragų vainikus NS449. ^ Tai tau, šunie, Devintinis! (sakoma nustebus) Pnd. Še tau, vilke, Devintìnis, šit atėjo neketinęs! Vb. Kad jį Deviñtinis! Grž.
deviñtinis, -ė adj. (1) J, Kt, devintìnis (2) 1. kuris išeina devintą valandą, devyninis: Jei pavėluosu į septintinį, važiuosu su devintiniù [traukiniu] Vvr. Deviñtine [mašina] išvažiavo Gs. 2. kuris tam tikro mato: Mūs pirkelė yr patogi, su kaminu šiaudų stoge, devintìnis jos ilgumas, devintìnis ir platumas Rš.