bernelis reikšmė
Kas yra bernelis? bernẽlis sm. (2) 1. SD49–50 kūdikis: Kad ją atadarė, tada išvydo aną bernelį, o štai ans bernelis verkė Ch2Moz2,6. Ir regėdama bernelį santį gražų, paslėpė aną per tris mėnesius BB2Moz2,2. Moteriškė pirm sopulius kęst musija, neg ižg užgimusio bernẽlio džiaugsmas pradestis DP213. Bernelis est jums užgimęs Mž184. 2. malon. nevedęs vyras: Jei nori bernẽlio laukti, tai reikia kraitelis sukrauti Lp. Pateksi berneliui, pažinsi vargelį Krs. Skirk sau bernẽlį, kur raudonais veideliais J.Jabl. Kad pro mane ėjo trys šimtai bernelių, nė į vieną nežiūrėjau JD596.