žadėti reikšmė

Kas yra žadėti? žadė́ti, žãda (žãdi JV207, žãdžia JV1076), -ė́jo KBII169, K, Rtr, Š, LVIV678, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1100, SD342, H, Sut, I, L, LL197 1. tr., intr. R, MŽ manytidaryti, ketinti, norėti: Žadė́[jo] dar kada ateit Rod. Daryk, kaip tu žadė́jęs KBI24. Brolio laukiu, visgi žãda žãda atvažiuot Ml. Žadė́j[o] pas mane atvažiuot, bet neatvažiav[o] Pns. Žadė́jo su maimi eit LzŽ. Žadė́[ja]u pasimt žolei pjaut pjautuvą DrskŽ. Žadė́jo da [dukterys] atvažiuot, kai pabaiga bus liepos, tai pabaigoj atvažiuos ir vėl Kp. Kap žadė́ta parduot, tai paršai tik lauku gyvi buvo Pv. Biškį žemės ten duos, paršiuką žadù auginti Šts. Karves tebeturiam abidvi, žãdam parduot senę Mžš. Aš žadù pailsėti, kai tu išvažiuosi Ms. Jau mes žadė́jom kitus namus pirktie Grv. Da žadė́jom kokį skūngalį (daržinę) budavoti, ale pasidėjom rankas Trg. Biškį esanti sveikesnė, pati parvažiuoti žãda Šts. I daba žadù [kepti duoną], bet nebeprisiruošiu Grz. Žãda ne tiektai ateit mūsump, bet ir gyvent mūsimp DP237. Čia mes žadė́jom nėkaip nekelti tų vestuvių Vkš. Nė nepamačiau, kaip savaitė praėjo bèžadant rašyt jum laišką Krs. Sako, ka žãdat išeiti iš čia, taisotės mieste gyventi Als. Čia gimus, čia užaugus, čia žadù ir numirt Stk. Aš negėriau ir gert nèžadu Eiš. Žãdanti eit a pas sūnų, a pas dukterį [gyventi] Vgr. Aš žadù eit namon (mirti), namai ant kalno, viečni namai (kapinės) Sn. Nors visi žadėjom mirti už tėvynę – liko netesėti mūsų pažadai J.Aist. Nes dosningas Dievs kiekvieną žino pasotyt, ale su pilnoms saujoms mus vis šert nežadė́jo K.Donel. Žadat sau ilgai dar ant svieto gyventi P. Žada mane motulė labai toli duoti LTR(Grv). Ketinau, žadėjau davatkėle būti, už bernelio neiti LTR(Pls). Žadžiù būti davatkėle, žadžiù daturėti JD409. | refl. H171, R, MŽ, N, Rtr, L: Žãdas atvažiuot in mañ Dglš. Tai vis žadė́jos an ją atvažiuot Mlk. Garbės buvo nemažos patekti į Aleksio knygelę, nes jis žadėdavos ir išspausdinsiąs Vaižg. Kitų avelių nenori pažint nei apie jas rūpesčio žadas turėt MP273. Kad aš koksai norint ne didis žmogus tavęsp ateit žadė́čios, be abejojimo pašluotumbei juos DP230-231. Jisai žadė́josi kelties iš numirusių A.Baran. ║ taisytis, rengtis ką daryti: Žãdam vieną paršelį pjauti jums parvažiuojant Trk. Paršus triskart beliuobiam, o tą peniukšlį žãdam skerst Mžš. Šiandien žadėjo daržus arti Trk. Išrašė vaistų, žadė́jo paleisti numie [iš ligoninės] Trk. Pirma nežadė́jo eit, o paskui susiriuošė Jrb. Vis žadu sakyti i vis nedręsu Pln. Šįmet žadù trobą statyti Vkš. O aš jau aštuoniasdešimt metų i da mirti nèžadu Sd. | prk.: Visai nusiminęs įsikabino jis į virvę, kuri žadėjo dingti vandenyje Mš. 2. tr., intr. Kpr pranešti apie būsimą savo veiksmą, sakyti ką duosiant, darysiant, būsiant: Žadėtas daiktas D.Pošk. Žadėjo šieno vežimą, o kai reikia, nedavė Ėr. Skerdė kiaulį, tai žadė́[jo] skerstuvių Klt. Žadė́jo daug tų piningų duoti Klk. Atiduok, kam buvai žadė́jusyt Lkv. Žadė́t žãda, ale kai reikia, tai negausi LKT253(Ėr). Klausinėdavo, kuriai mergai žãda [dalį], an tą važiuoja [pirštis] Alz. Visiem mokėt žãda [pensijas], o pinigų neturi Skp. Tai ko jie nekelia [pensijų], jie tik žãda žãda žãda Kpr. Žadė́k nežadė́jęs, vis vien nepadirbsi Tv. Gausit atlyginimą, kas buvo žadė́ta Ūd. Žadė́t, ko neturi, tai negalì KzR. Vienas išgali, kitas neišgali, žadė́t žãda Srj. Lig ketvirtadieniui lietaus nèžada Sur. Karaliaus rūmus mun tegul žãda, aš terbelę užsikabinusi geriau eičio, by sveika būčio End. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48. Togdėl žadėjo po prysiega duot, apie ką noris prašytų Ch1Mt14,7. Ištesėjo tatai, ką kitur žadėjo DP467. Atpenč žada malonę ir visą gerą visiemus tiemus, kurie tus prisakymus laiko Vln16. Iš jo (Dovydo) vaisiaus Dievas žadėjo, jog pats Dievas gimti turėjo Mž331. Ir priesakė jiems … žadėtų dovanų palūkėti Mž302. Idant Ponas ant Abrahamo atsiųstų, ką jis jam žadėjo BB1Moz18,19. ^ Daug žãda, maža duoda Šmn. Daug žadantis maž teduoda VP11. Kas lengvai žãda, tas sunkiai duoda Rt, Nm; LTR(Vdšk). Ne tiek duoda, kiek žada Rš. Ne tiek Dievas duoda, kiek dar žada LTR(Mrj). Žmogus žãda, bet Dievas rėdo Sln. Nereikia žadėt, jei negali ištesėt Jnš. Veikiai žadąs, veikiai gailias VP49. Žadėjo duonos, davė akmenį Rk. Žadėjo stuomenų nuo nosies iki lūpų LTsV285. Žadėk mažai, o daryk daug LTR(Užp). Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk LTR(Gdr). Kad žadėjai, tai ir duok LTR(Brž). Kas žadėta, tur būt ištesėta PPr119. Be reikalo nežadėk LTR(Mrj). Nežadėk daugiaus, kaip gali duoti VP34. Daug klausyk, maža kalbėk, daug dirbk, maža žadėk KrvP(Kdn, Ps, Al), LTR(Šl). Žadėjo – patiešijo, nedavė – negriešijo LTR(Žg). Rudenį težadėk grūdus S.Dauk. Žadėjo kelius taisyti, o ėmė kišenius kratyti TŽV596. Neklausk, kas žada, eik, kas veda Ds. Dėkui tam, kas veda, o ne tam, kas žada LTR(Aln). Blogi darbai pragarą žada, geri – dangų Trgn. Žadù – nežinau kada Rod. Daug buvo žadėta, o teko šnipštas Ds. Žadì žadì, ir vis gėrimas atliekti (erzina žadantį pavaišinti) DrskŽ. A, jau jy žãda – ir an jauno [mėnulio], ir an seno Krok. Žadė́t neva žãda, o kišeniuj špygą rodo Plv. žadė́tai adv.: ^ Gavęs nežadėtai, gausi ir netikėtai KrvP(Ūd). | refl. KŽ, Šts: Žadiẽs (žadėkis) ateit, ko tyli? LKKI184(Lkm). Nesìžadu tuom užsiimdinėt Sn. Tu visad greitai žadies Sut1. Vaišių bėgyje samdininkai lygsta, žadasi, atsisakinėja M.Katk. [Ragana sako] – vilkas teipgi žadėjosi pagraužėti [medį] ir tik apgavo, nė graužė, nė ką BsPIII306(Klvr). Jonulis nupirko [kamanyčias], brangiai sumokėjo, o jauna Onutė jam nesižadė́jo DrskD76. Jau tavęsp ateit žadas MP46. Žmonės įvairiose ligose ir priepuoliūse pradėjo žadėties pri to kryžiaus M.Valanč. ║ teikti vilties pažadais, leisti tikėtis gausiant: Žãda duoti i mums tą avansą Trk. Žãda žãda mane leist mokytis siūt, ale musėt išdils (netesės pažado) Kair. Pardavei arkliuką, [o] da žadė́jai man bulbas išart Žl. Piršlys viską žadė́s, ir auksą i sidabrą Tl. Mano pusbrolis treti ar ketvirti metai žadė́jo duot avilį LKT221(Žm). Žadė́jo man duot bičių, ale bijau, kandas anos Smal. Žadė́jo žadė́jo, ir nei kriukt, nei mukt Pv. Du tad daiktu žãda apaštalamus ir visiemus ižtikimiemus saviemus: didį nuliūdimą ir didį džiaugsmą DP212. O sekiot šventų įstatymų jo, o būt visada tame žadėtame pašlovinime jo, kuriuos ans visados žadėjo tiemus, kurie vaikščioja zokane jo MP72. Žadėjai mus visad išklausyt PK196. Išbėgo nuog tų, kurie vaikščioja klejojime žadėdami jiems valnastį, noris patysjen yra tarnais pagadinimo Ch12Ptr2,18-19. Ir Moziešius šaukėsi Ponop varlių dėlei, kaip jisai faraonui buvo žadėjęs BB2Moz8,12. Žadėjęs buvo Viešpatis … Zacharijai kunigui, jog motė jo turėjo jam sūnų pagimdyt DP462. | prk.: Po Juškos didžiausias žodyno rinkėjas buvo daug žadėjęs kalbininkas Būga J.Balč. P. Širvys nebe žadantis poetas, o tikras poetas, turįs savo braižą T.Tilv. ^ Jie kalnus miltų žadė́jo, bet netesėjo Prn. Aukso kalnus mumi žãda Žrm. | refl. Sut: Nei man jos reikia, nei aš jai žadėjausi… J.Gruš. Stipriai žaduos jau daugiaus nenusidėt DK68. 3. tr. sutikti tekinti (už ko): Buvau nežadėjęs leist savo dukters [sakė karalius], bet ka atjojai, jeigu eis, tegul eina LMD(Žg). Oi motule, kam žadė́jai mane girtuoklėliu DrskD239. Meldžiu, mamužėle, mano garbužėle, nežadėk dukrytę nelabam bernyčiui RD25. Aš nežadžiu dukrelės, savo viernos slūgelės JD811. Žãda tave už to senio duoti (d.) Plm. Žada, keta už seno išleisti, nemokėsiu seno šėnavoti LTR(Kdl). Žãda žvirblelis dukrytę leisti (d.) Sch17; N13. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, argi ana pareitų, matušelę atrastų? StnD23. Nežadėk, močiute, pijokui berneliui LTR(Žž). Dūmo[ja] balta matušėlė, dūmo[ja] mielas tėtušėlis, kur žadė́ti dukrelę JD1535. Žadėtas R368, MŽ494. 4. tr. [i]reikšti ko būsimo žymes:

žadėti sinonimai

žadėti antonimai

žadėti junginiai

  • (pa)žadėti
Ką reiškia žodis žadėtinis? Visi terminai iš raidės Ž.